Nemalonumai R.Langaitį užgriuvo dėl asmeninio pirkinio – daugiau kaip prieš 100 metų A.Juozapavičiaus prospekte pastatytame name esančio buto. Jame šiuo metu įsikūrusi kauniečio dukters šeima.
Visų 14-os name esančių butų savininkai neprieštaravo, kad R.Langaitis virš stogo įrengtų 12 vadinamųjų stogdėžių – tūrinių stoglangių. Šiam tikslui verslininkas buvo numatęs skirti apie 120 tūkst. eurų.
R.Langaitis nesuvokia, kodėl visai netoliese esančių namų šeimininkams buvo leista įrengti stoglangius, o jam – ne.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus atstovai aiškino, kad sprendimą nederinti projekto lėmė ne tik planuojamų per didelių tūrinių stoglangių poveikis kultūros paveldo objektui, bet ir teisinio reguliavimo pasikeitimas.
Nustebino nuomonės pokyčiai
„Nuo pirmos akimirkos viską darėme oficialiai, todėl net neįsivaizduoju, kodėl taip atsitiko“, – svarstė R.Langaitis.
Kaunietis prieš dvejus metus sutarė su namo kaimynais imtis daugiabučio rekonstrukcijos, kartu įrengiant 12 tūrinių stogdėžių ant namo stogo.
Architektas Žilvinas Radvilavičius parengė rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, kurie buvo pateikti KPD Kauno teritorinio skyriaus specialistams. Pastarieji su pastabomis pritarė projektiniams pasiūlymams. Jų nuomone, pamažinus stogdėžių tūrį gali būti plėtojama numatyta sprendinių idėja ir rengiamas techninis projektas.
Pateikus pataisytą dokumentą R.Langaitis išgirdo visai kitokią KPD poziciją – paveldo sargai atsisakė derinti projektinius pasiūlymus. Nors vyras vadovauja statybų verslu užsiimančiai įmonei, jokių nesutarimų su KPD atstovais anksčiau nebūta, jokio pagrindo kerštauti nebūta.
„Net kyšio niekas neprašė. Šios istorijos išvis neturėjo būti“, – juokavo R.Langaitis.
Numatė būsimas naujoves
KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas patvirtino, kad gavus architekto Ž.Radvilavičiaus pateiktus pakeistus projektinius pasiūlymus juos derinti atsisakyta.
Sprendimas tąkart buvo motyvuotas ne tik planuojamu per dideliu tūrinių stoglangių poveikiu kultūros paveldo objektui, bet ir teisinio reguliavimo pasikeitimu, mat tuo metu jau buvo pradėta kultūros paveldo objekto – Kauno pirmojo karinio miestelio, vadinamo Žemųjų Šančių kareivinėmis – vertingųjų savybių tikslinimo procedūra.
„Pagal suderintus projektinius pasiūlymus parengtas techninis projektas būtų neatitikęs vertinimo tarybos akte nustatytų vertingųjų savybių, pasikeitusių paveldosaugos reikalavimų“, – aiškino A.Liakas.
KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2023 metų gegužės 22 dieną patikslino Kauno tvirtovės Žemųjų Šančių karinio miestelio pietinės dalies pastatų komplekso vertingąsias savybes ir patvirtino šio komplekso vertinimo tarybos aktą.
Iš jos akte nustatytų vertingųjų savybių matyti, kad derinti pateiktuose projektiniuose sprendiniuose išreikšta rekonstrukcijos idėja negalės būti realizuota tokia apimtimi, kokia buvo numatyta.
Paskelbė ilgą pertrauką
„Sprendimas priimtas atgaline data ir visiškai nelogiškas“, – KPD poziciją įvertino R.Langaitis.
Pasak jo, Žemuosiuose Šančiuose galima aptikti daugybę panašių daugiabučių, kurių gyventojams buvo leista įrengti tokius pačius stoglangius. Liko turbūt tik 3–4 namai, kurių gyventojai tokios rekonstrukcijos nepageidavo.
„Paveldo sargai turėtų elgtis priešingai ir skatinti gyventojus suvienodinti pastatus“, – mano kaunietis.
Jis kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus prašydamas įpareigoti KPD pakeisti sprendimą.
Pirmajame teismo posėdyje buvo nutarta trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti pastato bendraturčius ir Kauno miesto savivaldybę. Kitas teismo posėdis numatytas tik spalio pabaigoje.
Procesas gali užtrukti dar kelis mėnesius, vėliau sprendimą bus galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Visą šį laiką R.Langaitis negalės rengti kitų namo rekonstrukcijai reikalingų dokumentų ir imtis darbų.
„Net darbams reikalingą medieną nupirkau ir atvežiau“, – mostelėjo ranka kaunietis į medienos stirtą.
