Jis pasidalijo vienu gautu pasiūlymu, kuris parodo, jog jauyra sumaniusiųjų plėšikauti, pasinaudojant esama situacija dėl gręžinių įteisinimo.
„Štai vienam piliečiui atsiųstas 1500 eurų komercinis pasiūlymas už gręžinio (dokumentų) sutvarkymą. Absurdas. Nemokėkite. Visų pirma, naujus gręžinius jums išgręžusios įmonės turėjo pačios įregistruoti gręžinius.
To nepadariusias įmones skųskite Lietuvos geologijos tarnybai, ir ji imsis jų atestatų peržiūros. O mažinant gręžinių įteisinimo kainas, nuo kitos savaitės nebereiks matuoti gylio, cheminės sudėties, geologinės sudėties individualiems ir mažesniems gręžiniams.
Manoma, paslauga turėtų nekainuoti daugiau nei 200–300 eurų. Lietuvoje yra daugiau kaip 10 tūkst. neregistruotų gręžinių. Vieni seni, kiti išgręžti be dokumentų. Ne vienus metus, bendruomenės ir sodo bendrijos gręžinius naudodavo be tvarkų. Susitvarkykime!“, – rašė ministras.
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
Norintieji įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, teikia paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Gavę savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, kreipiasi į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.
Įteisinant individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu naudojamą gręžinį, skirtą namų ūkio reikmėms, kai iš jo paimama ne daugiau kaip 10 kubinių metrų požeminio vandens per parą, įmonė atlieka darbus, reikalingus gręžiniui įteisinti.
Pagal gręžinio savininko pateiktus dokumentus ir informaciją nustato bendruosius duomenis: gręžinio adresą, žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, kadastro numerį, gręžinio savininko duomenis ir jeigu žinoma, gręžinį įrengusio ūkio subjekto duomenis ir gręžinio įrengimo datą. Jei gręžinio įrengimo data nežinoma, nurodoma Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo data – 2022 m. gegužės 1 d.
Tiksliai nustato gręžinio vietą (koordinates) ir gręžinio žiočių aukštį, parengia požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą. Apie individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu naudojamą gręžinį 3 m spinduliu nustato 1-ąją apsaugos juostą, kurioje negalima jokia veikla, nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir paruošimu.
Nustato gręžinio geologinius ir techninius duomenis: gręžinio gylį, būklę, paskirtį, eksploatuojamo vandeningo sluoksnio charakteristikas (slūgsojimo gylį ir tipą). Kai nėra informacijos apie gręžinio gylį ir vandeningus sluoksnius, pamatuoja gręžinio gylį ir požeminio vandens slūgsojimo gylį. Jeigu žinoma, nurodo gręžinio geologinį pjūvį, gręžinio konstrukciją ir gręžinio užvamzdės ertmės izoliaciją.
Paima gręžinio vandens mėginį ir pateikia jį tirti sertifikuotoje laboratorijoje. Vandens saugos ir kokybės rodikliai, kuriuos privalu ištirti, nurodyti Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos apraše. Didžioji dalis jų nustatoma atlikus bendrąją vandens cheminę analizę. Gręžinių, įrengtų į prekvartero vandeninguosius sluoksnius, vandenyje papildomai turi būti nustatyti fluoridai ir boras.
Įmonė gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre Lietuvos geologijos tarnybai kartu su gręžinio pasu pateikia šiuos dokumentus: paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo dėl gręžinio naudojimo kopijas arba jų nuorašus, vienkartinio gręžinio įteisinimo įmoką patvirtinantį dokumentą, jei požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-oji juosta patenka į kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus ar valstybinę žemę, kurioje žemės sklypas nesuformuotas, rašytinius minėtų žemės sklypų savininkų sutikimus, hidrogeologinių ir hidrocheminių tyrimų rezultatus patvirtinantį dokumentą.
Lietuvos geologijos tarnyba įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, kurį ji perduoda užsakovui.
Lietuvos geologijos tarnyba nereikalauja jokių papildomų duomenų apie gręžinį – nereikia neįteisinto gręžinio projekto. Neregistruoto gręžinio paso užpildymui galima panaudoti gyventojo turimus duomenis apie gręžinį iš neįregistruoto gręžinio techninių dokumentų (įprastai juose yra nurodyta gręžinio techninė kolona, gylis, debitas ir kt.).
Gręžinio savininkas bet kada gali užsisakyti gręžinio paso skaitmeninę kopiją pasinaudojęs Lietuvos geologijos tarnybos elektroninėmis p
