„Tie studentai, kurie negali apsistoti pas gimines, kurie iš anksto nepasirūpino būstu, rugsėjį atsidurs sunkesnėje padėtyje, jeigu išeities jiems nepasiūlys mokyklos. Nuomos pasiūla dabar vos ne arti nulio, būna tik vienas kitas pasikeitimas. Labai stipriai kyla ir nuomos kainos, o paklausa iki šiol nemažėja.
Staigų jos kilimą sukėlė ukrainiečių atvykimas ir nuo to laiko jis neatslūgo“, – sako nekilnojamojo turto agentūros UAB „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.
Tokių kainų dar nebuvo
A. Bružo teigimu, būsto nuoma Klaipėdoje lieka gana paklausi. Didžiuosiuose šalies miestuose, bent jau Vilniuje ir uostamiestyje, būsto nuomos paklausa yra didesnė už pasiūlą. Didelis ir nuomos mokesčio šuolis – pabrango 20 ir daugiau procentų, priklausomai nuo miesto vietos.
Centrinėje, patogesnėje, miesto dalyje nuoma galėjo pabrangti ir iki 30 proc. Pietinėje, miegamojoje, dalyje, blokiniuose namuose brango mažiau, gal 15–20 proc. Padidėjo ir prastesnių butų nuoma, nes paklausa buvo didelė, išgraibstyta viskas.
Bendrabutinio vieno kambario buto mėnesio nuomos kaina – 150–200 eurų, o nebendrabutinio – 250–350 eurų, priklausomai nuo buto būklės ir vietos.
Pasak „Aidilos“ vadovo, tokių aukštumų nuomos kainos dar nebuvo pasiekusios.
„Nekilnojamojo turto istorijoje šiandien nuomos kainos yra aukščiausios. Bet negalėčiau sakyti, kad jos jau pasiekė piką.
Mat nuomos pasiūla yra per maža, kad būtų galima teigti, jog nuomos paklausa jau išsisėmė ir kainos gali nebekilti. Deja, esant butų trūkumui, jų savininkai yra privilegijuotoje padėtyje ir gali prašyti didesnės kainos. Šiandien situacija labai nepalanki nuomininkams, nes nėra iš ko pasirinkti, o gyventi reikia“, – aiškino A. Bružas.
Bet, anot jo, studentai turi alternatyvą. Didesni 3–4 kambarių butai su holais, turintys daug ploto, kurių komunaliniai mokesčiai dideli, iš dalies turi mažesnę paklausą. Gal susikooperavę keliese studentai ir galės išsinuomoti tokį butą. Tikėtina, kad jie užpildys mažiausią paklausą turinčios rinkos dalį.
Pasak agentūros darbuotojo, tokių butų irgi nėra daug, bet dar pasitaiko. Juos paprastai įmonės nuomoja darbininkams, atvykusiems iš kitų šalių, arba jais naudojasi studentai.
Situacija gali paaštrėti
„Aidilos“ vadovas mano, kad šiemet buto nuomos problemos gali dar labiau paaštrėti. „Girdime informaciją, kad laukiama papildomos ukrainiečių pabėgėlių bangos, nes jų šalyje daug kur suardyta infrastruktūra, nėra vandens, šildymo, negarantuotas elektros tiekimas.
Manoma, kad nemaža dalis ukrainiečiu vėl vyks į kitas šalis, taip pat ir į Lietuvą, bent jau žiemos laikotarpiui. Jeigu tai įvyks, dar labiau padidės nuomos paklausa.
Po kurio laiko gal nuomos kainos kažkiek pasikoreguos, jeigu rinkoje išaugs pasiūla. Žinau, kad yra rengiami projektai. Bet tai tikrai ne vieno mėnesio klausimas. Taip, į rinkoje atsiradusį poreikį verslas reaguoja, bet jam reikia laiko – nuo pusmečio iki pusantrų metų.
