Kaimynai tuoj pjaus žolę: patarė, ką daryti jei pyktis nesinori, bet kantrybė išseks

Daugeliui sunku įsivaizduoti, ką reiškia spengianti tyla, nes mus supanti aplinka pilna garsų. Net būdami namuose nesame apsaugoti nuo jų: iš gatvės sklinda važiuojančių automobilių gaudesys, darbininkas už lango pjauna žolę, kieme loja šuo, už sienos kaimynai garsiai leidžia muziką.

Net būdami namuose nesame apsaugoti nuo garsų: iš gatvės sklinda važiuojančių automobilių gaudesys, darbininkas už lango pjauna žolę, kieme loja šuo, už sienos kaimynai garsiai leidžia muziką.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net būdami namuose nesame apsaugoti nuo garsų: iš gatvės sklinda važiuojančių automobilių gaudesys, darbininkas už lango pjauna žolę, kieme loja šuo, už sienos kaimynai garsiai leidžia muziką.<br>M.Patašiaus nuotr.
Net būdami namuose nesame apsaugoti nuo garsų: iš gatvės sklinda važiuojančių automobilių gaudesys, darbininkas už lango pjauna žolę, kieme loja šuo, už sienos kaimynai garsiai leidžia muziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net būdami namuose nesame apsaugoti nuo garsų: iš gatvės sklinda važiuojančių automobilių gaudesys, darbininkas už lango pjauna žolę, kieme loja šuo, už sienos kaimynai garsiai leidžia muziką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Net būdami namuose nesame apsaugoti nuo garsų: iš gatvės sklinda važiuojančių automobilių gaudesys, darbininkas už lango pjauna žolę, kieme loja šuo, už sienos kaimynai garsiai leidžia muziką.<br>„Velux“ nuotr.
Net būdami namuose nesame apsaugoti nuo garsų: iš gatvės sklinda važiuojančių automobilių gaudesys, darbininkas už lango pjauna žolę, kieme loja šuo, už sienos kaimynai garsiai leidžia muziką.<br>„Velux“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 30, 2023, 4:00 PM, atnaujinta Mar 30, 2023, 4:11 PM

Viskas tarsi ir įprasta, tačiau – per didelis triukšmas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, o ši – nepalanki ausiai, taip pat sveikatai – aplinka kasdien supa milijonus žmonių.

Europos aplinkos agentūros (EAA) aplinkos akustinės taršos ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu bent vienas iš penkių europiečių kenčia nuo triukšmo lygio, kuris laikomas žalingu jų sveikatai. Numatoma, kad ateinančiais metais šis skaičius tik didės. VELUX atliktas „Sveikų namų barometro 2022“ tyrimas rodo, kad triukšmingoje aplinkoje, kurią sukelia šalia gyvenantys kaimynai, pravažiuojantys automobiliai ir kiti garso šaltiniai, Lietuvoje gyvena apie 13 proc. žmonių.

Didina stresą ir mažina gebėjimą susikaupti

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad triukšmas, viršijantis 65 decibelus, gali būti laikomas nepalankiu aplinkos veiksniu, viršijantis 75 decibelus – žalingas, o perkopiantis 120 decibelų – pavojingas gyvybei.

Norint visiškai atsipalaiduoti, nakties metu foninis triukšmas neturėtų viršyti 30 decibelų. Palyginimui, automobilio signalas sukuria 90 decibelų, žemai skrendančio lėktuvo triukšmo lygis – 130 decibelų, pneumatinio grąžto, remontuojančio kelią – 110 decibelų, baruose ir restoranuose mūsų ausis kartais atakuoja daugiau nei 100 decibelų.

Dėl padidėjusio triukšmo lygio gali sutrikti klausa, galima net jos netekti. EAA duomenimis, padidėjęs triukšmas kasmet sukelia daugiau nei 16 tūkst. ankstyvų mirčių, yra priežastimi daugiau nei 72 tūkst. hospitalizacijų.

Dažniausi triukšmo / per didelės akustinės aplinkos taršos rezultatai: padidėjęs kraujospūdis, širdies ligos, miego sutrikimai ir stresas.

Triukšmui ypač jautrūs vaikai ir senjorai. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie gyvena netoli oro uostų arba kurių namai yra intensyvaus eismo gatvėse, daug dažniau kenčia nuo streso, atminties ir dėmesio koncentravimo sutrikimų, blogesni jų skaitymo įgūdžiai.

Reikėtų atidžiai rinktis namus

„Pagrindinis patarimas būtų rinktis kuo ramesnę gyvenamąją vietą, bet aišku, kad ne visi miške gyvensime. Gera alternatyva yra ramesni priemiesčiai.

O jei vis dėlto gyvenimas miesto centre atrodys patrauklus, ramesni bus namai su kiemais ar tie, kurie nuo važiuojamosios dalies atskirti želdynais ir medžiais. Elementaru – kuo triukšmingesnė bus išorinė aplinka, tuo daugiau investicijų reikės šiems garsams nuslopinti namuose“, – atkreipia dėmesį įmonės „VELUX Lietuva“ pardavimų vadovas Marius Vinclovas.

