Nuo vasario mėnesio antstolės prašymu teismas už nenugriautą pastatą klaipėdietei buvo skyręs baudą – 3 eurus už kiekvieną uždelstą dieną.
Nuo šiol bauda bus didesnė – 10 eurų už dieną. Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad I.Šakalienė (64 m.) nesistengė įvykdyti įsigaliojusio teismo sprendimo nugriauti namą.
Vykdomąjį raštą nugriauti statinį teismas išdavė pernai spalio 15-ąją. O šių metų pradžioje teisme buvo pateiktos įvairiausios aplinkybės, dėl ko stringa griovimo darbai, ir prašyta skirti papildomą terminą – iki rugpjūčio pabaigos.
Pati I.Šakalienė aiškino, kad sprendimo nevykdė dėl objektyvių priežasčių: buvo siekiama sudaryti taikos sutartį, aiškintasi dėl procedūrų, užtruko rangovo paieškos, papildomai viską apsunkino pandemija.
Tačiau niekas nepasikeitė iki šiol, todėl antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos padidinimo.
Dabar jau į pensiją išėjusi buvusi valdininkė teisme teigė, kad po ilgų derybų 2021 m. gruodžio 10 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį su bendrove Gerbūvio sprendimų centru.
Darbai turėjo būti užbaigti rugpjūčio 31 d., bet likus porai savaičių iki termino pabaigos rangovas esą atsisakė vykdyti sutartį, nes neturi tam pakankamai pajėgumų.
Tuomet rastos dar dvi bendrovės, bet vienos tokie darbai nedomino, kita esą nenorėjo dirbti šalia paveldui priklausančio pastato. Esą dabar moteris labai stengiasi rasti įmonę, kuri už protingą rinkos kainą ir kuo skubiau atliktų griovimo darbus.
Bet, pasak I.Šakalienės, griaunant pastatą iškiltų grėsmė ir šalia stovinčiam senajam namui, yra rizikos, kad jis gali sugriūti, sukelti pavojų praeiviams.
Teismo ekspertas esą rekomendavo prieš griaunant sustiprinti senojo namo pamatų, sienų, perdangų ir stogo konstrukcijas.
Be to, esą reikia parengti ir suderinti paveldo tvarkybos darbų pastato projektą.
Teismas nusprendė, kad skolininkė, žinodama apie teismo įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir matydama, jog rangovas nevykdo sutartimi prisiimtų įpareigojimų, turėjo veikti ypač atidžiai ir apdairiai – kontroliuoti sutarties vykdymą.
Buvo numatytas penkių mėnesių darbų atlikimo terminas, bet praėjus puspenkto mėnesio griovimo darbai net nebuvo pradėti.
Teismų teigimu, I.Šakalienė turėjo imtis kitų aktyvių veiksmų, ir vien ta aplinkybė, kad rangovas nutraukė sutartį, negali būti vertinama kaip pateisinama ir objektyvi priežastis nevykdyti sprendimo.
Be to, esą nėra galimybės nustatyti, kad buvusi miesto tvarkytoja tinkamai ieškojo naujų rangovų, nes pateikti dviejų įmonių atsakymai yra be datų.
Teismui taip pat kilo abejonių dėl naujosios rangos darbų sutarties racionalumo, kai reikalaujama avansu apmokėti visus 122 tūkst. eurų įvertintus darbus.
Senuoju pastatu visai nesirūpino
Civilinę bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2020 metų rugsėjo 4 dieną įpareigojo I.Šakalienę per tris mėnesius nugriauti priestatą su mansarda. Lietuvos apeliacinis teismas pernai vasarą valdininkei taip pat nebuvo palankus.
Nuspręsta, kad už griovimo darbus lygiomis dalimis turi sumokėti už uostamiesčio tvarką tuomet dar buvusi atsakinga I.Šakalienė, kurios vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Anot teismo, tokia situacija susiklostė ne tik dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, bet ir dėl I.Šakalienės bei jos šeimos narių aktyvių veiksmų. Moters sutuoktinis E.Šakalys dirba Neringos savivaldybės administracijos direktoriumi, o sandorių sudarymo metu buvo Registrų centro Klaipėdos filialo vadovas.
Pabrėžta, kad Šakalių šeima pirmiausia lėšas skyrė ne avarinės būklės jai priklausančio pastato, įtraukto į Kultūros paveldo sąrašą, remontui, o iškart ginčo sklype puolė statyti naujo pastato. Tai, teismo manymu, įrodo akivaizdų siekį kuo greičiau įgyvendinti nepagrįstai įgytas teises į visą ginčo žemės sklypą jį užstatant ir taip sukuriant kliūtis jį atlaisvinti.
Nerekonstruojamas senasis sukiužęs pastatas gali greitai sugriūti – per daugelį metų jo sienos suskilinėjo, stogas įsmuko.
