Paupio gatvėje statybų metu nuvirto šlaitą prilaikanti atraminė siena, kilo grėsmė ir daugiabučiam namui. Tai labai panašu į anksčiau įvykusias dvi nelaimes, kai nagus prikišo statybininkai.
Įdomus sutapimas yra tai, kad panašios nelaimės Vilniuje kartojasi kas aštuonerius metus ir įvyksta sausio mėnesiais.
Vilniaus gatvėje pastato kampas virto 2015-aisiais, Šiaulių gatvės namas sugriuvo 2007-aisiais. Abiem atvejais nelaimės įvyko statybininkams palietus statinių pamatus.
Sausio mėnesį meteorologinės sąlygos bene palankiausios panašioms nelaimėms.
Kodėl griūva pastatai?
Pasakodama apie sienos griūtį sausio 13-osios vakare vilnietė tapytoja Patricija Jurkšaitytė ją palygino su žemės drebėjimu. Namas, kuriame ji gyvena, – vos 6 metrai nuo nelaimės vietos.
P.Jurkšaitytė stebėjosi: Vilniuje po kojomis smėlis, molis, miestas ne ant uolų pastatytas. Tai kodėl jis vis griūva?
P.Jurkštaitytė ir jos sutuoktinis scenografas, meno projektų autorius Marius Puskunigis prieš metus pardavė dalį savo namo sklypo kartu su jau parengtu ir suderintu namo projektu – būtent to namo, kurį šiuo metu jau statėsi naujasis savininkas ir ties kuriuo nuvirto siena.
Name, šalia kurio į Paupio gatvę nuvirto atraminė siena, iš pradžių buvo koplyčia.
Ji pastatyta šimtu metų anksčiau nei greta esanti Užupio bažnyčia. Pastačius bažnyčią namas tapo klebonija, o vėliau daug kartų keliavo iš rankų į rankas.
Plytos – aptrupėjusios
Virš virtusios atraminės sienos buvo rekonstruojamas ūkio paskirties pastatas. Anot statybų eksperto Lino Mikailos, praėjus tiek nedaug laiko dar anksti kalbėti apie nelaimės priežastis, bet klausimų kyla daug.
Peržiūrėjęs nuotraukas iš įvykio vietos jis pastebėjo, kad likusios atraminės sienos dalies plytos aptrupėjusios, matyti naujai, galbūt prieš 10–15 metų, iš plytų sumūrytos stačiakampės kolonos.
„Kyla klausimas, kas nusprendė, kad būtent tokias, būtent ten reikia mūryti ir ar to reikėjo, kodėl tinkamai neprižiūrimos senosios atramos, neužtinkuojamos plytos, kad jų toliau neardytų vanduo?
Toks mūras turėjo būti prifarširuotas mūro surišimo tinklų, nuolaužų nuotraukose jų nematau.
Neaišku, kaip buvo toje vietoje, kur atraminė siena griuvo, bet tokių objektų apkrova skaičiuojama su didžiuliais apkrovų ir laikomosios galios atsargų koeficientais.
Drėgmė, šaltis, tirpstantis sniegas, bėgantis vanduo atviros atraminės sienos mūrą veikia nuolat, jis pradeda dūlėti, iš kitos atraminės sienos pusės nuolat veiks žemių, susikaupusio vandens, ūkinės veiklos apkrovos, todėl sienai negalima leisti susilpnėti iki tokio lygio, kai apkrova viršys jos laikomąją galią“, – kalbėjo L.Mikaila.
Susikaupė daug vandens
Matyti, kad už kelių metrų nuo nuvirtusios atraminės sienos išlieti pamatai, tikėtina, naudota technika, tuo metu buvo atlydys, papildomai susikaupė daug vandens – to galbūt ir užteko, kad apkrova viršytų sienos laikomąją galią.
Apie tai, kad susikaupęs vanduo galėjo turėti įtakos sienos griūčiai, užsiminė ir aplinkinių namų gyventojai.
