Kauniečių pamėgta vieta prie Nemuno – viena didžiausių nerimo priežasčių: atskleidė, kodėl

Marvelės gyventojai norėtų, kad Nemuno pakrantėje atsirastų prieplauka ir jie išsaugotų laisvą priėjimą prie vandens. Savivaldybės atstovai tokio statinio neatsisako, tačiau jis turėtų iškilti kitoje vietoje.

Marvelės gyventojai mano, kad ši vieta Nemuno pakrantėje puikiai tiktų mažųjų laivų prieplaukai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Marvelės gyventojai mano, kad ši vieta Nemuno pakrantėje puikiai tiktų mažųjų laivų prieplaukai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-06-18 14:18, atnaujinta 2023-06-18 14:20

Viename šios gatvės sklype Aleksoto seniūnija dar 2013 metais įrengė futbolo ir tinklinio aikšteles, paplūdimį, kuriame lankėsi kauniečiai ir iš kitų miesto rajonų. Toje vietoje žmonės į vandenį nuleisdavo savo valtis.

Marvelės seniūnaitė Adelė Zorskienė prisiminė, kad pirmasis pavojaus signalas prarasti šią erdvę nuskambėjo jau prieš kelerius metus, kai paskelbta apie planuojamas statybas.

Sklypą išnuomojo klinikai

Tąkart paskelbta, kad Užnemunės gatvėje, upės pakrantėje, įsikurs didžiausia Lietuvoje Smulkiųjų gyvūnų klinika. Jos statybos ėmėsi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuris 99 metams išsinuomojo žemės sklypą.

„Atsiras dar vienas, kitas nuomininkas ir vietos gyventojams priėjimo prie upės gali išvis nelikti“, – svarstė A.Zorskienė.

Šių metų pradžioje Marvelės gyventojai kreipėsi į Kauno savivaldybę bei Vidaus vandens kelių direkciją (VVKD) prašydami ties prieiga prie Nemuno pakrantės su išliekamuoju smėlio paplūdimiu įrengti pramoginiam vandens transportui skirtą infrastruktūrą – slipą.

„Svarbu įrengti slipą tiek Marvelės seniūnaitijos gyventojų reikmėms, tiek Kauno gyventojams ir miesto svečiams, kurie atvyksta baidarėmis, kanojomis ar laiveliais pasigrožėti Neries bei Nemuno santaka, matoma iš Marvelės pusės“, – rašoma pareiškime.

Sumanymui neprieštarauja

VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas pareiškė, kad direkcija neprieštarautų slipo įrengimui Nemuno upės kairiajame krante Marvelėje ir net galėtų pateikti rekomendacijas užsakovui dėl jo techninių charakteristikų.

„Atkreipiame dėmesį, kad techninės dokumentacijos rengimo metu turėtų būti suprojektuotas ne tik slipas, bet ir privažiavimas prie jo, taip pat įvertinta upės dugno situacija bei galimas suplanuotų veiklų poveikis. Kitu atveju slipas gali būti nefunkcionalus“, – rašoma V.Vinokurovo pasirašytame dokumente.

Tarp galimų tokių veiklų minima ir planuojama Kėdainių tilto statyba Nemuno ir Neries santakoje.

V.Vinokurovas pridūrė, kad Marvelės gyventojų minimas Nemuno upės pakrantėje esantis paplūdimys yra direkcijos vykdytų vandens kelio valymo darbų metu supiltos sąnašinio grunto sąvartos.

Valymo darbai vykdomi, kai Nemuno upės laivakelyje ar Kauno keleivinės prieplaukos akvatorijoje neužtikrinami nustatyti garantiniai gylio bei pločio matmenys.

Direkcijos vadovas perspėjo, kad pakrantėje supilto sąnašinio grunto išlikimas tiesiogiai susijęs su Nemuno upėje vykstančiais natūraliais gamtiniais procesais – dėl ledonešio ar potvynių gali įvykti ženklūs pakrančių pokyčiai.

Prieplaukai numatė kitą vietą

Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius patvirtino, kad teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta vidaus vandens infrastruktūros objektų plėtra šalia Nemuno upės.

„Prieplaukos statybą norėtume suderinti su Kėdainių tilto“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.

Vis dėlto jis patikslino, kad prieplaukai numatyta vieta yra už kelių šimtų metrų nuo taško, kurį nurodė Marvelės gyventojai.

Pasak M.Matusevičiaus, Kauno valdžia jau kelerius metus aktyviai siekia atgaivinti laivybą Nemune, todėl dar viena prieplauka tikrai nepakenktų. Ji būtų skirta mažiesiems laivams, kuriuos asmeninėms reikmėms įsigyja gyventojai.

Pirmasis bandymas išrinkti Kėdainių tilto statybos rangovą pernai rudenį baigėsi nesėkmingai – trijų konkurso dalyvių pasiūlymai smarkiai viršijo Kauno savivaldybės nustatytą 72,6 mln. eurų ribą.

Savivaldybės administracija paskelbė naują konkursą, o jo rezultatų laukiama po kelių savaičių. Skaičiuojama, kad Kėdainių tiltą bei prietilčiams būtiną infrastruktūrą būtų galima įrengti per porą metų nuo darbų pradžios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.