Vilniuje tas procesas jau yra prasidėjęs ir stipriau įsivažiavęs. Ten statomi daugiabučiai tik nuomai arba bendrabutinio tipo pastatai ir pan.
Klaipėdoje jų nedaug, bet po kurio laiko į rinką gali būti paduota papildomai nuomoti koks 100 butų. Žinoma, iki rugsėjo jų dar tikrai nebus“, – savo nuomonę išsakė A. Bružas.
Iškilo problema
„Iškilo studentų apgyvendinimo problema, nors mes turime du bendrabučius. Kai kuriuose kambariuose teko statyti papildomas lovas.
Situacija tokia, kad tikriausiai bus tokių studentų, kuriems neužteks lovų mūsų bendrabučiuose. Apie 50 studentų, stovinčių eilėje, nežino, ką daryti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė LCC tarptautinio universiteto prorektorė studentų visuomeniniam ugdymui Margarita Pavlovič.
Su šia problema susiduria daugelis aukštųjų mokymo įstaigų Klaipėdoje, ko gero, ir visoje Lietuvoje. Socialinių mokslų kolegijos Klaipėdoje atstovai teigė, kad kolegija neturi bendrabučių, studentai gyvenamuoju būstu rūpinasi savarankiškai.
„Anksčiau mūsų studentai žinojo, kad jie visada gali susirasti ir išsinuomoti butą mieste.
Dalinantis nuomą su kambariokais jiems tai buvo įkandama. Dabar butų nuoma stipriai pabrango. Už paprastus butus, kurių nuoma anksčiau kainavo apie 150 eurų, dabar prašo vos ne dvigubai.
Studentams tai labai brangu, todėl situacija šiemet itin paaštrėjo: ir kainos sukilo, ir pasiūla labai jau maža“, – situaciją apibūdino M. Pavlovič ir pridūrė, kad ir amerikiečiams darbuotojams, kurie atvažiuoja dirbti į LCC, šiemet sunku susirasti būstą, nors jie už nuomą gali mokėti ir daugiau.
Yra žmonių, kurie apskritai nenori nuomoti butų studentams.
Lemia ne tik kaina
„Mes stengiamės savo bendrabučių kainų stipriai nedidinti, pakėlėme šiemet gal tik 20 eurų. Bet tai nėra susiję su situacija rinkoje. Tiesiog mes kas dvejus metus mėnesio kainas didiname maždaug 25 eurais“, – sakė M. Pavlovič.
Šiuo metu per semestrą šios mokymo įstaigos bendrabutis studentams kainuoja 400–550 eurų, priklausomai nuo to, kiek žmonių gyvena kambaryje. Tiek mokama už 4 mėnesius.
Sakoma, kad LCC bendrabučiai yra geri ir studentai noriai juose gyvena. Prorektorės teigimu, jaunuoliai vertina šiuos bendrabučius ne tik kaip vietą, kurioje yra lova, galima pavalgyti ir palyginti maža kaina. Anot jos, tie bendrabučiai yra bendruomenės namai, kuriuose stengiamasi išlaikyti šeimos aplinką, kad būtų jaučiamasi kaip namuose.
Pasak M. Pavlovič, visi studentai nori gyventi bendrabučiuose ir nepageidauja nuomotis butų. Juose paprastai apgyvendinama 67–70 savų studentų. Likę 30 proc. studentų yra arba tie, kurie gyvena su tėvais, arba užsieniečiai, norintys nuomotis butus. Bandoma padėti
LCC bando padėti savo studentams: feisbuke įkurta grupė, kuri tarp pažįstamų dalijasi skelbimais apie galimybes nuomoti butus studentams.
Anksčiau, maždaug prieš 6–7 metus, LCC savo bendrabučiuose turėjo laisvų vietų, tad apgyvendindavo kitų kolegijų studentus užsieniečius, jiems būdavo išnuomojamas visas aukštas. Bet pastaruosius ketverius metus šio universiteto bendrabučiai būna visiškai užimti.
