Patraukliame Kauno kvartale naujakurius suviliojo būsto kaina, tačiau jie papuolė į spąstus: ištrūkti brangiai kainuos

Patrauklia nebaigto statyti būsto miesto pakraštyje kaina susigundę kauniečiai neįvertino galimų rūpesčių ateityje – kvartalo plėtotojas nesutvarkė vandens tiekimo formalumų ir naujakuriai atsidūrė spąstuose. Ištrūkti iš jų patikliems gyventojams brangiai kainuos.

Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>M.Patašiaus nuotr.
J.Treinienė sakė, kad kotedže įsikūrė prieš ketverius metus, bet vandens tinklai iki šiol nėra įteisinti, todėl kyla problemų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
J.Treinienė sakė, kad kotedže įsikūrė prieš ketverius metus, bet vandens tinklai iki šiol nėra įteisinti, todėl kyla problemų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>M.Patašiaus nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>„Kauno vandenų“ nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>„Kauno vandenų“ nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>„Kauno vandenų“ nuotr.
Sausio pabaigoje V.Tuinylos gatvėje įvyko vandentiekio avarija. Bendrovės „Kauno vandenys“ samdomos avarinės tarnybos meistrai gedimą pašalino.<br>„Kauno vandenų“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 13, 2023, 10:44 AM

Romainiuose esančioje V.Tuinylos gatvėje prieš 4 metus buvo pastatytas kotedžų kvartalas. Dabar 68-iuose sublokuotuose namuose gyvena apie 200 kauniečių.

Sausio 25 dieną gyventojai pastebėjo, kad gatvėje po trinkelėmis kaupiasi vanduo. Buvo iškviesta bendrovės „Kauno vandenys“ samdoma avarinė tarnyba. Meistrai išjungė vandenį ir gedimą pašalino.

Tačiau vandentiekio ir nuotekų sistemos avarija atvėrė problemas, kurios nebuvo sprendžiamos ne vienus metus.

Kvartalo statytojas Giedrius Petraitis šio tinklo neįregistravo Nekilnojamojo turto registre ir neperdavė naudoti „Kauno vandenims“.

Kol verslininkas nevykdo pažado įteisinti vandentiekio sistemą, kai kurie gyventojai nemoka už vandenį. Sukasi užburtas ratas.

Pasiūlymas buvo viliojantis

V.Tuinylos gatvėje gyvenanti Justina Treinienė pasakojo, kad 2019 metais pasirodęs pasiūlymas įsigyti kotedžus Romainiuose naujai statomame kvartale skambėjo viliojančiai.

Moteris sakė, kad tada jos vyrui teko pabendrauti su kvartalo statytoju G.Petraičiu ir šis žadėjo, jog gyventi naujuose namuose bus patogu, verslininkas sudarė patikimo asmens įspūdį ir kauniečiai įsigijo pirmąjį nuosavą savo būstą.

Panašiai kalbėjo ir šios gatvės gyventojas Šarūnas. Vyras prisiminė, kad namai dar tik buvo pradėti statyti, kai pasirodė patrauklūs pasiūlymai įsigyti šį nekilnojamąjį turtą.

„Dar nebuvo įrengta jokių komunikacijų, kilo tik namų sienos, tačiau kvartalo statytojas žadėjo, kad bus įrengti visi tinklai. Kaina buvo labai patraukli – už 100 kvadratinių metrų ploto būstą buvo prašoma 65 tūkstančių eurų.

Apsispręsti, ar pirkti šį turtą, reikėjo nedelsiant, sandoris įvyko žaibiškai“, – prisiminė vyras.

Kaunietis sakė, kad oficialiai naujus namus pardavinėjo įmonė „Tigrinė lelija“, kurios direktorė yra G.Petraičio žmona Indrė Petraitienė. Į šios įmonės sąskaitą pinigai už nekilnojamąjį turtą ir buvo pervesti.

Pinigų reikalavo ne kartą

Gyventojai neslėpė, kad namų kokybe liko patenkinti, problemų dėl elektros ar dujų tiekimo nebuvo ir nėra.

Tačiau netrukus konfliktas su G.Petraičiu kilo dėl gatvės dangos.

