Ateityje namą pirksime kur kas paprasčiau: panašiai, kaip automobilį

Technologijoms sparčiai keičiant pasaulį, viena sfera – nekilnojamasis turtas (NT) – liko praktiškai nepaliesta inovacijų. Tačiau pamažu situacija ima keistis ir inovatoriai skiria vis daugiau dėmesio šiai sričiai. Kviečiame susipažinti, kokios perspektyviausios NT technologijų, dar vadinamų PropTech, idėjos yra vystomos Lietuvoje.

Klaipėdietė Nadežda Stefanova Voveriškių kaime kuria ir stato ekologiškus namus be kampų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdietė Nadežda Stefanova Voveriškių kaime kuria ir stato ekologiškus namus be kampų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
PropTech Innovation Camp atidarymo renginys.<br>madeinvilnius.lt nuotr.
PropTech Innovation Camp atidarymo renginys.<br>madeinvilnius.lt nuotr.
Gvidas Glebas, „Triplet Digital“ kūrėjas.<br>Organizatorių nuotr.
Gvidas Glebas, „Triplet Digital“ kūrėjas.<br>Organizatorių nuotr.
Dr. Valentas Gružauskas, MVTC vadovas.<br>Organizatorių nuotr.
Dr. Valentas Gružauskas, MVTC vadovas.<br>Organizatorių nuotr.
„Strato AI“ įkūrėja Beatričė Laurinkutė Kijevičienė.<br>Organizatorių nuotr.
„Strato AI“ įkūrėja Beatričė Laurinkutė Kijevičienė.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 2, 2022, 1:56 PM

Namas – lyg „Tesla“

Vieni iš Vilniuje vykusio NT technologijų inkubatoriaus „PropTech Innovation Camp“ laimėjusių inovatorių – startuolis „Strato AI“, kuris žada revoliuciją iš anksto pagamingų namų rinkoje. Iš anksto pagaminti, arba vadinamieji „pre-fab“ namai, tai tokie namai, kurių pagrindinės dalys yra pagaminamos gamykloje, o vietoje telieka jas surinkti. Toks statybos būdas pasaulyje smarkiai populiarėja. Skaičiuojama, kad 2026 m. „pre-fab“ tarptautinė namų rinka pasieks 160 mlrd. JAV dolerių.

Surenkamų namų gamybos būdas, kuriam šiais laikais pasitelkiamos tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, robotika, 3D spausdinimas, padeda išspręsti kelias gamintojų problemas. Pavyzdžiui, tokiu būdu yra lengviau suvaldyti kaštus, laikytis statybų tvarkaraščio, statyboms reikia mažiau šiuo metu trūkstamos darbo jėgos, sukuriama mažiau CO2 emisijų, statybvietėje lieka mažiau atliekų.

Tačiau vartotojams tokie namai kėlė vieną nepatogumą. Surenkamą privatų namą besirenkantieji yra priversti rinktis iš nedidelio skaičiaus namų variantų, trūksta individualizavimo galimybių. O personalizavimo funkcijų, „Strato AI“ kūrėjų teigimu, trokšta net 71 proc. vartotojų.

Būtent šią problemą ir siūlo išspręsti „Strato AI“ – jų kuriama sistema leis vartotojams susirinkti savo trokštamą namą panašiu būdu, kaip automobilių gamintojai leidžia susikomplektuoti mašiną. Pasak „Strato AI“ kūrėjų, užsisakyti namą turi būti taip pat paprasta, kaip ir „Tesla“ automobilį.

„Strato AI“ kuriama programinė įranga pagal klientų poreikius ir būsimą namo vietą teiks individualizuotus surenkamų namų pasiūlymus. Be to, „Strato AI“ iš karto paskaičiuos namo sąmatą, kiek jis suvartos energijos, leis vartotojui apžiūrėti pastato 3D modelį kompiuteryje ar naudojant virtualios realybės akinius.

