M. Skuodį įgriuvęs tiltas išmušė iš vėžių – rado pasiteisinimą

Lyg nujausdami nelaimę Kauno kelių policininkai prezidento Gitano Nausėdos kelionei į Kėdainius suderino maršrutą, kuriame nebuvo tilto per Nevėžį, – jo dalis nugarmėjo likus vos porai valandų iki šalies vadovo atvykimo.

Marius Skuodis<br>G.Bitvinsko nuotr.
Marius Skuodis<br>G.Bitvinsko nuotr.
Antradienį rytą šiuo Kėdainių tiltu į mokyklą dar žingsniavo vaikai, o po griūties ant jo baisu net kelti koją.<br>A.Karaliūno nuotr.
Antradienį rytą šiuo Kėdainių tiltu į mokyklą dar žingsniavo vaikai, o po griūties ant jo baisu net kelti koją.<br>A.Karaliūno nuotr.
Antradienį rytą šiuo Kėdainių tiltu į mokyklą dar žingsniavo vaikai, o po griūties ant jo baisu net kelti koją.<br>A.Karaliūno nuotr.
Antradienį rytą šiuo Kėdainių tiltu į mokyklą dar žingsniavo vaikai, o po griūties ant jo baisu net kelti koją.<br>A.Karaliūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 3, 2023, 6:57 AM, atnaujinta Feb 3, 2023, 7:04 AM

Po tilto konstrukcijų griūties Kėdainiuose vietos gyventojams teko neįprastų rūpesčių – norint persikelti į kitą Nevėžio pusę, jiems tenka įveikti daugiau kaip 10 kilometrų, mat artimiausias automobiliams skirtas tiltas šiuo metu remontuojamas ir tenka naudotis aplinkkeliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva.

Kėdainių rajono valdžia svarstė ypatingais atvejais policijos bei medikų transportui atverti už kelių šimtų metrų esantį pėsčiųjų tiltą, bet dar reikia įvertinti, kokias apkrovas jis gali atlaikyti.

Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis pranešė, kad šio sumanymo vis dėlto atsisakyta, tačiau tariamasi kitapus Nevėžio įrengti mobilųjį greitosios medicinos pagalbos postą, kuris užtikrintų savalaikę pagalbą apylinkėse gyvenantiems kėdainiškiams.

„Skaičiavimai rodo, kad tilto šioje vietoje neturėsime maždaug dvejus metus, todėl dabar tiriamos galimybės įrengti laikiną tiltą“, – pranešė P.Aukštikalnis. Toks statinys galėtų iškilti per pusmetį.

Prezidentas pagrūmojo

Praėjus vos porai valandų po nelaimės į įvykio vietą atvyko prezidentas G.Nausėda, kurio kelionė į Kėdainių rajoną buvo planuota iš anksto.

„Tiltas nusprendė kaip tik šiuo metu nugriūti“, – ištarė prezidentas G.Nausėda.

G.Nausėdos nuomone, šis įvykis dar kartą atskleidė, kokios apverktinos būklės yra šalies tiltai. Šis Kėdainių tiltas anksčiau buvo įvertintas kaip patenkinamas ir darbų nesuskubta pradėti.

„Tiltas manė kitaip ir nugriuvo“, – kalbėjo prezidentas.

Anot jo, atsakomybė dėl to daugiausia tenka Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD), kuri neįvykdė Kėdainių rajono savivaldybei duotų pažadų.

Dėl lūžusios sijos tilto konstrukcijos į vandenį nugarmėjo sausio 31-ąją apie 7 val. 30 min. Tą patį rytą tiltu į mokyklą dar ėjo vaikai.

„Galime pasidžiaugti, kad viskas baigėsi laimingai. Įsivaizduokite, kokia našta prislėgtų įvykus skaudesnei nelaimei“, – sakė G.Nausėda.

Ministras teisinosi

Dėl sugriuvusio tilto Seimo opozicija pažėrė rimtų priekaištų ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. Tačiau jis teisinosi, kad tokią padėtį yra paveldėjęs, nes šalyje yra dešimtys prastos būklės tiltų, o vienu metu jų visų sutvarkyti neįmanoma.

„Tai tikrai labai liūdna situacija. Neslėpsiu, ji mane antradienio ryte išmušė iš vėžių. Pats Kėdainiuose lankiausi, apžiūrėjau tuos tiltus ir galbūt dėl to, kad ten lankiausi, ir šio tilto projektavimas vyksta, kad galėtume kuo greičiau jį pakeisti“, – kalbėjo M.Skuodis.