„Iš pradžių su statytoju pradėjome nesutarti dėl gatvės dangos. Iš kiekvieno būsto gyventojo jis surinko po 500 eurų ir žadėjo, kad gatvę išklos trinkelėmis. Tačiau to nedarė. Aiškino, kad pinigų iš mūsų negavo“, – pasakojo J.Treinienė.

Jos kaimynas Šarūnas pridūrė, jog kvartalo statytojas vis tvirtino, kad tuoj įteisins vandens ir nuotekų tinklą, tada gatvę ir išgrįs.

„Gatvė buvo išgrįsta tik prieš pusantrų metų. To išsireikalauti pavyko tik padedant teisininkui. Tačiau gatvės pradžioje taip ir guli paliktos statybinės medžiagos, trinkelės, viskas atrodo netvarkingai ir negražiai“, – piktinosi J.Treinienė.

Dar didesnės problemos prasidėjo dėl vandentiekio ir nuotekų tinklo.

Ėmė kaltinti naujakurius

„Kvartalo statytojas G.Petraitis vandentiekio ir nuotekų tinklų neperdavė bendrovei „Kauno vandenys“, nors tai vis žadėjo padaryti. Už suvartotą vandenį mokėjau bendrovei „7AI“, kurios direktorė yra G.Petraičio žmona. Šios įmonės buhalterė išrašydavo sąskaitas“, – pasakojo J.Treinienė.

Kartais vanduo visuose namuose būdavo atjungiamas. Gyventojai apie tai iš anksto nežinodavo ir patirdavo daug nepatogumų.

„G.Petraitis pranešimus iš „Kauno vandenų“, kad vandens tiekimas dėl vienos ar kitos priežasties kuriam laikui bus sustabdytas, gaudavo. Bet mums nepranešdavo.

Mūsų kvartale nemažai šeimų augina mažus vaikus ir būti be vandens visą dieną, neturint jo atsargų, sudėtinga, parduotuvės toli nuo namų“, – guodėsi moteris.

J.Treinienė tvirtino, kad gyventojams nuolat klausinėjant, kodėl nuotekų ir vandentiekio trasa vis dar neperduota „Kauno vandenims“, G.Petraitis netrukus ėmė aiškinti, kad dėl to kalti patys gyventojai.

„Jis pradėjo pasakoti, kad kai kurie gyventojai ant vandentiekio trasos pasistatė nelegalias tvoras, vienas kaimynas – net garažą. Dėl to esą perduoti trasos „Kauno vandenims“ jis ir negalintis. Tačiau tvoros ir garažai kvartale buvo statomi su G.Petraičio žinia, jis tai leido, nes norėjo kuo daugiau uždirbti“, – tvirtino moteris.

Už vandenį nusprendė nemokėti

V.Tuinylos gatvės gyventojas Šarūnas sakė, kad už vandenį kurį laiką mokėjo, bet jam ir kaimynams kilo įtarimų, jog jų pinigai „Kauno vandenų“ nepasiekia.

„Taip pat nusibodo klausytis ir namų statytojo pažadų, kad vandens ir nuotekų tinklai bus perduoti „Kauno vandenims“. Todėl nuo rugpjūčio mėnesio pinigų į statytojo žmonos įmonės sąskaitą už vandenį nebepervesdavau. Tikėjomės bent taip priversti G.Petraitį įvykdyti savo pažadus“, – aiškino vyras.

J.Treinienė tvirtino, kad pastaruosius kelis mėnesius nei su G.Petraičiu, nei su bendrovės „7AI“ buhaltere susisiekti jau nebepavyko.

Kauniečiai tvirtino, kad tik įvykus vandentiekio avarijai jie iš bendrovės „Kauno vandenys“ sužinojo, jog G.Petraitis nė nebandė įteisinti ir šiai įmonei perduoti vandentiekio ir nuotekų tinklų. Už paslaugas „Kauno vandenims“ jis yra skolingas 12 tūkstančių eurų.

