Būklė bloga, bet ne avarinė
Kėdainiuose griuvus tilto per Nevėžį konstrukcijai, Susisiekimo ministerija Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) įpareigojo parengti tiltų ir viadukų apžvalgą.
Visuomenė taip pat atkreipė dėmesį ir į daugiau pavojingų tiltų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 73 blogos arba labai blogos būklės tiltai ir viadukai. Ką tai reiškia?
Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ kalbėjo Lietuvos automobilių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius nors bloga arba labai bloga būklė skamba išties grėsmingai, tačiau tiltų būklė nėra avarinė – jų nereikia uždaryti ar uždrausti jais naudotis.
Kasmet LAKD specialistai apžiūri visus tiltus, o tie tiltai, kurie yra blogos arba labai blogos būklės, apžiūrimi skirtingai: priklausomai nuo konstrukcijos ir pažaidų – kas mėnesį, tris mėnesius ir pan.
LAKD valdo apie pusantro tūkstančio statinių (tiltų, viadukų ir estakadų), tiltai statyti skirtingu laikotarpiu: dalis – naujai, dėl jų didesnių baimių nėra, nes šie tiltai atitinka Europos Sąjungos standartus. Kita dalis tiltų statyti sovietmečiu. Jų situacija bloga, tie tiltai atidžiai stebimi.
„Kaip ne vieną kartą buvo minėta, 30 proc. visų kelių neatitinka keliamų reikalavimų, 73 tiltai yra blogos arba labai blogos būklės. Tam, kad blogos būklės tiltų ar kelių nedaugėtų, o situacija gerėtų, turi būti skiriamas atitinkamas finansavimas“, – pabrėžė R. Lipkevičius.
Yra parengtas prioritetinių tiltų sąrašas, jis skelbiamas viešai, visi tiltai, sąraše užimantys nuo 1 iki 72 vietos, ir yra blogos arba labai blogos būklės. „Tarp jų norėčiau paminėti pirmoje vietoje buvusį Paparčių viaduką Vievyje. Jis nugriautas, baigiamas statyti naujas, birželio mėnesį bus užbaigtas, paleistas eismas. Kėdainiuose yra keturi tiltai. Visi jie blogos būklės, reikalinga jų rekonstrukcija.
Vieno tilto rekonstrukcijos projektas parengtas, rangovas išrinktas, darbai vykdomi, jie bus užbaigti birželio ar liepos mėnesį, tuomet paleistas eismas. Kitų dviejų tiltų rekonstrukcijos projektai beveik parengti, bus paleistas konkursas darbams atlikti. Tilto, kurio konstrukcijos įgriuvo, projektas rengiamas. Nėra taip, kad tiltams nebūtų skiriama dėmesio“, – apibendrino LAKD vadovas.
Problemų apstu
Kaip paaiškino pašnekovas, po tilto apžiūros aiškiai sudėliojamas veiksmų planas, specialistai informuoja, ką reikėtų daryti toliau. Kėdainių tilto atveju buvo pastatyti ženklai, draudžiantys važiuoti 20 tonų ir daugiau sveriantiems automobiliams, susiaurinta važiuojamoji dalis, kad ta sija, kuri, galiausiai, įgriuvo, būtų apsaugota. Bet kaip paaiškėjo iš nuotraukų, matyti, jog tiltu sunkusis transportas vis dėlto važiavo, tik LAKD informacijos apie tai neturėjo.
„Eismas vyko, žmonės, pasirodo, seniai kalbėjo, kad tai vyksta. Bet kodėl LAKD nebuvo informuotas?“ – svarstė pašnekovas.
Beje, Vievio gyventojai, išvarginti Paparčių viaduko rekonstrukcijos, aktyviai prašė atidaryti jį tokį, koks yra. „Ar galima gyventi name, kuris nėra priduotas? Tiltas nėra užbaigtas, nepaklotas asfaltas, nėra atitvarų ir kitų elementų. Kaip galima leisti eismą ir prisiimti atsakomybę už tai, kas gali nutikti, eksploatuojant objektą, kuris neužbaigtas?“ – gyventojų skundais stebėjosi R. Lipkevičius.
Dar vieno – Ariogalos tilto per Dubysą – situacja tokia pati. Rekonstrukcijos projektas buvo parengtas, tačiau, negavus atitinkamų suderinimų, projektavimo darbų teko imtis iš naujo.
„LAKD nėra vienintelė institucija, kuri rūpinasi tiltais, rengia rekonstrukcijos projektus ir juos derina. Yra kitų institucijų. Jei projektas nesuderinamas, jis negali būti įgyvendinamas“, – komentavo LAKD vadovas.
