Antradienį vakare įvykęs incidentas prie ardomo A.Meškinio tilto dar
kartą patvirtino, kad tiltų profesoriumi vadintas H.Kebeikis buvo teisus
ir šie itin svarbūs statiniai aplaidumo neatleidžia. Priešingai – gali
kelti rimtą pavojų.
Darbų įkarštyje nuo atramos atitrūkusi tilto perdangos dalis persisvėrė
ir vienu galu paniro į Nerį, o kita iškilo į padangę. Neįtikėtinas
vaizdas pro šalį važiuojantiems vairuotojams, kuris greitai pasklis po
visą Europą.
Šįkart tragiškų padarinių pavyko išvengti. Gerai, kad itin prastos
būklės tiltas jau buvo ardomas ir ruošiamasi statyti naują. Blogai,
kad griuvo tokiu pavojingu būdu.
Dar blogiau, kad net patyrę specialistai kol kas neįsivaizduoja, kaip
nuvirtusią sunkiasvorę konstrukciją nukrapštyti nuo lūžusios atramos ir
nepakenkti greta esantiems tiltams, taip pat po jais besidriekiančiai
Panerių gatvei. Maždaug kilometro ilgio jos atkarpa turbūt kelias
savaites bus užtverta eismui.
Pirmasis pavojaus skambutis dėl A.Meškinio tilto Kaune nuaidėjo dar
2009-ųjų sausį, kai dėl didelės apkrovos ir šalčio pietinė jo dalis
smuktelėjo apie 20 centimetrų. Tąkart prireikė maždaug pusmečio
sutvirtinti konstrukciją.
Kauno valdžia dėl A.Meškinio tilto galėjo tik skėsčioti rankomis. Nors
kauniečiai labai mėgsta juo naudotis norėdami persikelti per Nerį, vis
dėlto statinys labiausiai reikalingas tranzitiniam transportui, o juo
rūpintis turi Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Jos vadovai tikina negalintys vienu metu suremontuoti visų prastų šalies
tiltų ir viadukų, mat sąraše yra net 75 objektai, o finansavimas
nedidėja. Direkcijos vadovai vos prieš porą savaičių jau gavo gerokai
pylos, kai pradėjo byrėti Kėdainiuose esantis tiltas per Nevėžį.
Panemunės tiltu privalėjo rūpintis Kauno savivaldybė, tačiau prireikė
maždaug dešimtmečio, kol buvo ryžtasi senąjį pavojingą tiltą nugriauti,
o jo vietoje statyti naują.
Užduotis pasirodė esanti neįtikėtinai sunki. Kauno valdžia projekto
ėmėsi neturėdama reikiamos pinigų sumos, todėl darbai užtruko net trejus
metus ir tik 2015-ųjų pabaigoje Panemunės tiltas buvo atidarytas.
Jis turėtų tarnauti maždaug šimtmetį. Aišku, jeigu bus tinkamai
prižiūrimas.
Žvelgdami į byrančius tiltus Marvelės gyventojai turbūt jau prarado
viltį, kad miesto valdžia pasirūpins jiems nerimą keliančiu objektu –
nedideliu tiltu per upelį Kybartų gatvėje.
Pasak Marvelės seniūnaitės A.Zorskienės, šiuo tiltu bijo važiuoti net
greitosios pagalbos automobilių vairuotojai, nes konstrukcijos įtrūkimai
iš tolo aiškiai matyti. Jeigu automobilis nugarmėtų žemyn, padarinius
sunku įsivaizduoti.
Seniūnaitei A.Zorskienei baisu net pagalvoti, kas gali nutikti, jeigu
tiltu tektų važiuoti į gaisrą skubančių ugniagesių sunkiasvorei
technikai.
Kaunietė daugybę kartų prašė Kauno savivaldybės atstovų pagalbos ir
perspėjo apie pavojus, tačiau jokių paguodžiamų naujienų nesulaukė.
Miesto valdžiai turbūt labiau rūpi didingi projektas. Vienas tokių –
naujo vadinamojo Kėdainių tilto statyba netoli Nemuno ir Neries
santakos.
Dėl jo būta labai prieštaringų nuomonių. Naujas tiltas gerokai
sumažintų Kauno senamiesčiui tenkantį automobilių srautą, tačiau
kainuotų labai brangiai ir dar nežinia, kaip įsikomponuotų unikalioje
miesto vietoje, kuri nesikeitė kelis šimtmečius.
Ilgokai trypčiojusi vietoje Kauno valdžia pernai vis dėlto ryžosi
skelbti rangos konkursą, kuris baigėsi nesėkme – visi pasiūlymai
viršijo numatytą 72,6 mln. eurų ribą. Tikėtina, kad naujo konkurso metu
kaina priartėtų prie 100 mln. eurų.
Esant tokioms aplinkybėms Kauno valdžiai galbūt reikėtų dar kartą
įvertinti tokio statinio būtinybę ir atsisakyti nepamatuoto užsispyrimo
– užuot stačius naują prašmatnų tiltą, galbūt vertėtų geriau
pasirūpinti jau esamais.
Priežiūros darbams užtektų kelis kartus mažesnių investicijų, o
kauniečiai nekrūpčiotų kaskart bandydami automobiliu pasiekti namus.