„Pernai mes nuomojome savo studentams kambarius Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos bendrabutyje. O šiemet ji sako pati turinti labai daug studentų ir ukrainiečių, kuriuos reikia apgyvendinti. Ko gero, mes iš jos negausime jokių papildomų patalpų“, – sakė M. Pavlovič.
Prorektorės teigimu, pastaruosius penkerius metus LCC visada turi maždaug 50 studentų eilę. Laisvų vietų atsiranda, ar nusprendus kam nors pasiimti akademines atostogas, ar susiradus draugų ir pas juos apsigyvenus. „Mes kiekvienais metais, nors ir būdavo apie 50 studentų eilė, iki rugsėjo 1 d. turėdavome 1–2 ar daugiau laisvų vietų.
Nežinau, ar šiemet bus judėjimas, jeigu nebus galimybės susirasti būstą mieste.
Visi išgyvename dėl tos problemos ir nebežinome, kuo dar galima padėti esant tokiai situacijai.
Žiūrėjome patalpas ir Giruliuose, bet jos nešildomos, galima gyventi tik vasarą. Ieškojome ir kitur, bet buvo arba per toli, arba nebuvo transporto, su kuriuo būtų galima nuvažiuoti. Nėra mieste būsto pasirinkimo, kad universitetas galėtų patarpininkauti apgyvendinant studentus“, – teigė prorektorė.
Seniau LCC Karklų g. 5 turėjo savo bendrabutį, kol dar nebuvo pastatyti naujieji. Paskui jo atsisakė ir dabar tas pastatas stovi visiškai tuščias. M. Pavlovič manymu, gal jį būtų galima renovuoti, nes jis kaip tik yra pritaikytas gyvenimo bendrabutyje stiliui. Žinoma, šitaip išaugus kainoms, jį būtų labai brangu išlaikyti.
Būtų gerai, jeigu šia problema susidomėtų verslas, imtųsi tarpininkauti Savivaldybė. Tame pastate būtų galima apgyvendinti pabėgėlius ar padėti studentams susirasti pigesnį būstą.
Pirmakursiams vietos rezervuotos
LCC visada turėjo studentų ukrainiečių dar iki karo Ukrainoje pradžios. Po lietuvių jie – didžiausia bendruomenė. Šiemet planuojama turėti ir pabėgėlių, kurie bus apgyvendinti bendrabutyje.
„Pirmakursiams mes rezervuojame vietas mūsų bendrabučiuose, nes puikiai suprantame, kad jiems, tik atvažiavusiems į šalį, žymiai sunkiau susirasti būstą negu ketvirtakursiams, kurie jau orientuojasi mieste.
Kai kurie ukrainiečiai, netgi dauguma jų, dar yra nepilnamečiai, nes jie baigia mokyklą anksčiau negu lietuviai.
Dar ir dėl to mes juos turime visų pirma apgyvendinti mūsų bendrabučiuose. Mūsų filosofija tokia – globojame jaunesnius“, – kalbėjo M. Pavlovič.
Prorektorės teigimu, jeigu bus tokių studentų, kurie neras kur gyventi, turės imti akademines atostogas bent semestrui ir, jeigu trūksta pinigų, padirbėti. Iki pirmos rugsėjo savaitės LCC studentai dar gali rinktis, imti akademines atostogas ar ne.
Mokestis padidėjo 15 proc.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) turi vieną bendrabutį, esantį visai šalia jos. Tai 12 aukštų pastatas Karklų g. 2, kuriame yra daugiau nei 340 vietų. Mokykla jį valdo patikėjimo teise. Bendrabutis pats išsilaiko iš surenkamų mokesčių.
