Vertingas sklypas Kauno senamiestyje tiesiog atiteko Š. Matijošaičio šeimai: visa kita – teismuose

Parodomąjį pastato griovimą Smalininkų gatvėje surengę Kauno savivaldybės vadovai jau porą metų dėl jo priversti aiškintis teisme. Paaiškėjo intriguojanti aplinkybė – sklypas atiteko Šarūno Matijošaičio šeimai.

11,67 aro sklypas šiuo metu priklauso Kauno mero V.Matijošaičio vyresniajam sūnui Š.Matijošaičiui. Šio turto rinkos vertė gali siekti pusę milijono eurų.<br>Nuotr. iš LS archyvo
11,67 aro sklypas šiuo metu priklauso Kauno mero V.Matijošaičio vyresniajam sūnui Š.Matijošaičiui. Šio turto rinkos vertė gali siekti pusę milijono eurų.<br>Nuotr. iš LS archyvo
2017 metais bendrovė gavo Kauno savivaldybės raštą, kuriame buvo nurodyta per mėnesį nugriauti pastatus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
2017 metais bendrovė gavo Kauno savivaldybės raštą, kuriame buvo nurodyta per mėnesį nugriauti pastatus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Savivaldybės nurodymu darbininkai prieš penkerius metus per dvi dienas nušlavė Smalininkų gatvėje stovėjusius statinius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Savivaldybės nurodymu darbininkai prieš penkerius metus per dvi dienas nušlavė Smalininkų gatvėje stovėjusius statinius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 31, 2023, 8:25 PM

Kauno senamiestyje Smalininkų gatvės 3-iuoju numeriu pažymėtas pastatas 2017-ųjų pavasarį pakliuvo į pirmąjį savivaldybės tarnautojų sudarytą griautinų statinių sąrašą.

Sprendimas jį nušluoti nuo žemės paviršiaus buvo motyvuojamas tuo, kad statinys esą iškilo neteisėtai.

Darbus buvo pavesta atlikti savivaldybės valdomos įmonės „Kauno švara“ darbuotojams, kurie nurodymą įvykdė, tačiau ginčas persikėlė į teismą.

Kauno savivaldybė pastato griovimui ir bylinėjimuisi teisme jau išleido apie 50 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau tai dar ne pabaiga, mat turto netekusi bendrovė teisme reikalauja atlyginti daugiau kaip 90 tūkst. eurų nuostolių.

„Nėra abejonių – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeimai rūpėjo žemės sklypas“, – įsitikinęs bendros Lietuvos ir JAV įmonės „Bost-Baltik“, kuriai priklausė nugriauti statiniai, vadovas Juozas Atkočius.

Sėkmė versle – permaininga

Bendrovė veiklą pradėjo 1991 metais, savivaldybėje gavo leidimą Smalininkų gatvėje statyti 5 prekybos paviljonus.

„Pradėjome vežti naudotus automobilius iš Vokietijos, vieni pirmųjų Kaune nusipirkome automobilvežį“, – prisiminė J.Atkočius. Verslas gerai sekėsi, todėl po kelerių metų bendrovė turėjo net 9 automobilvežius. Vėliau kauniečiai ėmėsi ir prekybos gėrimais.

Įmonei smarkiai pakenkė prieš ketvirtį amžiaus kilusi finansinė krizė, o dar reikėjo pirkti naujų automobilvežių, nes seniesiems užsienio šalyse jau atsirado apribojimų. Senuosius automobilvežius bendrovė pardavė automobilių prekeiviams iš Kirgizijos ir Kazachstano.

„Nenorėjau skolintis banke, nes turėjau nemalonios patirties – iš pradžių už paskolą teko net savo namus bankui įkeisti ir per mėnesį mokėti 9 proc. palūkanas“, – prisiminė J.Atkočius.

Veikla Smalininkų gatvėje apmirė, o pastatus „Bost-Baltik“ vadovai išnuomojo. Viename jų įsikūrė siuvykla.

Atvyko apžvelgti valdų

J.Atkočius prisiminė, kad 2017 metais apsižvalgyti po bendrovės valdas atvyko Kauno meras V.Matijošaitis. Jis užsuko į siuvyklą, taip pat pastebėjo garažus, kuriuose anksčiau buvo remontuojami automobiliai.

Turbūt savivaldybės atstovų prašymu vėliau pasirodė aplinkosaugininkai, kurie domėjosi, ar neteršiama aplinka.

Sklypo prieigose veikė elektros transformatorinė, kuria naudojosi net keli vartotojai, tačiau bendrovei „Bost-Baltik“ elektros tiekimas buvo atjungtas.

Nuspręsta rengti projektą, kad būtų galima nutiesti atskirą įvadą, dokumentai buvo suderinti su visomis institucijomis, tačiau pateikęs prašymą žemėtvarkininkams išduoti leidimą kasti žemę verslininkas išgirdo neigiamą atsakymą.

