„Išėjome su dukra į kiemą – žiūrime: dalies atraminės sienos nėra. Sienos dvimetrinės, storiausios. Laikrodis rodė 19.45,– prisiminė dailininkė. – Keista, juk Vilnius ne Niujorkas, kuris ant uolų pastatytas, po Vilniaus Senamiesčiu – gi molis, smėlis, dumblas.“
Svarstė, ar rūpinasi nuolat, ar tik nutikus bėdai
Statybų ekspertas Linas Mikaila surado istorinę nuotrauką, kurioje užfiksuota panaši atraminė siena – jis nėra tikras, ar to paties namo, tačiau taip pat Užupyje. Statant vis daugiau namų, šlaitus tvirtindavo statydami atramines sienas, tai šiame sostinės rajone anokia naujiena. Atraminės sienos, panaudojant akmenis, įrengtos net ir naujajame Paupio rajone.
Daugiau klausimų pašnekovui kyla dėl atraminių sienų periodinės apžiūros, ar jos apskritai vyksta. „Klausimas, kas ir kaip tokias atramines sienas prižiūri, vertina jų būklę“, – svarstė ekspertas.
Šiuo metu atraminės sienos įprastai montuojamos iš gelžbetono, pagrindinis tikslas, kad jos atlaikytų žemių, subėgusio vandens ir vykdomos ūkinės veiklos sukurtas apkrovas.
Galimi keli atraminių sienų tipai: arba montuojami gilūs gelžbetonio poliai žemiau atraminės sienos, iš jų „pakeliami“ armatūriniai tinklai, kurie tampa ir atraminės sienos dalimi, tuomet, kitu etapu sumontavus klojinius ir atraminės sienos armatūrinius tinklus, išliejamas atraminės sienos betonas.
Kartais įrengiama L formos gelžbetonio detalė, kurios horizontali dalis prispaudžiama gruntu, o vertikali tarnauja kaip atraminė siena. Jei sudėtinga arba neįmamoma sumontuoti klojinių betonavimui, tiesiog iš viršaus gręžiami ir montuojami poliai grunte, priglausti vienas prie kito, toliau, nukasus suplanuotą šlaito dalį per aukštį, polių viršus atsiveria, taip suformuojant atraminę sieną.
„Suprantama, kad vertinant tik pagal viešojoje erdvėje išplatintas nuotraukas keliami klausimai ir vertinimai kažkiek spekuliatyvūs, bet jų kyla jau vien įvertinus sienos virtimo faktą. Matau, kad likusios atraminės sienos dalies plytos aptrupėjusios, matyti naujai, galbūt, prieš 10–15 metų iš plytų sumūrytos stačiakampės kolonos.
Kyla klausimas, kas nusprendė, kad būtent tokias, būtent ten reikia mūryti ir ar to reikėjo, taip pat, kodėl tinkamai neprižiūrimos senosios atramos, neužtinkuojamos plytos, kad jų toliau neardytų vanduo? Toks mūras turėjo būti „prifarširuotas“ mūro surišimo tinklų, nuolaužų nuotraukose jų nematau. Neaišku, kaip buvo toje vietoje, kur atraminė siena griuvo, bet tokių objektų apkrovos skaičiuojamos su didžiuliais apkrovų ir laikomosios galios atsargų koeficientais.
Drėgmė, šaltis, tirpstantis sniegas, bėgantis vanduo atviros atraminės sienos mūrą veikia nuolat, jis pradeda dūlėti, iš kitos atraminės sienos pusės – nuolat veiks žemių, susikaupusio vandens, ūkinės veiklos apkrovos, todėl sienai negalima leisti susilpnėti iki tokio lygio, kada apkrovos viršys jos laikomąją galią“, – komentavo L. Mikaila.
Pašnekovo žodžiais, nuotraukose matyti už kelių metrų nuo nuvirtusios atraminės sienos išlieti pamatai, tikėtina, naudota technika, tuo metu buvo atlydys, papildomai susikaupė daug vandens – to, galbūt, ir užteko, kad apkrovos viršytų sienos laikomąją galią. Statant atramines sienas, įprastai prie jų pilami lengvai vandenį drenuojantys gruntai, įrengiama vandens drenavimo ir pašalinimo sistema, nes papildoma vandens apkrova esant dideliam aukščiui gali susidaryti išties didelė.
Situaciją sostinės Užupyje L. Mikaila lygino su Gedimino kalnu – iš esmės tai ta pati šlaito sutvirtinimo problema.
Kalbėdamas apie nelaimę Užupyje, ekspertas pabrėžė, kad net jei traktorius gręžė polius pamatams, atraminės sienos stiprumas turėjo būti toks, kad ši turėjo atlaikyti. Jei tik to pakako, kad nugriūtų, sunku įsivaizduoti, kas būtų nutikę pastačius namą – situacija galėjo būti kur kas rimtesnė.
L. Mikaila nenustebtų, jei niekas nėra skaičiavęs tos mūrinės sienos laikančiosios galios, todėl važiuoti su technika ar vykdyti statybos darbus šiame šlaite buvo, specialisto žodžiais, labai nepamatuotas sprendimas.
Ekspertas taip pat kėlė klausimą, ar ruošiamasi tikrinti kitas atraminės sienos dalis: apžiūrėti vizualiai, atlikti tyrimus. Juk jei nuvirs šalia esanti siena, nugrius ir virš jos esantis namas.
