Gyventojus gąsdina net 73 byrantys tiltai, bet specialistai atšauna: ne viskas taip blogai

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjęs ir gyventojus išgąsdinęs byrantis tiltas Ariogaloje dar kartą priminė ir įspėjo, kad blogos būklės tiltai ir viadukai, palyginti su kitais kelio ruožais, yra kritinės svarbos objektai. Net šiurpu pagalvoti, kokio masto tragediją sukeltų net ir vieno daug naudojamo tilto griūtis.

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjęs ir gyventojus išgąsdinęs byrantis tiltas Ariogaloje dar kartą priminė ir įspėjo, kad blogos būklės tiltai ir viadukai, palyginti su kitais kelio ruožais, yra kritinės svarbos objektai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjęs ir gyventojus išgąsdinęs byrantis tiltas Ariogaloje dar kartą priminė ir įspėjo, kad blogos būklės tiltai ir viadukai, palyginti su kitais kelio ruožais, yra kritinės svarbos objektai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 23, 2022, 3:01 PM

Kaip teigiama susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio šių metų birželio 30 d. įsakymu patvirtintose Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 metų strateginėse gairėse, Lietuvoje jau šiuo metu yra 73 blogos būklės tiltai. Dokumente taip pat sakoma, kad iki 2035 m. planuojama užtikrinti, jog Lietuvoje nebeliktų nė vieno blogos būklės tilto, nes jie yra kritiškai svarbūs užtikrinant saugų eismą. Nuo 2021 iki 2035 m. planuojama rekonstruoti ir atnaujinti iš viso 240 tiltų. Šiam tikslui numatoma investuoti apie 241 mln. eurų.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko nuomone, tai, kad šalyje eksploatuojama dešimtys prastos būklės tiltų, yra simbolis ir rezultatas to, kad ilguoju laikotarpiu finansavimas kelių infrastruktūrai mažėjo, o išimtinai valstybės jurisdikcijoje esančiame kelių remonto ir statybos sektoriuje kiekvienas rimtesnis remontas reiškia ilgą ir sudėtingą procedūrą, kuri eikvoja išteklius ir „degina“ laiką.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius Darius Bačinskas sako, kad tilto avarijos tikimybės mūsų šalyje negalima atmesti. „Pasaulinė tiltų eksploatacijos patirtis rodo, kad pasaulyje dėl netinkamos būklės ar ekstremalių išorinių poveikių kiekvienais metais sugriūva ne vienas tiltas. Labai tikiuosi ir linkiu, kad šių ekstremalių situacijų Lietuvoje išvengtume. Tai mūsų visų tikslas“, – teigia profesorius.

Didžiausia problema – seni tiltai

Prof. D. Bačinskas teigia, kad dalis mūsų tiltų ir viadukų problemų, deja, yra užprogramuotos. „Didžioji dalis Lietuvos tiltų ir viadukų projektuoti ir statyti sovietmečiu, nuo tada ne tik praėjo daug laiko ir infrastruktūra susidėvėjo, bet svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad projektuojant tiltus tuomet galiojo visai kiti reikalavimai. Šiuo metu projektuojant ir statant tiltus galioja darnieji Europos projektavimo standartai, pagal kurių nuostatas užtikrinama ne mažesnė kaip 100 metų tiltų gyvavimo trukmė.

„Dėl šios aplinkybės visi tiltai, kurie senesni nei 15 metų, neatitinka šiuo metu galiojančių reikalavimų. Natūralu, kad daugiau nei prieš 50 metų statytų tiltų laikomoji galia nėra pakankama. Šias problemas ateityje būtinai teks spręsti, nes senesni nei 15 metų tiltai sudaro didžiąją dalį visų Lietuvoje eksploatuojamų tiltų“, – sako prof. D. Bačinskas.

Profesorius pasakoja, kad visi sovietmečio statiniai, ne tik tiltai, buvo projektuoti vadovaujantis laikančiųjų konstrukcijų ekonominio optimalumo kriterijais. Kitaip tariant, skirtumas tarp konstrukcijų laikomosios galios ir išorinių poveikių sukeliamų efektų buvo daug mažesnis, nei priimtina projektuojant šiais laikais.

Dar daugiau – konstrukcijų išnaudojamumas senuose tiltuose yra artimas kritinei laikomosios galios ribai. Senose normose nepakankamas dėmesys buvo kreipiamas ir į konstrukcines priemones, užtikrinančias statinių elementų ilgaamžiškumą. Kitas svarbus aspektas – nepakankama statybos darbų vykdymo kontrolė. Šį teiginį galima pagrįsti tipinių naudojamų tiltų pavyzdžiais. Kai kurie tipiniai tiltai, eksploatuojami tame pačiame kelio ruože, yra gana geros būklės, bet kiti yra kritinės būklės arba jau nugriauti. Taip pat kai kurių tiltų defektai atsiradę dėl tuometės prastos surenkamųjų elementų pagaminimo kokybės.