Taip pat gyventojai sužinojo, kad vandentiekio ir nuotekų trasoje yra nemažai broko. Jo taisymas gali kainuoti 70 tūkst. eurų. Kadangi darbai buvo atlikti netinkamai, kvartalo statytojas vandentiekio trasos įteisinti ir negalėjo.

Skolą mokės ir gyventojai

„Kauno vandenų“ įmonės atstovai, pasak J.Treinienės, patys pradėjo ieškoti išeities, todėl gyventojams pasiūlė su jais sudaryti sutartis ir už vandenį mokėti tiesiai šiai įmonei.

„Kauno vandenys“ per teismą jau išsireikalavo, kad G.Petraitis sumokėtų 9,5 tūkstančio eurų skolos. Likusią skolos dalį – 2,5 tūkstančio eurų – padengs patys kvartalo gyventojai.

Gyventojai norėtų tiesiogines sutartis su „Kauno vandenimis“ sudaryti kuo greičiau, kad vėl įvykus vandentiekio avarijai meistrai trasą kuo skubiau suremontuotų. Taip pat norėtų, kad kokiais nors būdais ši bendrovė perimtų ir visą V.Tuinylos gatvės vandens ir nuotekų tinklą.

Susisiekti su pora nepavyko

Susisiekti su G.Petraičiu „Laikinosios sostinės“ žurnalistams nepavyko. Vyras neatsiliepė skambinant telefono numeriu, kuriuo anksčiau su juo susisiekdavo V.Tuinylos gatvės gyventojai, neatsakė ir į SMS žinutes.

Nepavyko susisiekti ir su I.Petraitiene. Internete nurodyta, kad bendrovės „7AI“, į kurios sąskaitą žmonės teigė pervesdavę pinigus už vandenį, ir bendrovės „Tigrinė lelija“, kuri ir pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, direktorė yra I.Petraitienė. Pateiktas tas pats telefono numeris.

Paskambinus įsijungia automatinis atsakiklis. Vyras maloniu balsu praneša, kad paskambinome į „Tigrinę leliją“ – stiliaus ir SPA studiją. Norint pasinaudoti paslaugomis, jas esą reikia pasirinkti įmonės interneto svetainėje ir ten pat rezervuoti norimą apsilankymo salone laiką. Jei kyla klausimų, juos galima pateikti elektroniniu paštu.

Tačiau internetinė bendrovės svetainė neveikė.

Nurodytas ir tas pats abiejų įmonių adresas Laisvės alėjoje 97A. Internete paliktas įrašas, kad „Tigrinės lelijos“ salonas darbo dienomis veikia nuo 9 iki 20 valandos. Bet darbo metu salono durys buvo užrakintos.

Į susirinkimus neatvyko

Bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys atskleidė, kad 2017 metais kvartalo V.Tuinylos gatvėje statytojas su savivaldybe ir bendrove „Kauno vandenys“ pasirašė sutartis.

Savivaldybė leido pradėti kotedžų statybas. „Kauno vandenims“ statytojas įsipareigojo savo jėgomis per 3 metus įrengti vandens ir nuotekų tinklus, juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir neatlygintinai perduoti eksploatuoti „Kauno vandenims“.

Eina šešti metai, bet vandentiekio bei nuotekų tinklai vis dar yra statytojo nuosavybė.

„Savo įsipareigojimų statytojas neįvykdė, nors ne kartą drauge su gyventojais bandėme ieškoti išeičių. Nuo praėjusių metų rugsėjo rengėme tris susirinkimus prie gyventojų namų, bet statytojas juose nebesirodė.

Tik įvykusi tinklo avarija jau ir gyventojus privertė ko nors griebtis. Jie sutiko padengti dalį skolos už vandenį. Taip pat nori pasirašyti asmenines sutartis su mūsų įmone“, – aiškino D.Gražys.

Apžiūrėję kvartalą „Kauno vandenų“ specialistai pastebėjo, kad kai kurie gyventojai tikrai ant nuotekų tinklo požeminių sklendžių yra pastatę tvoras ar statinius.

Patarė nepirkti aklai

„Jei įvyktų avarija, tokie gyventojai patys pirmiausia ir nukentėtų, nes nebūtų įmanoma nedelsiant nutraukti vandens tiekimo į tą namą ar butą“, – apgailestavo D.Gražys.