„Jeigu niekas nesirūpino šalia nuvirtusios atraminės sienos esančiu namu, turėtų susirūpinti, kviesti ekspertus, kad šie ištirtų atraminės sienos būklę ir įvertintų jos laikančiąją galią. Nugriuvusią sienos dalį įmanoma atstatyti, tik aš asmeniškai tai daryčiau ne naudodamas plytas, o betonuodamas, kas daug brangiau, bet kur kas patikimiau.
Kai atraminė siena buvo vientisa, nulūžusi dalis, galbūt, kažkiek prisidėjo ir prie likusios sienos bendro stiprumo, jai nugriuvus ir nuslinkus žemėms, tikėtina, kad lietaus vanduo toliau plaus gruntą žemyn, gali atverti šalia stovinčio namo pamatus, kas sukels papildomų rizikų, todėl jau dabar reikėtų pagalvoti, kokių laikinų šlaito sutvirtinimo priemonių imtis, kol visi viską išsiaiškins ir atstatys naują atraminę sieną“, – patarė pašnekovas.
Beje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pirmadienį informavo, jog pamatai, matyti keli metrai nuo atraminės sienos – rekonstruojamo ūkinės paskirties pastato.
Kaip portalą lrytas.lt informavo VTPSI, statybų inspektoriai pradėjo tyrimą dėl šalia atraminės sienos avarijos vietos vykdomų statybos darbų Užupio g. 15A.
Šiuo metu yra žinomi žemės sklypo, kuriame vykdomi statybos darbai, savininkai, taip pat žinoma, kad minėtame sklype ūkio pastato paskirties keitimo i kūrybines dirbtuves rekonstravimo projektui Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015–03–10 išdavė rašytinį pritarimą. Kad būtų galima įvertinti, ar statybos darbai vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų, bus organizuojamas patikrinimas vietoje.
VTPSI taip pat informavo, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė sudaro komisiją naudojamos atraminės sienos griūčiai Užupio gatvėje ištirti.
Atraminės sienos griūčiai įtakos turėjusios aplinkybės (vykdomos ar įvykdytos statybos, atraminės sienos statybos metai, jos konstrukcijos ir kiti veiksniai) bus ištirtos komisijos darbo metu. Komisija įvertins visas keliamas prielaidas dėl įvykusios avarijos, todėl pateikti daugiau komentarų dėl avarijos priežasčių VTPSI negalėjo.
Įvardijo kelias galimas priežastis
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros prof. dr. Juozas Valivonis peržiūrėjęs viešai publikuojamas nuotraukas iš nelaimės vietos taip pat sudėliojo kelias galimas priežastis, kodėl galėjo griūti atraminė siena.
Pirma, kadangi vyko statybos, buvo sujudintas gruntas, taip pat snigo bei lijo, grunte ties atramine siena subėgo vandens, pasikeitė grunto drėgnumas. Sykiu pasikeitė grunto fizinės-mechaninės savybės, taip pat padidėjo apkrova.
Iš nuotraukų matyti, kad šalia atraminės sienos yra važinėjęs traktorius. Dėl to apkrova dar labiau padidėjo. Pašnekovo nuomone, ši apkrova tikrai nevertinta statant atraminę sieną.
Taip pat statant naują atraminės sienos dalį, matyt, ji nebuvo tinkamai sujungta (įtvirtinta) su senąja atramine siena, todėl susisumavus šioms priežastims ir buvo išspausta atraminė siena. Matyti, kad siena prarado pastovumą išspaudžiant (nustumiant).
Aiškinsis, kas nutiko iš tiesų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas portalą lrytas.lt informavo, jog penktadienio vakarą iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gavus pranešimą apie avariją, savivaldybė į įvykio vietą iškvietė ekspertą, kuris vertino, ar gyventojams saugu toliau naudotis pastatais. Kol buvo atliekamas patikrinimas, gyventojai iš Paupio g. 4 buvo išvesti į lauką, o iš šlaito viršuje esančio namo, adresu Užupio g. 13, gyventojai evakuoti.
Trys iš keturių evakuotų šeimų laikinai apsistoti vietas rado pačios, o viena šeima buvo apgyvendinta viešbutyje savivaldybės lėšomis.
Ketino statytis patys
Tapytoja P. Jurkštaitytė ir jos sutuoktinis, scenografas, meno projektų autorius Marius Puskunigis prieš metus pardavė dalį savo namo sklypo kartu su jau parengtu ir suderintu namo projektu, būtent to namo, kurį šiuo metu jau statėsi naujasis savininkas ir ties kuriuo penktadienį nuvirto siena. P.Jurkšaitytė sakė, kad iš pradžių jie pagal tą projektą patys ketino statytis būstą, tačiau pasikeitė aplinkybės, tuomet šeima nutarė parduoti turtą.
Name, šalia kurio į Paupio gatvę nuvirto atraminė siena, iš pradžių buvo koplyčia. Ji pastatyta šimtu metų anksčiau nei greta esanti Užupio bažnyčia. Pastačius bažnyčią, namas tapo klebonija, o vėliau daug kartų ėjo iš rankų į rankas.
„Iš senųjų gyventojų esame girdėję, kad iš Paupio gatvės į mūsų namą vedė tunelis. Bet tai galėjo būti ir legenda. Tarsi jie rado įėjimą į slaptą tunelį ir kad vaikai nelandžiotų – užmūrijo“, – pasakojo P.Jurkšaitytė.
