Daugiabučio namo statybos leidimas išduotas 2016 metais, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) fiksavo 85 proc. baigtumą, galiausiai prasidėjo pirkimo-pardavimo sandoriai, daugiabutyje apsigyveno žmonės.
VTPSI, pati išdavusi pažymą apie 85 proc. baigtumą, galiausiai nustatė savavališką statybą, kurios padariniai turi būti pašalinti – posėdžio dalyviams situaciją nupasakojo komisijos pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Dvejojo statybų inspektorių sprendimais
NT plėtotojas, kaip kalbėjo komisijos pirmininkė, trūkumų šalinti nesutinka. Savivaldybė spaudžia žmones, nes jie gyvena statybvietėje – 85 proc. baigtumo statinyje, namas pastatytas ne pagal projektą, VTPSI, išdavusi pažymą apie 85 proc. baigtumą, dabar įrodinėja, kad statinys neatitinka projekto.
A. Gedvilienė neabejoja – pernai priimti sprendimai dėl 100 proc. baigtumo parduodant butus tokių situacijų padės išvengti. O diskusijos būtinos viešos, taip įmanoma rasti išeitį iš aklavietės, kurioje atsidūrė gyventojai.
Posėdyje dalyvavęs gyventojų atstovas Evaldas pasakojo, kad išsiaiškino, jog 2016 metais balandį fiksuota savavališka statyba, priežastis – daugiabutis statytas neturint projekto. Statybos projektas gautas birželio mėn. Po kelių dienų statytojui išduota pažyma apie statybos pradžią, rangovus, techninius prižūrėtojus. Statytojas tas pats, bendrovė „Rinvest“, savavališkos statybos nurodymas vis dar galioja.
Rugsėjo mėn. išduotas naujas leidimas, statytojas jau kitas, bendrovė „Euroka“, netrukus rugsėjo 23 dieną gauta pažyma, kad galima tęsti statybos darbus.
„Kiek suprantu, statybos nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio negalėjo vykti, bet rugsėjo mėnesį daugiabutis jau buvo keturių aukštų“, – kalbėjo Evaldas.
Vystytojai, vilniečio žodžiais, kratosi atsakomybes, vėlesnis statytojas, bendrovė „Euroka“, neturėjo darbuotojų, šiuo metu atsirado darbuotojas, bandė bankrutuoti teismo keliu, gyventojai dvejojo, ką jie apskritai veikia.
Vilniečiai mano, kad skirtingi statytojai iš tiesų tie patys, prikūrę skirtingų įmonių.
Anot Evaldo, susitikus su vystytoju gyvai, šis gyrėsi, kad gyventojai nieko nepasieks, nes „Eurokos“ sąskaitoje nulis, nesikalba su gyventojais, pabaigti projekto nenori. Kadangi VTPSI fiksavo savavališkas statybas, namas per aukštas, tas užkerta kelią kažką daryti.
Kita vertus, artėja laikas, kai bus galima parduoti tik 100 proc. baigtumo butus, taigi, gyventojai negalės savo būstų nei parduoti, nei pabaigti ar gyventi.
„Statytojai skundžiasi, kad 100 proc. baigtumas blogai, bet štai, koks pavyzdys, kas nutinka, kai galima parduoti 85 proc. baigtumo pastatus“, – kalbėjo Evaldas.
Procesas – abejotinas
A. Gedvilienė dėstė, kad VTPSI priėmė sprendimą nevykti į vietą patikrinti, atitiktį 85 proc. įvertino pagal brėžinį, bet anksčiau buvo patikrinimai, buvo fiksuoti pažeidimai, savavališka statyba. Kaip VTPSI išdavė pažymą apie 85 proc. baigtumą nepatikrinusi statinio vietoje?
„Pažymų išdavimo procedūra aiškiai reglamentuota, kokius dokumentus statytojas turi pateikti, kad įrodytų, jog statinys statomas pagal projektą. Būtina kadastrinė byla ir geodezinė nuotrauka, kuriuos rengia kvalifikuoti specialistai. Remiantis jais, VTPSI sprendžia, ar statinys atitinka projektą“, – komentavo VTPSI atstovė Lina Kuksėnaitė-Česnulienė.
