Po tilto griūties Kėdainiuose – gluminanti žinia: paaiškino, kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija

Sausio 31-ąją pranešta, jog įlūžus sijai uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį. Šio į miestą vedančio tilto būklė jau kurį laiką nerimą kėlė vietos gyventojams, problemų matė ir institucijos, tačiau, kodėl prieš savaitę ekspertų apžiūrėto tilto sija įgriuvo, atsakymo kol kas nėra. Šiuo metu keliama viena versija – kažkas nepaisė draudimo važiuoti per tiltą sunkiasvore transporto priemone.

Sausio 31-ąją pranešta, jog įlūžus sijai uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį.<br>A. Karaliūno nuotr.
Sausio 31-ąją pranešta, jog įlūžus sijai uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį.<br>A. Karaliūno nuotr.
Sausio 31-ąją pranešta, jog įlūžus sijai uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį.<br>A. Karaliūno nuotr.
Sausio 31-ąją pranešta, jog įlūžus sijai uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį.<br>A. Karaliūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 1, 2023, 9:19 AM, atnaujinta Feb 1, 2023, 2:41 PM

Ruošėsi pokyčiams

Kaip įvykio dieną komentavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), tiltas Kėdainiuose buvo įvertintas kaip blogos būklės, dėl šios priežasties leistina transporto masė buvo apribota iki 20 tonų, nukreipiamosiomis gairėmis po 1,2 metro iš abiejų pusių susiaurinta važiuojamoji dalis. Tiltą buvo ruošiamasi tvarkyti. Praėjusių metų gruodį pasirašyta projektavimo sutartis.

Šio tilto stebėseną LAKD specialistai teigė vykdę nuolat. Paskutinį kartą tiltas apžiūrėtas prieš savaitę.

„Lietuvos ryto“ televizijai LAKD vadovas Remigijus Lipkevičius paaiškino, jog buvo imtasi reikiamų priemonių: apribotas sunkiavorių transporto priemonių judėjimas, sustatytos nukreipiamosios gairės, siaurinančios važiuojamąją dalį, kad oro sąlygų labiausiai pažeistos sijos nebūtų eksploatuojamos, o eismas saugiai vyktų tilto viduriu. Tiesa, specialistai gavę nuotraukas pastebėjo, kad gairelės buvo išstumdytos.

LAKD yra paskelbusi viešąjį pirkimą, atrinkusi projektuotoją, kuris rengia techninį šio tilto tvarkymo projektą, bet viskas, anot R. Lipkevičiaus, atsiremia į finansus: jų tiek, kiek yra. Tiesa, po šio įvykio žadama kalbėtis su projektuotojais ir projektavimo darbus, kiek įmanoma, paspartinti. 

Viena keliamų nelaimės versijų – tilto sija galėjo būti pažeista dėl juo važiavusio sunkiasvorio transporto, kurio masė viršijo nustatytą ribojimą.

Kaip komentavo Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas Mindaugas Augonis, kol kas neaišku, tačiau svarbu, kokio svorio transporto priemonė galėjo pravažiuoti.

„Jei, tarkime, pravažiuos tankas, tiltas, ypač avarinės būklės, neprivalo jo atlaikyti. Paprastai, tiltai turi laikomąją galią, neviršijant kurios, jų būklė išlieka pakankamai gera. Lietuvoje gana daug tipinių tiltų, kurių konstrukcijos vienodos, tačiau vienų pažaidos ir defektai akivaizdūs, kiti jų visai neturi.

Tiltų statybos laikas panašus, konstrukcija tokia pati, tačiau būklė daugiausia priklauso būtent nuo realių apkrovimo sąlygų. Jei Kėdainiuose prieš paskutinę sunkiasvorę transporto priemonę, gerokai viršijusią leistiną apkrovimą, pravažiavo dar koks dešimt panašių, konstrukcija galėjo neatlaikyti – įgriuvo silpniausias elementas, likusieji – dar pakankamai stiprūs. Negalime kategoriškai sakyti, kad tilto būklė buvo itin prasta“, – svarstė M. Augonis.

Kaip teigiama, praėjusiais metais rekonstrukcijai uždarius tiltą per Nevėžį ties Vilainiais, automobilių, kertančių šį tiltą, esantį Tilto gatvėje, srautas gerokai išaugo.