Numatė blogiausią scenarijų
R.Langaitis mano, kad namo būklė yra patenkinama, tačiau nerimą kelia viršutinė jo dalis – griūna į viršų išsišovę plytiniai kaminai, kurie yra puošti ornamentais. Verslininkas tikino kasmet atliekantis būtiniausius stogo remonto darbus, kad į vidų nesiskverbtų vanduo.
Jo nuomone, pralaimėjimas teisme ir draudimas įrengti stoglangius pakenks viso namo būklei.
„Turėsime patį blogiausią scenarijų ir saugosime griuvėsius“, – įsitikinęs R.Langaitis. Nors jis siūlė visas stogo ir kaminų detales autentiškai atkurti, KPD atstovai esą nesileidžia į jokius kompromisus.
Ar teisme galėtų būti pasirašyta taikos sutartis?
Pasak KPD Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto A.Liako, departamentas gali derinti tik tokius projektinius pasiūlymus, kurių sprendiniuose yra numatytas visų kultūros paveldo objekto vertinimo tarybos akte nustatytų vertingųjų savybių išsaugojimas, o planuojami pritaikymo sprendiniai nedaro neigiamos įtakos Kauno tvirtovės Žemųjų Šančių karinio miestelio pietinės dalies pastatų komplekso urbanistinei struktūrai.
Namo gyventojui pasiūlyti racionalesni paveldo atžvilgiu palėpės pritaikymo būdai, tūrinius stoglangius skaidant, derinant prie langų ritmo.
Kauno pirmojo karinio miestelio vertingosios savybės patikslintos ir įregistruotos Kultūros vertybių registre.
„Kultūros paveldo apskaita yra nenutrūkstantis ir nuolat vykstantis procesas“, – pridūrė KPD atstovas A.Liakas.
Patarė visada pasitarti
Žinomas architektas Gintautas Natkevičius mano, kad visi atvejai, susiję su paveldo vertybėmis, yra vienetiniai ir situacijos nesikartoja.
„Paveldo apsaugos specialistai nori, kad būtų nustatytos taisyklės ir visi jų laikytųsi“, – kalbėjo architektas. Kitu atveju žmonės imtų tokį turtą gadinti ir primityvinti, mat jo išsaugojimas ir atnaujinimas brangiai kainuoja.
Noras išvengti papildomų išlaidų, biurokratinių procedūrų ir greičiau baigti darbus sukelia nepasitenkinimą, tačiau kito kelio nėra.
„Ką daryti, jeigu pastatas visiškai sudūlėjęs? Logika sako, kad jį reikia griauti, tačiau paveldo dokumentuose procedūros kitaip aprašytos. Kaip elgtis?“ – klausė architektas G.Natkevičius.
Jis patarė visais atvejais tartis su KPD specialistais, kaip išspręsti problemą ir nesivadovauti tik savo nuomone, mat būtent tokiais atvejais dažniausiai ir kyla konfliktai. Kartais jie persikelia net į teismus.
„Pasitaiko tikrai sudėtingų klausimų, kai reikia net departamento vadovybės nuomonės, tačiau visada pavyksta rasti išeitį“, – tikino G.Natkevičius.
Pasak jo, būna sėkmingų atvejų, būna mažiau pasisekusių, tačiau nėra abejonių – paveldo specialistai pasiūlo ir labai gerų dalykų.
„Seniai praėjo tie laikai, kai paveldo sargus buvo galima kaltinti kvailu užsispyrimu. Jie taip pat įsitikino, kad daugelis sumanymų gali pavirsti šiuolaikiškais ir patraukliais sprendimais“, – kalbėjo architektas G.Natkevičius.
Nemalonumai užgriuvo ir Kauno merą
Kultūros paveldo specialistų rūstybę pajuto ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris Kačiūniškės (Kauno r.) dvare nugriovė griūvantį tvartą ir svirną, mat abu statiniai buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Pats V.Matijošaitis anksčiau tikino, kad abu statiniai buvo itin prastos būklės, ir jis gavo žodinį paveldo sargų leidimą juos nugriauti.
Vis dėlto taikiai užbaigti šios istorijos nepavyko ir KPD kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas atlyginti padarytą žalą, mat atstatyti statinių nėra galimybių.
Teismas paskelbė, kad KPD apskaičiuotą 34 tūkst. eurų žalą V.Matijošaitis privalės atlyginti solidariai su Andriumi Šumsku, kuris dirbo V.Matijošaičio šeimos valdomoje įmonėje „Kauno saulėtekis“ ir rūpinosi darbais.
V.Matijošaitis nusprendė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą ir negalėjo patikėti, kad yra baudžiamas už gražiai sutvarkytus statinius.
Meras Kačiūniškės dvarą pakaunėje įsigijo 2017 metais ir jau tuo metu statiniai buvo įrašyti į Kultūros paveldo registrą.
Svirno vietoje iškilo naujas statinys, o tvarto vietoje – tiesiog veja.