Mokslininko teigimu, kita Lietuvos tiltų problema – žmogiškųjų išteklių, jų kompetencijos ar pakankamų finansinių pajėgumų stoka – visa tai gali būti traktuojama kaip nematomas poveikis, skatinantis tiltų konstrukcijų degradaciją“, – teigia prof. D. Bačinskas.

Anot jo, yra ir kitų problemų, susijusių su didėjančiais sunkiųjų transporto priemonių srautais, agresyvėjančia aplinka, besikeičiančiomis klimato sąlygomis ir kitais veiksniais, kurie lemia tiltų pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų degradaciją ir mažėjantį patikimumą.

Specializuotos tiltų statybos bendrovės „Tilsta“ projektų direktorius Ernestas Stonys teigia, kad tiltų būklė šalyje sistemingai blogėja, o situacijų, kai dėl avarinės būklės stabdomas eismas per tiltą, yra daug, tačiau reta jų patenka į žiniasklaidos ir visuomenės akiratį. E. Stonio teigimu, prieš 8–9 metus kritinės būklės tiltų procentinė dalis buvo stabilizuota – tai galėjo būti lūžio taškas teigiama linkme, tačiau valstybės pusėje pritrūko reikalingų sprendimų, ir situacija ėmė sparčiai blogėti.

Ko reikia, kad tiltų būklė šalyje gerėtų?

E. Stonio nuomone, darbus stabdo biurokratizmas, kompetencijos trūkumas, todėl tiltų infrastruktūros projektuose nueinama į „teisinį atsirašinėjimą“ ar netgi emocijomis paremtus sprendimus.

„Jeigu norime ką nors nuveikti, reikia bendradarbiauti siekiant bendro tikslo, o dabar to nėra. Nei darbų sutartys, nei požiūris į rangovus nėra kaip į lygiaverčius partnerius. Galiausiai nukenčiame ne tik mes, bet ir viešasis interesas, viešasis saugumas“, – pabrėžia bendrovės „Tilsta“ atstovas.

Specialistas atkreipia dėmesį ir į lėšų panaudojimo problemas, kurios ilguoju laikotarpiu veda link visiškos tiltų degradacijos. „Planuojama remontuoti statinius, kuriuos kaštų ir naudos prasme tikslingiau nugriauti, nes jie projektuoti ir statyti sovietinėms transporto apkrovoms, kurios buvo gerokai mažesnės už dabartines. Remontuodami netinkamos konstrukcijos tiltą problemą ne sprendžiame, o tik ją atidedame, tačiau išleidžiame didžiules lėšas. Jeigu toks požiūris nepasikeis, kritinės būklės statinių procentas Lietuvoje tik didės“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Situacijai spręsti reikia didelių pokyčių, kurie turėtų prasidėti nuo požiūrio keitimo. Šiuo metu „gesinami gaisrai“, tačiau ilgalaikės strategijos nėra. Valstybės interesui atstovaujanti Lietuvos automobilių kelių direkcija turi turėti stiprių ir ambicingų vadovų, inžinerinių kompetencijų, skirti daugiau žmogiškųjų išteklių, nes šiuo metu situacija tokia, kad už 1 500 tiltų Lietuvoje atsakingas vienas specialistas“, – stebisi E. Stonys.

Ne viskas taip blogai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius D. Bačinskas sako, kad pastaraisiais dešimtmečiais matomas tikrai ryškus proveržis visose su tiltų inžinerija susijusiose srityse.

Aukštą kompetenciją atspindi per pastarąjį dešimtmetį įgyvendinti ar planuojami įgyvendinti Lietuvoje sukurtų koncepcijų tiltų projektai. „Smagu, kad plėtojant kelių infrastruktūrą stengiamasi sukurti ir adaptuoti išskirtinius, netipinius inžinerinius sprendinius, kurie neretai tampa regiono, miesto ar miestelio vizitine kortele. Galima paminėti ir statybos sektorių, į kurį pamažu sugrįžta sudėtingi technologiniai tiltų konstrukcijų įrengimo procesai. Statybos įmonių pajėgumus ir technines galimybes taip pat parodo ne vienas įgyvendintas išskirtinis projektas“, – teigia mokslininkas.

„Manau, vienas svarbiausių aspektų Lietuvos mastu yra tai, kad per daugiau nei 30 metų po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje susiformavo ir toliau formuojasi nauja, aukštą kompetenciją bei tinkamą žinių lygį turinčių tiltų inžinierių karta, kurios dėka turime ir ateityje turėsime tiltų, kurie savo architektūrine išvaizda, konstrukcija nenusileidžia ir nenusileis kitose šalyse pastatytiems tiltams“, – viliasi profesorius.

Tai, kad naujausi statybos metodai sparčiai skverbiasi į tiltų sektorių, pritaria ir E. Stonys, tačiau, jo nuomone, tam, kad tiltų renesansas Lietuvoje iš tiesų įvyktų, būtini palankūs ir valstybinės kelių sistemos pokyčiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.