Pašnekovo žodžiais, riboti transporto priemonių, galinčių važiuoti per tiltą, svorį, kaip buvo ir šiuo atveju, o kartais – ir greitį, įprasta praktika.

Jei yra nelygumų, pažeidimų – bet kokia sunkiasvorė transporto priemonė gali sukelti papildomų dinaminių apkrovų. Įvertinus tai, įprastai ir priimamas sprendimas riboti jų greitį.

Mokslininkas pabrėžė, jog tiltais Lietuvoje rūpintis reikia, nes jie sensta, o apkrovos sparčiai auga. Tiltą Kėdainiuose, kaip aiškinama, specialistai buvo apžiūrėję, įvertinę kaip prastos būklės, ribotas transporto priemonių eismas, taigi, specialistai savo darbą atliko.

Priežiūra turėtų būti nuolatinė

„Tiltų priežiūra labai svarbi. Galbūt, tiltas buvo geresnės būklės, tačiau, išaugus transporto priemonių srautui, jo būklė galėjo gana greitai pasikeisti. Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuojami skaičiuojant vienas apkrovas, vadovaujantis sovietinėmis projektavimo normomis, dabar jos – visiškai kitos. Atidžiau ir dažniau apžiūrimi turėtų būti senesni tiltai, bet kuriuo atveju judėjimo sunkiasvoriu transportu ribojimai labai svarbu“, – paaiškino KTU mokslininkas.

Šiuolaikiniai tiltai projektuojami įvertinant didesnes apkrovas, be to, dar nepraėjo tiek laiko, kad jie keltų problemų.

Tiesa, pašnekovas prisiminė atvejį JAV, kuomet sugriuvo pakankamai naujas tiltas, taigi, net ir naujos technologijos (pavyzdžiui, naudojamos kompozitinės medžiagos) privalo būti patikrintos, o tiltų būklė stebima.

Statybos brangios, kaip ir priežiūra

Tiltai – svarbūs strateginiai valstybės objektai, tad labai svarbu, kad jie tarnautų kuo ilgiau, juolab jų statybos ir remonto darbų kainos išties solidžios. Juos prižiūrėti, laiku remontuoti, sekti, jog nebūtų viršijamos apkrovos – tokie bene svarbiausi darbai, kuriuos būtina atlikti neatidėliojant.

„Netgi tokios turtingos šalys kaip Prancūzija, Vokietija, senus tiltus saugo, neskuba jų griauti ar papildomai stiprinti, tačiau kontroliuoja apkrovas, tad tiltai sėkmingai naudojami.

Naudojami net pokario metų tiltai, įtraukti į paveldo sąrašus. Problema egzistuoja visur, tačiau ieškoma tinkamų būdų, kaip tiltus naudoti kuo ilgiau, ir tik pasibaigus tarnavimo laikui juos nugriauti bei statyti naujus. Tiltas Kėdaniuose nėra magistralinis tiltas, kur automobilių srautai ypač dideli.

Magistraliniuose keliuose turėtų būti statomi tik europines normas atitinkantys tiltai, tačiau kiti, prieš keliasdešimt metų statyti, gali būti sėkmingai eksploatuojami esant mažesniems automobilių srautams. Klausimas, kiek realios apkrovos atitinka projektines ir kiek lėšų skiriama laiku juos tvarkyti“, – kalbėjo M. Augonis.

Lietuvoje daugiausia gelžbetoninių tiltų, skaičiuojama, jog jų gyvavimo trukmė – apie 80 metų. Tokių tiltų gausu ir kitose šalyse: jie pigiausi, jiems reikia mažiau priežiūros.

Dėmesio sulaukia ne visi tiltai

Kaip komentavo susisiekimo ministras, Lietuvoje yra apie 70–80 prastos būklės tiltų ir jų vienu metu sutvarkyti neįmanoma. Pernai buvo sutvarkyta apie 40–50 tiltų bei viadukų, šiemet planuojama remontuoti dar 30.

Kėdainių rajono savivaldybė antradienį paskelbė, kad matydama padidėjusį tiltų, o ypač įgriuvusiojo, apkrovimą, ji praėjusiais metais du kartus kreipėsi į LAKD, kad būtų įvertinta tilto būklė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad incidentas Kėdainiuose verčia susirūpinti mažėjančiu finansavimu šalies tiltų ir viadukų priežiūrai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.