Statant atramines sienas įprastai prie jų pilami lengvai vandenį drenuojantys gruntai, įrengiama vandens drenavimo ir pašalinimo sistema, nes papildoma vandens apkrova esant dideliam aukščiui gali susidaryti išties didelė.
Situaciją Užupyje L.Mikaila lygino su Gedimino kalnu – iš esmės tai ta pati šlaito sutvirtinimo problema.
Ekspertas pabrėžė, kad net jei buvo gręžiami poliai pamatams, atraminės sienos stiprumas turėjo būti toks, kad ji turėjo atlaikyti. Jei tik to pakako, kad nugriūtų, sunku įsivaizduoti, kas būtų nutikę pastačius namą, – situacija galėjo būti kur kas rimtesnė.
Dar ir traktorius važinėjo
Peržiūrėjęs įvykio nuotraukas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius Juozas Valivonis taip pat išvardijo kelias galimas nelaimės priežastis.
Vyko statybos, tad buvo sujudintas gruntas, taip pat snigo, tirpo sniegas, lijo, į gruntą ties atramine siena subėgo vanduo, pasikeitė grunto drėgnumas.
Kartu pasikeitė ir grunto fizinės-mechaninės savybės, taip pat padidėjo apkrova.
Nuotraukose J.Valivonis pastebėjo, kad šalia atraminės sienos yra važinėjęs traktorius. Dėl to apkrova dar labiau padidėjo.
Pašnekovo nuomone, ši apkrova tikrai nevertinta statant atraminę sieną.
Taip pat statant naują atraminės sienos dalį, matyt, ji nebuvo tinkamai sujungta su senąja atramine siena, todėl susidėjus šioms priežastims ir buvo išspausta atraminė siena.
Anot J.Valivonio, matyti, kad siena prarado pastovumą ją išspaudžiant ir nustumiant.
Atraminė siena – ne naujiena
L.Mikaila surado istorinę Vilniaus nuotrauką, kurioje užfiksuota panaši atraminė siena. Jis nėra tikras, ar to paties namo, tačiau taip pat Užupyje.
Statant vis daugiau namų šlaitus tvirtindavo įrengdami atramines sienas, tai šiame sostinės rajone anokia naujiena. Atraminės sienos, panaudojant akmenis, įrengtos net ir naujajame Paupio rajone.
Daugiau klausimų L.Mikailai kilo dėl atraminių sienų periodinės apžiūros, ar tai apskritai vyksta: „Kas ir kaip tokias atramines sienas prižiūri, vertina jų būklę?“
Gyventojai spėjo išbėgti į lauką
2015 metų sausį Vilniaus gatvėje apgriuvo pastato dalis. Nelaimė įvyko šalia vyninės „Franki“, kurioje pietavo nemažai žmonių. Per nelaimę niekas nenukentėjo.
Avarijos tyrimo komisija nustatė, kad rekonstruojamo pastato dalies griūtį lėmė tiek projekto trūkumai, tiek ir technologiškai netinkamai vykdomi statybos darbai.
Pripažinta, kad įtakos galėjo turėti ir tuo laikotarpiu vyravusios meteorologinės sąlygos.
Paaiškėjo, kad rengiant statinio projektą nebuvo atlikti visi būtini inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Nenustatyti pamatų parametrai ir jų techninė būklė, grunto mechaninės ir fizinės savybės. Darbo projekte neįvertinta rekonstruojamos pastato dalies sienų būklė ir nenumatytos jų stiprinimo priemonės.
2007 metų sausį panaši nelaimė buvo sudrebinusi Šiaulių gatvę. Čia sugriuvo trijų aukštų gyvenamojo namo dalis.
Žmonės nenukentėjo, namo gyventojai spėjo išbėgti į lauką. Tąsyk be pastogės liko 12 šeimų.
Vėliau ekspertai nustatė, kad namas sugriuvo dėl netinkamai vykdytų statybos darbų įgriuvus šuliniui ir vandeniui paplovus pamatus. Dėl to statybininkai ir šio projekto prižiūrėtojai buvo teisiami.
Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti savivaldybės sudarytos komisijos patvirtintą sprendimą dėl avarijos priežasčių.
