Vilnietė sukčiams 14 tūkst. eurų atidavė lengva ranka: įspėja, šiandien jų viliojimo schemos – ypač gudrios

Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai. Tik jei anksčiau sukčiai skambindavo ir įrodinėdavo, jog artimasis pateko į bėdą, o jam padėti vienintelė išeitis – perduoti prašomą pinigų sumą, tai dabar į namus niekas nebevaikšto – šimtai tūkstančių viliojami virtualioje erdvėje.

Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>123 rf nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>123 rf nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>123 rf nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>123 rf nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>123 rf nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>123 rf nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>T.Bauro nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>T.Bauro nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>V.Balkūno nuotr.
Žmonėms daugiau laiko leidžiant namuose, ypač dirbant nuotoliu, padaugėjo ir sukčiavimo atvejų, pastebi ekspertai.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 6, 2023, 3:01 PM

Išvilioja tūkstančius

Policijos suvestinėse vis dar pranešama apie įvykius, kuomet, pavyzdžiui, pareigūnu apsimetęs vyras iš moters buto Klaipėdoje išsinešė 4 tūkst. eurų ar socialinėmis darbuotojomis apsimetusios moterys iš klaipėdietės pavogė didelę sumą pinigų, tačiau kur kas dažnesni sukčiavimo atvejai, siunčiant žinutes telefonu ar nuorodas elektroniniu paštu.

Štai, balandžio viduryje Kėdainių rajone moteris gavo melagingą SMS žinutę, esą sustabdyta jos banko paskyra. Jai aktyvavus atsiųstą nuorodą, piktavaliai nuo jos banko sąskaitos nuskaitė daugiau kaip 14 tūkst. eurų.

Kovo pabaigoje pranešta, kad Kaune keturi jauni vyrai socialiniuose tinkluose apsimetė mergina ir iš kauniečio išviliojo apie 28 tūkst. eurų.

Kiek anksčiau šiemet fiksuotas ir savotiškas antirekordas – sausį pranešta, kad sukčiai iš Vilniaus rajono gyventojos per internetinę investavimo platformą „Trade platform“ apgaulės būdu išviliojo daugiau nei 164 tūkst. eurų. 

Skaičiuojama, jog sukčių šiemet jau padaryta žala siekia apie 4,5 mln. eurų.

Paplitę keli sukčiavimo būdai

„Nusikaltėliai dažnai apsimeta teisėsaugos atstovais, imituoja bankų žinutes. Trys bene dažniausiai fiksuojami sukčiavimo būdai – vadinamasis „fišingas“, arba socialinė inžinerija, investicinis sukčiavimas ir romantinis sukčiavimas“, – sako BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė.

Vadinamieji romantiniai sukčiai pinigus išvilioja kurpdami nuotolinės meilės ar draugystės istorijas, dažniausiai susipažinus per socialinius tinklus. Įprastai kvietimo draugauti iš nepažįstamo žmogaus sulaukia besinaudojantieji „Facebook“, „Instagram“ ir „Tinder“ programomis. Kai ryšys tampa artimesnis, pradedama kurti gražios bendros ateities iliuzija, naujas „mylimasis“ paprašo pervesti pinigų, nes nutiko kažkokia bėda.

Investiciniai sukčiai paprastai žada garantuotą didelę grąžą ir mažą riziką. Tačiau vieni dažniausių atvejų, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba el. laiškai, primenantys banko, VMI ar kitų institucijų pranešimus. Šiuo būdu siekiama išvilioti asmeninius ar banko duomenis.

Bene dažniausiai sukčiai pasakoja gavę informacijos apie įtartinus pavedimus iš jums priklausančios sąskaitos ir prašo atskleisti banko prisijungimo duomenis arba paspausti suklastotą nuorodą.

Stengiasi ir edukuoti, ir padėti

Draudimo bendrovė BTA, siekdama apsaugoti gyventojus, atnaujino papildomas Gyventojų turto draudimo sąlygas. Apsauga nuo telefoninių ir internetinių sukčių padarytos žalos dabar galioja visiems klientams, kurie draudžia kilnojamąjį turtą visa verte nenuomojame būste.

Ši draudimo apsauga galioja, jei iš pavogtos banko kortelės išgryninami pinigai arba už pirkinius sumokėjus pavogta kortele, pinigus apgaule išviliojus telefoniniu skambučiu ar apgaulingomis nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis ar elektroniniu paštu. draudimas-nuo-telefoniniu-ir-internetiniu-sukciu-padarytos-zalos"="">draudimas-nuo-telefoniniu-ir-internetiniu-sukciu-padarytos-zalos"" target="_blank">Draudimo apsauga galioja apsidraudusiam klientui arba šeimos nariams, gyvenantiems draudimo vietoje.

Kaltas skubėjimas

Psichologė, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) konsultantė Ieva Aukštuolytė aiškina, kad dauguma sukčių taikomų manipuliacijos formų yra susijusios su sieku išnaudoti žmonių dėmesio stoką arba emocijas.

„Pavyzdžiui, gavęs žinutę iš banku apsimetančio sukčiaus, žmogus tik turėdamas laiko gali ją patyrinėti, atkreipti dėmesį į nuorodas, telefono numerį. Jei žmogus užklumpamas įtemptu metu arba kai dėmesys nukreiptas kitur, jis dažnai tik užmeta akį ir automatiškai atlieka veiksmą. Neįsigilinus, vietomis sukeistos raidės banko pavadinime ar brūkšnelis vietoje taško, dažnai nesukelia įtarimo“, – komentuoja specialistė.

Ji priduria, kad šiais laikais, kai kasdien susiduriame su neaprėpiamu kiekiu informacijos, dėmesio sutelkimas daugeliui tampa išūkiu. Be to, sukčiai dėmesio stokos efektą siekia sustiprinti manipuliuodami emocijomis ir sukeldami šoko efektą, pavyzdžiui gąsdindami, kad įvyks kažkas negero, jei nesiimsite veiksmų nedelsiant.

Anot psichologės, vienintelis vaistas – atidumas ir kritinis mąstymas. Ji siūlo lavinti protą, pavyzdžiui, po keletą minučių per dieną praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą. Tai padės sukaupti dėmesį, pastebėti aplinką ir savo reakcijas į jos pokyčius.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.