Pasak pašnekovo, renkantis būstą rekomenduoja atkreipti dėmesį ne tik į vizualinį pastato vaizdą, bet ir į jo techninę būklę bei vietą. Nors laikui bėgant prie foninio triukšmo priprantama ir atrodo, kad jis nebevargina, poveikis sveikatai išlieka.

„Visi naujos statybos daugiabučiai (t. y. namai, kuriuose yra du ir daugiau butų) privalo atitikti C akustinio komforto klasę, pastato inžinerinės įrangos (liftai, rekuperacinė sistema, vartai) triukšmas turi tenkinti higienos normų reikalavimus“, – pratęsia pokalbį UAB Akustinių tyrimų centro laboratorijos vadovas Andrius Oskominas.

Tiesa, specialistas primena – atitikimas reikalavimams nereiškia, kad visus gyventojus tai tenkins ir jie negirdės kaimynų ar gatvės triukšmo.

„Be jau minėtų rekomendacijų, į ką verta atkreipti dėmesį renkantis būstą, aš dar siūlyčiau įvertinti inžinerinės įrangos gretimybes ar išplanavimo ypatumus, Pavyzdžiui, dažnai kyla nepasitenkinimo, kai vieno buto tualeto patalpa ribojasi su kito buto miegamuoju ar svetaine“, – primena dar apie vieną aspektą A. Oskominas.

Pradėkite nuo langų!

Pasak akustikos eksperto, tankesnės medžiagos (pavyzdžiui, silikatinės plytos ar surenkamas gelžbetonis) geriau izoliuoja garsą, tačiau ir lengvomis medžiagomis ar jų kombinacija galima pasiekti gerų rezultatų.

„Langai ir durys turi garso izoliacijos deklaracijas – kuo daugiau izoliuoja, tuo mažiau girdėsite pašalinių triukšmų per šias konstrukcijas. Stogą apšiltinus poliuretano putomis ar plokštėmis gali girdėtis lietaus ar stipraus vėjo triukšmas, todėl reikėtų pasvarstyti įrengti papildomą garso izoliaciją“, – pataria A. Oskominas.

Vienas iš svarbiausių garso perdavimo iš išorės elementų yra langai. M. Vinclovas atkreipia dėmesį – nors prieš karą statyti namai yra masyvesni nei dabar statomi ir su gana gera garso izoliacija, dažniausiai juose langai yra prastos būklės.

Pašnekovas pabrėžia, kad net ir tokie populiarūs plastikiniai langai garso izoliacijos požiūriu neilgai tarnauja, net jei defektų ir nepavyksta pastebėti vizualiai: „Jei pravažiuoja automobilis ir paspaudus langą tarp vyrių, išgirsti garso pasikeitimą, aišku, kad langas jau deformuotas. Geriausias sprendimas – jį pakeisti.“

M. Vinclovas rekomenduoja pasirūpinti ne tik fasado, bet stogo langais, nes per smarkų lietų ar krušą jie taip pat gali būti triukšmo šaltiniai.

„Pavyzdžiui, dviejų kamerų stiklo paketas, palyginti su vienos kameros stiklo paketu, gali sumažinti garso pralaidumą maždaug perpus“, – aiškina M. Vinclovas.

Galima rasti sprendimą visoms problemoms

Pašnekovų pasiteiravome, gal yra kažkokios bendros tendencijos, kas apskritai būna didžiausi triukšmo laidininkai namuose, kas labiausiai kelia problemų Lietuvoje.

„Skundų dėl garso izoliacijos trūkumo sulaukiama dėl visų konstrukcijų elementų – nepakankama garso izoliacija sienų, perdangų, fasadų, durų, inžinerinės įrangos (nuotekų stovų, ventiliacijos kamerų, vartų, liftų)“, – komentuoja situaciją A. Oskominas.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką galima patiems padaryti namuose norint sumažinti juose triukšmo lygį? Iš kur žinoti, nuo ko pradėti ir ar tai padės: keisti langus, duris, dėti ant sienų ar lubų garsą izoliuojančias plokštes ar dar kažką daryti?

„Kad būtų nustatyta, ar garso lygis bei garso izoliacija atitinka reikalavimus, galima pasikonsultuoti su specialistais, atlikti garso izoliacijos ar keliamo triukšmo matavimus. Taip būtų gauti atsakymai, ar tenkinami minimalūs reikalavimai ir galimai nustatytos probleminės vietos bei sprendimo būdai. Tačiau jei problema aiški, tai galima ir be matavimų imtis triukšmo mažinimo priemonių“, – sako akustikos ekspertas.

Pasak pašnekovų, šiais laikais yra puikių galimybių sumažinti kaimynų keliamą triukšmo lygį. Dažniausiai sprendimą galima rasti visoms problemoms, tačiau vertėtų pasikonsultuoti su profesionalais, kurie galėtų rekomenduoti geriausius sprendimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.