Mokestis už gyvenimą LAJM bendrabutyje šiemet buvo padidintas 15 proc. Šiuo metu per mėnesį reikia mokėti 80 eurų, bet į tą sumą būna įskaičiuoti visi mokesčiai, nereikia mokėti atskirai už skalbyklą su džiovyklėmis ir kt.
Bendrabutyje yra ir dviračių laikymo patalpos, kiekviename aukšte viena bendra virtuvė. Kiekviename bloke, kurių aukšte yra 6 ir kurį sudaro dvivietis ir trivietis kambariai, yra atskiras sanitarinis mazgas.
Nežino, ar priims kitų mokyklų studentus
LAJM ūkio dalies vedėja Monika Trumpickienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad mokykla studentų apgyvendinimo poreikį visiškai patenkina. Pasitaiko ir tokių, kurie nenori gyventi bendrabutyje, ieškosi būsto mieste.
Bet šiemet mokykla jau turi daugiau kaip 120 studentų iš Ukrainos ir turės dar daugiau.
„Šiuo metu nepriimame tik kitų aukštųjų mokyklų studentų. Anksčiau pavienius jų studentus priimdavome, pagelbėdavome ir joms. Būdavo studentų ir iš Lietuvos muzikos ir meno akademijos, ir Klaipėdos valstybinės kolegijos, Klaipėdos universiteto, LCC, Lietuvos verslo kolegijos, Socialinių mokslų kolegijos.
Šiemet, kai jau turėsime visus skaičius, pažiūrėsime, ar yra ir kiek laisvų vietų, tada bus matyti, ar juos priimsime, ar ne. LCC ir šiemet domėjosi. Situacija bus aiškesnė rugsėjo pradžioje“, – sakė ūkio dalies vedėja.
Kai kurie LAJM studentai gyvena bendrabutyje ir vasarą, mat įsidarbina Klaipėdoje. Žinoma, vasarą bendrabutis užimtas mažiau. Kadangi čia gyvena studentai iš visos Lietuvos, per atostogas nemažai jų išvažiuoja namo.
Šiuo metu LAJM bendrabutyje dar tebegyvena ir ukrainiečių pabėgėlių šeimos, bet šis mėnuo joms paskutinis. M. Trumpickienė sako, kad vis dėlto pirmiausia turės būti gyvenamoji vieta suteikta studentams, studijuosiantiems LAJM.
Stato naują bendrabutį
Bendras gyvenamųjų vietų Klaipėdos universiteto (KU) bendrabučiuose skaičius – 330.
„Situacija nėra paprasta: vietų bendrabučiuose visada trūksta. Dėl to KU pradeda dar vieno bendrabučio statybas. Jį tikimės atverti 2023-iaisiais.
KU studentus kol kas apgyvendins dviejuose bendrabučiuose. Naujiems mokslo metams juose pirmakursiams bus paruošta apie 60 vietų (40 naujos statybos bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, 20 – bendrabutyje, esančiame pietinėje miesto dalyje), nors poreikis paprastai būna dvigubai ar net trigubai didesnis.
Beje, KU bendrabučiuose yra prisiglaudę apie 20 ukrainiečių karo pabėgėlių, kurie čia gyvena ir, matyt, liks iki karo pabaigos.
Kainos už bendrabučius šiemet didėja nedaug, apie 10–15 proc. Kainų didinimą sąlygojo situacija rinkoje bei augantys energetinių išteklių kaštai.
Planuojama, kad nuo rugsėjo 1-osios asmuo už mėnesio gyvenimą bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, mokės 120 Eur, apsigyvensiantieji Statybininkų prospekte – 70–80 Eur.
Pirmumas skirstant vietas taikomas atsižvelgiant į studentų gyvenamąją vietą, kiek ji nutolusi nuo Klaipėdos, į socialinę padėtį. Pagalba suteikiant gyvenamąją vietą teikiama ir sportuojantiems bei taip universiteto vardą garsinantiems studentams“, – situaciją dėl bendrabučių žiniasklaidai komentavo KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas.