„Strato AI“ platforma taip pat sujungs ir gamintojus, kurie pasitelkdami „Strato AI“ programinę įrangą galės pasiūlyti vartotojams jų trokštamus individualizuotus namus. „Strato AI“ į savo platformą jau yra integravę modulinių namų sistemą, neužilgo planuoja prijungti ir skydinius bei 3D atspausdintus namus.

„Tokios inovacijos atneša svarų pokytį į statybų industriją efektyvinant, pagreitinant, atpiginant ir priartinant prie galutinio vartotojo modulinių ar skydinių namų sprendimus. Negana to, jos tuo pačiu jos padeda pereiti prie tvaresnių NT vystymo procesų“, – apie savo produktą kalba „Strato AI“ įkūrėja Beatričė Laurinkutė Kijevičienė.

Žinosite, kiek jūsų būstas bus vertas po 10 metų

Kiti perspektyvūs kūrėjai – „Market Trend Valuation Center“ (MTVC) – siekia padėti nuspėti ateities NT rinkos tendencijas. MTVC jau turi patirties modeliuojant įvairias projekcijas, tarp kurių – būsto vertės prognozės skirtinguose Lietuvos regionuose. Šios prognozės padarytos pasitelkiant įvairius socialinius, ekonominius ir finansinius rodiklius bei pritaikant mašininio mokymosi (angl. machine learning) arba dirbtinio intelekto algoritmus.

Kitas MTVC žingsnis – pasiūlyti įrankį, kuris leistų suvedus tam tikrus duomenis, nustatyti ir prognozuoti bet kokio NT turto vertę, likvidumą, palyginti jį su rinkos rezultatais. Taip pat jis leis teikti rekomendacijas ateičiai, kaip elgtis su turimu NT, pavyzdžiui, kada verčiausia jį parduoti. Prognozes būtų galima daryti dešimčiai metų į priekį.

„Ilgalaikės specifinio tipo nekilnojamo turto prognozės gali pagerinti vertės ir turto valdymo sprendimus. O nuolatinė duomenų integracija ir dirbtinio intelekto taikymas gali padėti sukurti NT sektoriaus skaitmeninį dvynį, kas paskatintų vystytis naujus skaitmenizuotus verslo modelius“, – sako dr. Valentas Gružauskas, MVTC vadovas.

Pasak MTVC vadovo, toks įrankis būtų aktualus NT vertintojams, investuotojams, vystytojams, bankams.

Skaitmeninė pastato simuliacija

Pastatai yra atsakingi už beveik 40 proc. pasaulyje sugeneruojamo CO2. Dėl to pastatų valdytojai yra labai suinteresuoti inovacijomis, kurios padėtų mažinti CO2 ir tvariau naudotų energiją. Galimą sprendimą siūlo „Triplet Digital“.

Jis siūlo pasitelkti pastato skaitmeninį dvynį ir remiantis pastato duomenimis kurti simuliacijas, kurios padėtų nustatyti būsimas CO2 emisijas, siūlytų sprendimus, kaip jas sumažinti, prognozuotų būsimas problemas.

„Ilgus metus 3D simuliacijų objektai dažniausiai buvo naudojami žaidimams, bet matydami kaip jie ištobulėjo, siekiame į rinką pristatyti 3D technologijų pagrindu veikiančius sprendimus, galinčius atkurti, simuliuoti ar praplėsti NT fizines ribas“, – sako Gvidas Glebas, „Triplet Digital“ kūrėjas.

Negana to, „Triplet Digital“ siūlo sukurti platformą, kurioje įvairūs kiti kūrėjai galėtų siūlyti padaryti įvairias simuliacijas remiantis pastato dvynio atvirais duomenimis. Panašiai, kaip išmaniajame telefone įvairūs kūrėjai siūlo savo programėles, kurios remiantis telefono duomenimis pasiūlo įvairiausių sprendimų.

Tokiu būdu, teigia „Triplet Digital“, pastatų valdytojai galėtų efektyviau valdyti pastatus, naudoti energiją, žiūrėti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką CO2 generavimui, ir rasti kitų kūrybingų sprendimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.