Panašumų yra, bet skirtumų daugiau
Šiuo metu netyla kalbos apie NT rinkos vėsimą, kai kas bando spekuliuoti apie krisiančias NT kainas. Panaši situacija buvo 2008-aisiais.
„Lyginant 2008 ir 2022 metus, galima ieškoti paralelių, pavyzdžiui, rinkos sulėtėjimas, tačiau rinka lėtėjo ir 2020-aisiais. Nuo 2012 metų rinkos lėtėjimai buvo sąlyginai nedideli: buvo nerimo dėl Krymo okupacijos ar po euro įvedimo, kuomet buvo pratinamasi prie naujos valiutos, žiūrėta, kaip keisis kainos.
2008 metais turėjome gilią krizę, po to stebėjome nuosaikesnį ar spartesnį augimą, todėl kiekvienas smuktelėjimas žemyn asocijuojasi su daugiau nei prieš dešimtmetį buvusiais įvykiais.
Visgi galima išvesti kelias šių laikotarpių paraleles: didėjo palūkanų normos, mažėjo rinkos aktyvumas. 2008 metais interneto plėtra buvo gerokai mažesnė, ne kiekvienam NT projektui buvo kuriama interneto svetainė, ne kiekvieną mėnesį buvo pranešama apie preliminarius susitarimus, kuomet NT pardavėjas pažymi, kad butas rezervuotas arba parduotas, todėl trūksta duomenų pirminės rinkos aktyvumo palyginimui – tada ir dabar“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Palūkanų normos, NT eksperto žodžiais, augo ir tada, ir dabar. Vis dėlto yra skirtumų. Prieškriziniais metais į Lietuvą tik neseniai buvo atėję užsienio bankai, kurie galėjo pasiūlyti klientams mažesnes palūkanas ir ilgesnio laikotarpio paskolas, kas leido įsigyti brangesnį turtą ir dalinai prisidėjo prie jo brangimo.
Kita vertus, tuo metu nebuvo Atsakingojo skolinimo nuostatų, kas lėmė, jog gyventojai dažnai paėmę paskolas palūkanoms išaugus nebegalėjo jų aptarnauti. Dabar paskolos išduodamos su prielaida, kad palūkanos gali siekti 5 proc., todėl gyventojai ne iš karto pajaučia palūkanų padidėjimo naštą.
Šiuo metu pats būstas brangesnis, egzistuoja pradinio įnašo reikalavimai, todėl gyventojų pirkiniai yra kur kas geriau pasverti ir mažiau rizikingi nei 2008 metais, kuomet rinka priminė laukinius Vakarus.
Pirkti sau – visuomet geras laikas
Pašnekovas atviras: jei Euribor padidėjimas lemtų 100 eurų didesnę įmoką, tai nemaža pinigų suma, bet ji ne tokia, kuri skatintų atsisakyti būsto. Visgi dabar pabrango viskas: degalai, komunalinės išlaidos, maistas, paslaugos. Tokioje aplinkoje Euribor kilimas džiaugsmo neprideda, bet jis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis mažesnį NT rinkos aktyvumą.
Jei 2020 metais rinka sustojo trumpam, darbas karantino metu lėčiau, bet vyko, pirkėjai pirko mažiau, bet statybos nesustojo, susiformavo pastatyto būsto pasiūla. 2021 metais perkant vis daugiau būsto, daugiau jo buvo parduodama iš brėžinių. Kainos padidėjo, skolinimosi sąlygos suprastėjo, viskas pabrango, prasidėjo karas – neretas nusprendė palaukti. „Trejus metus aplinka nebėra įprasta, norisi, kad įvyktų kažkas gero“, – reziumavo pašnekovas.
NT projektų, eksperto žodžiais, truputį mažiau, bet kainos priklauso nuo plėtros išlaidų, pasikeitusio reguliavimo, ir jos yra pagrįstos. „Nėra taip, kad kažkas sugalvojo, pakėlė kainas, niekas nebeperka, nebestatysiu.
Gyventojų skaičius Vilniuje daugėja, naujų projektų, galbūt, bus pasiūloma mažiau, bet įsibėgės senesni projektai, kas leis gyventojams rinktis būstą pastatytame arba baigiamame statyti objekte, – komentavo T. S. Kvainickas. – Žiūrint anksčiau nei pandeminis laikotarpis, prasideda projektas, dalis būstų parduodami „iš po stalo“, informuojami ilgalaikiai klientai, pirkėjai pasirenka geriausius variantus.
Vėliau projektas atsiranda atviroje rinkoje, nebuvo stebėtina užbaigti projekto pardavimus po statybų pabaigos. 2021 metais buvo lepinantys visus: projektas prasidėjo, patrauklesnis, įdomesnės architektūros, galėjo būti parduotas statybos metu.
Jei esamomis sąlygomis kažkas orientavosi į 2021 metų laikotarpį, sudarė srautus, vienaip vertina sulėtėjimą, jei kažkas rinkoje daugiau metų, nemato didesnės problemos, ypač vystytojai, 2021 metais pardavę nemažai būsto.“
NT – labai brangi prekė, jai įsigyti naudinga turėti galimybę pasiskolinti. Kai susiformuoja paskolų rinka, kada galima pasiskolinti žemesnėmis palūkanomis, ilgesniam laikotarpiui, daugiau žmonių gali pasiskolinti, įsigyti būstą, atsiranda daugiau vietos veikti plėtotojams.
Ar geras metas šiuo metu pirkti būstą? „Visada galima spėlioti, kiek keisis kainos. Jei esi užtikrintas, kad po metų bus dvigubai mažesnės, laukti verta, bet pasakyti, kad kainos tiek sumažės nesiryžčiau. Jei kalbame be šaržavimo apie kainų kritimą, reikėtų atsižvelgti, ko žmogus ieško, ar randa ir ar gali įpirkti.
Jei rado tinkamą būstą už patrauklią kainą, tokį būstą tikrai galima pirkti. Nesvarbu laikotarpis, kainos didėja ar mažėja, svarbu, ar būstas atitinka jo poreikius. Reikia pirkti tai, kas reikalinga, o ne iš bėdos. Net spartesnio kainų augimo metu nereikėtų pirkti bet ko, bet jei sprendimas pasvertas, ekonominis ciklas tampa mažiau svarbus. NT įvardijamas kaip investicija, bet viena – NT, perkamas perparduoti, nuomoti, kitas dalykas, kuomet perkama asmeninėms reikmėms.
Ne tik šiuo metu, bet ir visada, geras laikas pirkti gerą daiktą. Žinoma, apie kainą reikia galvoti, bet labiau apie tai, ar įsipareigojimai nereikš blogesnės gyvenimo kokybės“, – kalbėjo NT ekspertas.
Kuomet laukiama kainos sumažėjimo, tikimasi, kad per kelerius metus kainos kris po kelis procentus per metus, bet tuos kelerius metus tenka būstą nuomotis, pamirštama, jog būsto nuoma per metus, priklausomai nuo mikrorajono, būsto ploto, statybos metų, teoriškai siekia 5–6, praktiškai nuo 4 iki 9 proc. būsto kainos.