Jei važiuotų ir matuotų į vietą, o statybų inspektoriai naudojasi ruletėmis ir lazeriniais matuokliais patalpų viduje, statinio aukščio neišmatuotų, tad geodezininkų parengtos nuotraukos yra pagrindas priimti sprendimą dėl statinio aukščio.
A. Gedvilienė stebėjosi, kad statinys buvo tikrintas iki išduodant 85 proc. pažymą, nustatyta pažeidimų, tačiau pažyma galiausiai išduota, tuomet prasidėjo butų pardavimai.
L. Kuksėnaitė-Česnulienė kalbėjo, jog 2016 metais, kai buvo konstatuota savavališka statyba, buvo pastatyti du daugiabučio aukštai. Gavus pranešimą, kad gautas leidimas, vietoje tikrinta, ar atitinka projektą. Tuo metu buvo išduotas leidimas tęsti statybos darbus. Išdavus pažymą, vėliau prasidėjo skundai iš gyventojų, kad namas statomas ne toks, 2020–2021 metais remiantis gyventojų skundais prasidėjo patikrinimai.
Tiek išduodant pažymą, tiek konstatuojant savavališką statybą remtasi geodezininkų nuotraukomis.
„VTPSI fiksavo pažeidimus: statinys per aukštas, kliuvo atraminė sienelė, automobilių stovėjimo aikštelė. Statybų inspektoriai nurodė, kad turi būti pašalinti padariniai. Statytojo jau nebėra, neaišku, kuri įmonę galiausiai atsakinga už statinį ir jo pridavimą, nėra kam nukreipti privalomojo nurodymo sutvarkyti statinį“, – reziumavo A. Gedvilienė.
Gyventojai nenori prisiimti papildomos atsakomybės
Aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė kalbėjo, jog gyventojai susiduria su ypač sudėtingomis situacijomis, kitaip matyt nebūtų 100 proc. baigtumo pakeitimų, nors kritikos pokyčiams sulaukta daug.
AM žada teikti pasiūlymą, kaip įsigaliojus reikalavimui parduoti butus tik 100 proc. baigtame pastate, atskirti esamas situacijas nuo naujų statybų.
„Kai gyventojai investuoja į nebaigtą statybą, jie perima statytojo teises, nes statinio dar nėra, statyba sureglamentuota taip, kad komisija ateina, peržiūri visą statybą, vertina įvairios institucijos, surašo užbaigimo aktą, tuomet galima sakyti, kad patikrino statinį, įvertino baigtumą.
Kol nėra įvykęs faktas, esama statybvietėje, investavimo rizika labai didelė. Reikia labai daug analizuoti, kad tapti bendrastatytoju. Įsigyjama dalis nuosavybės be jokios garantijos, kad NT vystytojas nebankrutuos, vykdys sutartinius įsipareigojimus“, – kalbėjo aplinkos viceministrė.
Jei statinys būti gali, jos žodžiais, pagrindinis kelias – daryti projekto pakeitimus ir eiti prie užbaigimo procedūros.
„Gyventojai įsigyja sklypą, statytojas yra sklypo savininkas pagal įstatymą, atsitikus bėdai nebeišeina sakyti, kad atsakinga tik įmonė, kuri pradėjo statybas. Žmonės įsigijo statomą statinį. Toks reguliavimas, koks buvo, buvo pernelyg rizikingas, pakeitimai buvo reikalingi, turi susidariusių situacijų, kurių sprendimas vienintelis – pertvarkyti dokumentaciją ir statybas užbaigti“, – komentavo D. Matusevičė.
Naujasis Lietuvos architektų rūmų vadovas Algimantas Pliučas pasakojo kalbėjęs su projekto autoriais, jie paaiškino sutartį nutraukę, perleidę autoriaus teises, perdavę dokumentaciją statytojui.
„Sakoma, kad pastatas per aukštas, bet ar sumūryta daugiau plytų nei planuota, ar žemės lygis nuleistas. Pastato aukštis skaičiuojamas nuo vidutinės altitudės, galbūt, yra sprendimų kaip sutvarkyti projektinę dokumentaciją“, – svarstė architektas.
