Dar viena šiurpi žinia iš Turkijos: pasirodo, kalta ne tik stichija, kad šalyje sugriuvo tiek daug pastatų

Pirmadienį, vasario 6-ąją, Turkijoje įvyko du stiprūs žemės drebėjimai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 12 tūkst. žmonių, daugiau kaip 34 tūkst. žmonų sužeisti.

Gaziantepas, vasario 8 d.<br>ZumaPress/Scanpix nuotr.
Gaziantepas, vasario 8 d.<br>ZumaPress/Scanpix nuotr.
 Žemės drebėjimai Turkijoje, Adana.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Žemės drebėjimai Turkijoje, Adana.<br>AFP/Scanpix nuotr.
 Žemės drebėjimai Turkijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
 Žemės drebėjimai Turkijoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 9, 2023, 8:49 PM, atnaujinta Feb 9, 2023, 9:39 PM

7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą pirmadienio rytą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, abiejose šalyse žemės drebėjimas vienaip ar kitaip galėjo paveikti 23 mln. žmonių.

Pirmojo drebėjimo, įvykusio netoli sienos su Sirija, stiprumas siekė 7,8 balo ir buvo juntamas net Jungtinėje Karalystėje.

Požeminiai smūgiai Turkijoje sugriovė kone 6 tūkst. pastatų. Imta svarstyti, kodėl? Ar tai lėmė milžiniškas žemės drebėjimo mastas ir stiprumas, ar problema slypi pastatuose?

Žemės drebėjimai Turkijoje nėra retenybė, tačiau, nepaisant seisminio pavojaus, regione yra daug pažeidžiamos infrastruktūros, rašoma theconversation.com.

Nors, atrodo, žinoma, kaip statyti pastatus, kurie atlaikytų net ir stiprių žemės drebėjimų smūgius, tačiau, kaip teigiama, yra daug veiksnių, kurie daro įtaką pastatų statybos praktikai šiame regione ir kituose pasaulio regionuose.

Panašu, kad daugelis sugriuvusių pastatų buvo neatsparūs didelio galingumo seisminiam poveikiui, nors, pagal šio regiono statybų taisykles, jie turėtų atlaikyti net ir stiprius žemės drebėjimus.

Turkijoje ir kitur gerai žinomos problemos, užtikrinant statomų pastatų saugumą, taip pat – seisminių statybos taisyklių laikymąsi. Panašių pastatų griūčių būta ir per ankstesnius žemės drebėjimus.

1999 metais per didžiulį žemės drebėjimą netoli Izmito žuvo apie 17 000 žmonių, sugriuvo 20 000 pastatų.

Po 2011 m. žemės drebėjimo, per kurį žuvo šimtai žmonių, tuometis Turkijos ministras pirmininkas Tayyipas Erdoganas dėl didelio žuvusiųjų skaičiaus kaltino nekokybiškas statybas: „Savivaldybės, statybininkai ir prižiūrėtojai dabar turėtų suprasti, kad jų aplaidumas prilygsta žmogžudystei.“

Turkijos valdžios institucijos žino, kad daugelis pastatų yra nesaugūs per žemės drebėjimus, tačiau šią problemą vis dar vengia spręsti. Daugelis pastatų jau pastatyti, o jų modernizavimas gali būti brangus arba net nelaikomas prioritetu, palyginti su kitomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis.

Tačiau rekonstrukcija po žemės drebėjimo gali suteikti galimybę atstatyti pastatus saugesnius. 2019 m. Turkija priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pastatai būtų geriau pritaikyti žemės drebėjimams.

Nors naujosios taisyklės yra sveikintinos, dar neaišku, ar dėl jų iš tiesų pagerės pastatų kokybė. Antra vertus, pastatus daugelyje vietovių gali būti nesaugu atstatyti, todėl atstatymo darbai taip pat turėtų apimti planavimo sprendimus dėl to, ką ir kur galima statyti, kad ateityje būtų sumažinta rizika.

Kol kas regioną toliau drebina požeminiai smūgiai, tęsiamos paieškos ir gelbėjimo darbai. Publikacijos autoriai svarstė, ar tuomet, kai dulkės nusės, prasidės rekonstrukcija, pamatysime tvirtesnius pastatus, galinčius atlaikyti kitą žemės drebėjimą, ar daugiau tokių pačių?

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.