„Kauno vandenų“ atstovas sakė, kad pats statytojas nėra pateikęs jokių brėžinių ar nuotraukų, iš kurių būtų aišku, kur ir kaip nutiestas visas tinklas, kur, nutikus avarijai, pirmiausia ieškoti galimų gedimų.

Net jei gyventojai už vandenį ir mokės tiesiogiai, statytojas vis tiek privalės sutvarkyti dokumentus ir perleisti tinklus „Kauno vandenims“.

Kita išeitis – siekti, kad tinklas būtų pripažintas bešeimininkiu. Tačiau tai ilgas teisminis procesas.

„Prieš perkant būstą reikia pasidomėti, ar statytojas darbus įvykdė ir iš Statybos inspekcijos gavo tinkamai atliktų darbų pažymą. Tada turi tinklą užregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir perduoti jį „Kauno vandenims“.

Informaciją apie statytojų atliktus ar neatliktus darbus gyventojams, jei jie tik pasidomi, suteikiame“, – patikino D.Gražys.

Statytojas turėtų įsipareigoti raštu

Svajūnas Šarauskas, nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus“ Kauno biuro vadovas:

„Mums dažniausiai tenka dirbti su didelius objektus, daugiabučių kompleksus statančiomis patikimomis kompanijomis, kurios brangina savo reputaciją ir darbus atlieka kokybiškai.

Tačiau pasitaiko smulkių statytojų, kurie patys stato namų kvartalus, patys įrenginėja komunikacijas, patys šį turtą ir pardavinėja. Tokiu atveju būtina pasidomėti tokio statytojo reputacija arba kreiptis į patikimos kompanijos brokerį, kad šis padėtų įsigyti kokybišką turtą, kad patikrintų, ar yra parengti visi reikiami projektai ir sutartys.

Jei pirkėjas pasitiki savo jėgomis, pats turi tikrinti, kokią sutartį pasirašo, reikalauti, kad statytojas raštiškai pasirašytų, ką įsipareigoja padaryti, iki kada ir kokios nuobaudos laukia, jei savo įsipareigojimų nevykdys.

Minimu atveju už naujos statybos būsto kvadratinį metrą buvo prašoma labai nedidelė suma, todėl pasiūlymas pirkėjams buvo viliojantis. Tačiau reikia suprasti, kad kokybiška statyba, projektavimas, leidimų gavimas – viskas kainuoja ir įtartinai maža kaina gali leisti įtarti, kad statytojas kažkur bandys taupyti. Matyt, taip ir nutiko.“

Naujovė padės spręsti kylančias problemas

Tomas Juodeikis, advokatas:

„Nors dabartiniame Statybos įstatyme numatyta, kad įsikurti naujame gyvenamajame būste galima, kai statyba visiškai baigta, šiuo metu įstatyme galima rasti spragų ir žmonės nebaigtuose namuose ar butuose gyvena metus ar dvejus, kol statybos būna visai baigiamos ir tai patvirtinama dokumentais.

Kol darbai baigiami, tarp statytojų ir nekilnojamojo turto pirkėjų neretai kyla įvairių ginčų ir pretenzijų.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai. Numatyta, kad parduoti gyvenamąjį būstą bus galima, jei jo baigtumas – 100 procentų. Tai palies ne tik pačią statybą, bet ir komunikacijas, pavyzdžiui, vandentiekio ir nuotekų tinklus.

Jie turės būti baigti ir perduoti valdyti, pavyzdžiui, „Kauno vandenims“. Neturint statybų baigtį patvirtinančio dokumento ir sutarties, pagal kurią kokia nors tam teisę turinti bendrovė tinklus perėmė ir juos prižiūri, nekilnojamojo gyvenamojo turto parduoti nebus galima.

Tai turėtų išspręsti dabar kylančias problemas. Pastebime, kad tokių ar panašių situacijų, kai nekilnojamojo turto plėtotojai nevykdo savo įsipareigojimų ir tuo piktnaudžiauja, daugėja.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar norite tapti premjere, ponia V. Blinkevičiūte?