Anot VTPSI, projekte nurodytas aukštis 14,65 m, pagal paskutinius geodezininko matavimus – aukštai 15,75. Skirtumas 1,10 m. Pagal tuo metu galiojusius aktus nukrypimas iki metro buvo galimas, kliūna tik 10 cm. Anot VTPSI atstovės, tikrai įmanoma rasti sprendimų, kad nukrypimas būtų iki metro.
Gyventojas Albertas pasakojo, jog gyventojai kreipėsi į teisininkus, nes visos šios situacijos kaltininkai – užsakovai, rangovai, VTPSI, kuri tvirtina dokumentus per daug nesigilindama. Užtenka tvarkingo dokumento, o praktiškai gali būti bet koks namas, svarbu, kad niekas nesiskųstų.
Gyventojai nenori patys investuoti į daugiabutį, ne jų atsakomybė, notarinėje sutartyje statytojas įsipareigojo priduoti pastatą. Garantijų, kad patys pasirūpinę sklypo planiravimu ar kitais darbais, statybas galės įteisinti, neturi.
„Įmonės, kurios priduoda pastatus, patarė nesivelti, nieko nedaryti. Pakelti sklypo aukštį ir taip sumažinti pastato aukštį skamba keistai, manome, kad įsivelsime dar labiau ir pabaigos nebus. Gyventojai įsipareigoję, kad savo butus priduos 100 proc. – tą ir padarė, pastatą priduoti įsipareigojo bendrovė „Euroka“, – kalbėjo Albertas.
Daugiabučio gyventojas Evaldas pripažino nustebęs sužinojęs, kad gyventojams pereina statytojo teisė. Pagal notarinę sutartį jie neįsipareigoję namo pabaigti, tik butą. Nežino, kaip buvo statyta, kas daryta, nieko nežino. Antžeminė stovėjimo aikštelė, anot VTPSI, per arti namo, jos negali būti – kodėl gyventojai tuo turi rūpintis?
Matusevičė pabrėžė, kad žemės sklypą išpirkę gyventojai – tokiu atveju jie prisiima dalį rizikos.
Posėdyje dalyvavęs bendrovės „Rinvest“ atstovas Donatas Lapinskas komentavo, kad nuo 2016 metų daugiabučio statytojas – bendrovė „Euroka“, bendrovė ėmėsi veiksmų, kad statinio statybos būtų užbaigtos. Ši informacija nėra patvirtinta, nes, kaip kalbėjo D. Lapinskas, neatstovauja šiai įmonei, bet kiek žinoma veiksmų imtis.
2021 metais surašyti trys nelegalios statybos aktai, pagrindinis klausimas dėl daugiabučio aukščio. Bendrovė „Rinvest“ taip pat siūlytų aukštį sureguliuoti per sklypo planiravimą, arba keičiant projektinę dokumentaciją ir ją derinant savivaldybėje.
Bendrovė nesiruošia pabėgti nuo įsipareigojimų, bet būtent statytojas „Euroka“ įsipareigojęs užbaigti pastato statybas.
„Rinvest“ nuo 2015 metų rangovas, nuo 2018 metų rangos darbų tame objekte neatliko. Pasvarstymai, kad ši bendrovė yra statytojas, turi prisiimti teises ir pareigas, nėra teisingi. Įsiskolinimas už rangos darbus įmonei siekia daugiau kaip 140 tūkst. eurų.
„Rinvest“ pasiruošęs teikti pagalbą bendrovei „Euroka“, kad ši situacija būtų išspręsta. „Rinvest“ buvęs rangovas, kuris darbus pabaigė 2018 metais, galimybės ribotos, bet tikisi, kad „Euroka“ veiksmų tikrai imsis. Bendrovės atstovui kilo klausimas: ar gyventojų tikslas išspręsti šią situaciją, ar ieškoti atsakomybės.
Gyventojai antrino, kad su jais niekas nesitaria, o apie atliekamus darbus jie nieko nežino.