Naudojo 6 dešimtmečius

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis pranešė, kad pagal pasirašytą sutartį su LAKD tiltas turėjo būti rekonstruotas dar 2022-aisiais.

„Pernai dukart rašėme raštus direkcijai dėl avarinės tilto būklės“, – kalbėjo V.Tamulis. Kelininkai nepasirodė, bet nutarta apriboti per tiltą važiuojančių transporto priemonių svorį iki 20 tonų, susiaurinta važiuojamoji dalis.

Šis Kėdainių tiltas iškilo 1962 metais ir mažiausiai du dešimtmečius nebuvo kapitališkai rekonstruotas. Anksčiau tai daryti išvis nebuvo poreikio.

Kėdainių mero žiniomis, LAKD pernai gruodį paskelbė tik projektavimo konkursą, o darbai turėtų prasidėti šių metų pabaigoje.

Atliks mažiau darbų

LAKD direktorius Remigijus Lipkevičius nemėgino išsižadėti merui anksčiau išsakytų pažadų, tačiau direkcija esą neturi galimybių atlikti visų reikalingų darbų esant tokiam finansavimui.

Direkcija esą negali visų lėšų nukreipti tiltų remontui, nes būtina pasirūpinti ir keliais, kuriems vairuotojai taip pat turi nemažai priekaištų. Šiuo metu reikėtų remontuoti maždaug 75 tiltus, kurių būklė yra prasta.

Pernai pavyko sutvarkyti beveik pusšimtį tiltų bei viadukų, šiemet planuojama remontuoti dar 30.

Lietuvoje daugiausia gelžbetoninių tiltų, skaičiuojama, kad jų gyvavimo trukmė – apie 80 metų. Tokių tiltų gausu ir kitose šalyse, nes jie pigiausi, reikalaujantys mažiau priežiūros.

„Šiais metais finansavimas liko 2022-ųjų lygio, tačiau dėl infliacijos realiai galėsime atlikti maždaug 20 proc. darbų mažiau“, – perspėjo R.Lipkevičius.

Pasak LAKD vadovo, šio Kėdainių tilto būklė buvo nuolat stebima ir ekspertai neturėjo duomenų, kad gali įvykti tokia nelaimė. Pastarąjį kartą statinys buvo apžiūrėtas praėjusią savaitę ir neįžvelgta jokių ženklų, kad jis keltų pavojų eismui.

Šnairuoja į vilkikus

Kėdainiškiai neabejoja, kad tiltui pakenkė sunkiasvoriai vilkikai, kurių šioje miesto dalyje gerokai padaugėjo rekonstrukcijai uždarius kitą tiltą.

„Vilkikai važiavo per tiltą nepaisydami jokių kelio ženklų. Ar matėte policijos pareigūnus, kurie kontroliuotų eismą?“ – žurnalisto klausė prie tilto sutiktas kėdainiškis.

Kitas kėdainiškis pasakojo tiltu važiavęs pirmadienį apie 15 valandą: „Kai sustojo du vilkikai, tiltas net susiūbavo. Pagalvojau – neišlaikys jis.

Antradienio rytą atvažiavęs pamačiau, kad neklydau.“

Tilto siūbavimą tvirtino jutę ir daugiau vairuotojų.

„Moterys net bijodavo tiltu važiuoti, kad netektų sustoti viduryje“, – sakė vienas jų.

Kėdainių rajono meras V.Tamulis svarstė, kad tilto apkrova galėjo gerokai išaugti prasidėjus kito tilto rekonstrukcijai ir ši aplinkybė galėjo tapti nelaimės priežastimi.

Išgarsino neįprastas incidentas

2009 metų sausio 5-osios rytą, 7 val. 27 min., itin pavojingas incidentas įvyko automagistralėje Vilnius–Klaipėda, ties Kaunu.

Dėl didelio eismo intensyvumo ir prastų oro sąlygų Vilniaus link vedantis A.Meškinio tiltas įsmuko apie 20 centimetrų.

Lūžus amortizatoriams pasislinko tilto konstrukcijos ir įsmuko kelio dalis, jungianti tiltą su prietilčiu.

Tiltų ekspertai tą kartą svarstė, kad iki nelaimės buvo likusios kelios minutės, tačiau policijos patruliai skubiai sustabdė eismą.

Dėl šio incidento ne tik sutriko eismas pagrindiniu šalies keliu, bet ir buvo nutrauktas šilumos tiekimas po tiltu įrengta trasa.

Abiejuose Nerį kertančiuose tiltuose per keturis mėnesius buvo sumontuotos naujos deformacinės siūlės ir nauji pagal pažangiausias technologijas Vokietijoje pagaminti lankstai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.