Aplinkos ministerija patikslino tvarką, kaip skaičiuos želdynus: paaiškino, kodėl pokyčių reikėjo

Aplinkos ministerija teikia derinti kartu su darbo grupe parengtą patikslintą Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą.

Aplinkos ministerija teikia derinti kartu su darbo grupe parengtą patikslintą Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Aplinkos ministerija teikia derinti kartu su darbo grupe parengtą patikslintą Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aplinkos ministerija

Apr 6, 2023, 4:17 PM

Apraše numatoma atskirųjų želdynų normas papildyti bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto ir 300 metrų atstumu nuo gyvenamojo kvartalo ribos esančių atskirųjų želdynų ploto, tenkančio vienam miesto, miestelio ar kurorto gyventojui, rodikliais.

Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl įžvelgtų galimų korupcinių rizikų dėl želdynų normų skaičiavimo metodikos, darbo grupė, sudaryta iš savivaldybių atstovų, architektų, kraštovaizdžio ir želdynų specialistų bei mokslininkų, po daugiau nei pusės metų viešų diskusijų, praktinių pavyzdžių analizės, parengė šiuos pasiūlymus.

Atskirųjų želdynų, kuriems yra priskiriami miestų parkai, skverai ir kiti atskiruose žemės sklypuose suformuoti žalieji plotai, normas siūloma papildyti 300 m pasiekiamumo rodikliu, nustatant, kad šiuo atstumu kvartalo gyventojui turi tekti 10 kv. m želdynų, išskyrus itin didelio užstatymo intensyvumo teritorijas.

Primename, jog Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja užtikrinti miesto gyventojui minimalų 9 kv. m žaliųjų miesto erdvių plotą ir rekomenduoja, kad gyventojas 300 m spinduliu pasiektų 0,5–1 ha viešą žaliąją erdvę.

Taip pat siūloma nustatyti, kad 1 km pasiekiamumo atstumu į 12 kv. m atskirųjų želdynų plotų normą dideliuose ir vidutinio dydžio, t. y. 10–100 tūkst. gyventojų, miestuose turi būti įtraukiami ne mažesnio kaip 1 ha ploto atskirieji želdynai – parkai, miesto sodai, skverai.

Atsižvelgiant į tai, kad kitose šalyse taikoma praktika miesto gyventojams tenkantį želdynų kiekį apskaičiuoti viso miesto mastu, nenustatant želdynų pasiekiamumo rodiklių, numatoma atskirųjų želdynų normas papildyti bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto (kv. m), tenkančio vienam miesto, miestelio ar kurorto gyventojui, rodikliu. Jis galėtų tapti atskaitos tašku.

Be to, į atskirųjų želdynų plotų normą būtų įskaičiuojami visi II grupės valstybei priklausantys miškų plotai (miestų parkai, miestų miškai, draustinių miškai).

Priklausomieji želdynai – tai žalieji plotai, pasodinti įvairios paskirties statiniams skirtuose žemės sklypuose. Darbo grupė siūlo, kad pramonės ir sandėliavimo objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose šių želdynų plotų norma galėtų būti kompensuojama nurodyta apimtimi vertikaliuoju apželdinimu arba įkuriant atskirąjį želdyną ar įveisiant mišką.

Didelių miestų pagrindinių centrų zonose ir kultūros paveldo objektų teritorijose būtų nustatomas reikalavimas nemažinti esamų priklausomųjų želdynų plotų daugiau nei to reikalauja paveldosaugos reikalavimai ar negu nustatyta Priklausomųjų želdynų normose.

Į priklausomųjų plotų normas nebūtų įskaičiuojamos sporto ir žaidimo aikštelės, kurių daugiau nei pusė ploto padengta nelaidžiomis dangomis. Taip pat siūloma nustatyti ant stogo įrengiamų želdinių grunto parametrus ir užskaitos koeficientus, naudojamus apskaičiuojant stogo želdinių ploto įskaičiavimą į plotų normas.

„Nustačius tikslesnes atskirųjų želdynų plotų normas ir želdynų pasiekiamumo rodiklius būtų galima tiksliau suplanuoti atskiruosius želdynus, esančius apytiksliai 5 min. kelio pėsčiomis nuo gyvenamojo kvartalo. Taikant daugiau atskirųjų želdynų kiekį apibūdinančių rodiklių, visuomenė turėtų galimybę gauti išsamesnę informaciją apie želdynų būklę jų mieste lyginant ją su kitais miestais“, – parengtą želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką grindžia aplinkos viceministras Danas Augutis.

Patikslinus Priklausomųjų želdynų plotų normų nuostatas bus sudarytos sąlygos tiksliau taikyti plotų normas pramoninėse teritorijose, didelių miestų centrų zonose, kultūros paveldo teritorijose, užtikrinant esamų priklausomųjų želdynų plotų išsaugojimą ar kompensavimo galimybę.

Naujos nuostatos dėl stogų želdinių įskaitymo į priklausomųjų želdynų plotų normas paskatins įrengti daugiau tokių želdynų.

„Apželdinti statinių stogai padidina bendrą rekreacijai tinkamų želdinių plotą gyvenamojoje aplinkoje, sugeria kritulių vandenį, apsaugo pastatus nuo karščio, sudaro palankias sąlygas vabzdžiams, paukščiams“, – teigia Aplinkos ministerijos suburtai darbo grupei želdynų normų klausimais vadovavęs viceministras Danas Augutis.

Visi minėtos darbo grupės posėdžiai buvo transliuojami viešai. Jų įrašus galima paklausyti Aplinkos ministerijos „Facebook“ paskyroje, rubrikoje „Vaizdo įrašai“.

Pastabas ir pasiūlymus Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašui galima teikti iki balandžio 19 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar debatų dalyviai supranta, kur kandidatuoja?