„Matome didelį bendradarbiavimo potencialą, nes nekilnojamojo turto vystytojai valdo daugiatūkstantinį kvadratinių metrų plotą pastatų ir sklypų, kurie gali pasitarnauti žaliosios energetikos plėtrai ir tapti elektros energiją generuojančiomis saulės elektrinėms“, – teigia „Ignitis“ pardavimų kanalų plėtros vadovas Lukas Kivaras.
Anot jo, tai lygiai taip pat aktualu ir biurus, ir gyvenamuosius pastatus vystančioms bei administruojančioms įmonėms. Pastatuose prekybos vietas ar biurus nuomojantys verslai galėtų nuomotis ir saulės elektrinės dalį, o vystant naują gyvenamąjį namą, gyventojai galėtų kartu su butu pretenduoti įsigyti atsinaujinančių šaltinių energiją generuojančios elektrinės dalį. Be to, tai būtų didelė nauda siekiant didesnės pastato energetinio efektyvumo klasės A++.
„Nekilnojamojo turto vystytojai saulės parkų statybą vertina kaip įdomią investicinę alternatyvą. Įdarbinti pastatų stogus ar neužstatytus regionuose esančius žemės ūkio paskirties sklypus, kurie kol kas turi menką vystymo potencialą gali būti naudinga ir verslo, ir aplinkosauginiu požiūriu“, – teigia Mindaugas Statulevičius, LNTPA vadovas.
Jo teigimu, sparčiai augant energetinės nepriklausomybės poreikiui, saulės parkų plėtra tampa vis aktualesne kryptimi, generuojančia gan neblogą investicinę grąžą. Skaičiuojama, kad, net ir brangstant saulės jėgainės technologijoms, 1 kW jėgainės įrengimas kainuoja apie 1000–1100 eurų. Žinant, kad 1kW jėgainės pardavimo kaina rinkoje svyruoja 1300–1400 eurų, galima tikėtis apie 20 proc. investicijų grąžos.
„Ignitis“ siūlo nekilnojamojo turto vystytojams išnaudoti turimus žemės sklypus ar pastatų stogus ir įrengti saulės parką, išdalinant jį klientams. Savo ruožtu bendrovė vystMytojams suteikia galimybę naudotis savo valdoma platforma saulesparkai.lt, padedant kuriai saulės parkas parduodamas ir administruojamas: „Ignitis“ rūpinasi klientų aptarnavimu, pardavimais, sutarčių sudarymu, sąskaityba ir kt.Pagrindinė užduotis, kuria turi pasirūpinti nekilnojamojo turto vystytojas, įvertinti ar vystomoje teritorijoje yra laisvų elektros galios perdavimo pajėgumų ir ar sklypo, ar pastato, kuriame norima vystyti saulės elektrinę, neužstoja kiti pastatai ar medžiai, jų šešėliai.
„Tendencijos tokios, kad elektros kainoms Europoje kylant į neregėtas aukštumas, vis daugiau nekilnojamojo turto vystytojų investuoja į saulės elektrinių plėtrą, tampa jų operatoriais, o kartu aprūpina jų valdomus objektus žaliąja energija. Tai yra tvari nauda – ir vystytojams, ir klientams, taip pat atliepiama žaliojo kurso kryptis ir taupomos vartotojų sąnaudos“, – sako M. Statulevičius.
