Kai įvyko žemės drebėjimas Beyaz Yalcin su keturiais mažamečiais vaikais buvo Erzine, o ne namuose netoliese esančiame Gaziantepe. Moteris iki šiol nežino, ar jos namas dar stovi, ar, kaip ir daugelis kitų Gaziantepe ir visame regione, virto griuvėsiais.
B. Yalcin nėra vienintelė, kuri iš baimės liko šiame mieste.
39 metų Emre Tibikoglu, kuris savivaldybėje dirba jau šešerius metus, skaičiuoja, kad po žemės drebėjimo į Erziną atvyko 20 000 žmonių, nors pačiame mieste gyvena 40 tūkst., rašo news.yahoo.com.
„Mes žinome, kad esame žemės drebėjimo zonoje“, – sakė jis ir paminėjo dabartinio ir ankstesnių merų primygtinį reikalavimą neleisti statyti pastatų, neatitinkančių statybos taisyklių.
E. Tibikoglu pasakojo, kad jei tik specialistai išsiaiškindavo, kad pastatai statomi nelegaliai, liepdavo juos nugriauti. Žinoma, kai kurie vietos gyventojai buvo įsiutę, visgi meras laikėsi tvirtai, nes žinojo, kad vieną dieną gali įvykti stiprus žemės drebėjimas.
Erzino mieste griežtai draudžiama statyti savavališkus pastatus. Pasak miesto vadovo Okkeso Elmasoglu, statyti nelegaliai jis neleido net savo artimiesiems, ar statomi pastatai atitinka statybos normatyvus buvo atidžiai tikrinama.
„Aš neleidau nelegaliai statyti jokio pastato. Ant manęs pyko, mane kritikavo, net mano paties giminaitis, gavęs baudą už nelegalias statybas, grasino, klausdamas, ar manau, kad šioje šalyje esu vienintelis sąžiningas žmogus. Bet dabar manęs bent jau negraužia sąžinė“, – sakė O. Elmasoglu.
E. Tibikoglu teigė nežinantis, kodėl kitos savivaldybės nesiėmė tų pačių veiksmų, bet įtarė susitarimus tarp vietos politikų ir rangovų. Jis neabejojo: griežtesnės taisyklės būtų padėjusios išvengti tokio masto tragedijos.
Tiesa, Erzine nėra daugiaaukščių pastatų, todėl rizika čia mažesnė, nors savivaldybės darbuotojas sakė girdėjęs, kad kai kurie miesto pastatai buvo apgadinti, todėl žmonėms juose likti nesaugu. Nors miestas išvengė pastatų griūčių, 7,8 balo žemės drebėjimas ir čia padarė žalos.
Inžinieriai Turkijoje jau daugelį metų nuogąstavo dėl prastai pastatytų pastatų. Kai 2018 m. įstatymu buvo įtvirtintas nuostatas leisti eksploatuoti nelegaliai pastatytus pastatus, jei savininkai sumokės baudą valstybei, nerimas tik didėjo.
Vyriausybė po žemės drebėjimų Turkijoje, sugriuvus tūkstančiams pastatų, pažadėjo atlikti išsamų tyrimą, nurodė sulaikyti daugiau kaip 100 žmonių. Opozicijos grupės apkaltino prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą neužtikrinus, kad statybų taisyklių būtų laikomasi.
Erzinas yra maždaug už 112 kilometrų nuo žemės drebėjimo epicentro.
Vos už 19 kilometrų nuo Erzino esančiame mieste namai virto griuvėsiais. Kai kurie į Erziną atvyko ieškodami prieglobsčio pas giminaičius.
Erziną supa kalnai ir kalvos, kurie, vietinių gyventojų nuomone, juos ir apsaugojo.
Visgi apgadinti minaretai ir ant autobusų stoties, kuri buvo aptverta, grindų išsibarsčiusios nuolaužos rodo, jog žemės drebėjimai nepraėjo be pasekmių.
Kitais atžvilgiais gyventojų gyvenimas iš esmės tęsiasi: vietiniai pietauja restoranuose, parduotuvės tebeveikia, o policija miesto centre daugiausia dėmesio skiria eismo reguliavimui žiedinėje sankryžoje, o ne prispaustų žmonių paieškoms ir gelbėjimo operacijoms.
Mieste taip pat teikiama pagalba naujai atvykusiems žmonėms.
Viena žurnalistų kalbinta moteris teigė, jog po žemės drebėjimo miestelio gyventojai drąsiai liko namuose, nes pasitikėjo savo namų konstrukcijų saugumu. Tačiau yra ir liūdnų istorijų: moters pusbrolis buvo vienas iš daugelio žmonių, žuvusių prabangiame pastate netoliese esančioje Antakijoje.
Kol po pastatų griūčių skriejo kaltinimai vieni kitiems, šeimos ieškojo galimybių laikinai apsistoti mieste, kuris vis dar stovi, nes daugelis nė nebeturi, kur grįžti.