„Iškart supratau, kad buvo nurodymas neduoti leidimo“, – pareiškė J.Atkočius.

Jam teko net nuomotis generatorių, kad galėtų nuomininkus aprūpinti elektra, tačiau tokiu būdu gaminti elektrą buvo labai brangu. Siuvykla išsikraustė į kitą vietą.

Niekas prašymo neišgirdo

2017 metais bendrovė gavo Kauno savivaldybės raštą, kuriame buvo nurodyta per mėnesį nugriauti pastatus.

„Griauname, o jeigu teisme prisiteis kompensaciją, sumokėsime“, – tokios savivaldybės koridoriuose neva tvyrojusios miesto valdžios nuostatos pasiekė J.Atkočiaus ausis.

Turto savininkas apie planuojamą statinių griovimą informavo ne tik policiją, bet ir valstybės politikus, visų teisinių ir teisminių institucijų vadovus, teisininkus, prašydamas pasinaudoti turima įtaka ir nutraukti neteisėtus veiksmus.

Įmonės atstovai iš viso išsiuntė daugiau kaip 400 elektroninių laiškų, tačiau prašymas buvo ignoruotas, o statinių griovimas nesustabdytas.

Griaunant bendrovės pastatus verslininkas nedalyvavo, nes dėl širdies veiklos sutrikimo greitosios pagalbos medikai jį išvežė į Kauno klinikas.

„Gal ir gerai, nes galėjau nesusilaikyti ir kam nors užvožti“, – šyptelėjo J.Atkočius.

Pritrūko vieno žingsnio

„Statiniai buvo statomi gavus visus būtinus leidimus, tačiau iki galo neįteisinti“, – pripažino bendrovės „Bost-Baltik“ advokatas Aurelijus Gruodis.

Prieš 18 metų statinių šeimininkai pabandė sutvarkyti formalumus ir juos įteisinti. 2005 metų birželio 13 dieną buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai, o 2006 metų kovo 20 dieną bendrovė „Bost-Baltik“ kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nustatyti faktą, kad įmonė įgijo nuosavybės teisę į paviljonus įgyjamąja senatimi.

Kauno apylinkės teisme bendrovė laimėjo bylą, tačiau Kauno apygardos teismas 2007-ųjų gruodį pareiškėjos pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad objektas yra savavališka statyba, todėl jos negalima įteisinti įgyjamąja senatimi.

Bendrovės advokatas A.Gruodis pripažino, kad pastatai nebuvo iki galo įteisinti. Jo nuomone, siekiant šio tikslo buvo pasirinkta netinkama veiksmų seka.

„Norint įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi iš pradžių pastatas turi būti pripažintas tinkamu naudoti“, – mano teisininkas.

J.Atkočius pridūrė neabejojantis, kad buvo galima įteisinti pastatus, tačiau kažkas sutrukdė tai padaryti.

Ieškinį nagrinės iš naujo

2017 metų liepos 24 dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos nurodymu savivaldybės kontroliuojama įmonė „Kauno švara“ pradėjo darbus ir per dvi dienas nugriovė visus pareiškėjai priklausančius pastatus. Darbai kainavo apie 22 tūkst. eurų.

Kartu buvo sunaikintas visas juose esantis turtas, įskaitant kompiuterius su buhalterinės apskaitos programa, taip pat visi buhalterinės apskaitos dokumentai.

Bendra žala sudarė 92,1 tūkst. eurų, kuriuos įmonė siekė prisiteisti iš Kauno savivaldybės Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.

Teismas praėjusių metų birželio 20 dieną ieškinį atmetė, tačiau praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė naują nutartį.

Joje nuspręsta panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo bendrovės „Bost-Baltik“ skundas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir šią bylos dalį perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

LVAT sprendimas motyvuojamas prieš dvejus metus suformuota teismų praktika. Tąkart nagrinėjant civilinę bylą konstatuota, kad statinių naudojimo priežiūrą ir sanitarijos bei higienos taisyklių tvirtinimą ir jų laikymosi kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimą reglamentuojančios normos teisės savivaldybės administracijai nugriauti statinį nesuteikia.

Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad byloje yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai nugriaunant ginčo pastato garažą ir sunaikinant jame esantį turtą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška minėtai bylai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT suformuotos praktikos.

Spėriai nupirko brangų sklypą

Nagrinėjant šią bylą teisme išaiškėjo intriguojančių aplinkybių – anksčiau valstybei priklausantis 11,67 aro sklypas šiuo metu priklauso Kauno mero V.Matijošaičio vyresniajam sūnui, Kauno tarybos nariui ir „Vičiūnų grupės“ vadovui Š.Matijošaičiui.

Šio turto rinkos vertė gali siekti pusę milijono eurų.

Kaip Š.Matijošaičiui pavyko tapti nekilnojamojo turto išskirtinėje Kauno vietoje savininku?

Nušlavus nuo žemės paviršiaus statinius neliko kliūčių grąžinti žemės sklypą buvusiems savininkams. Nacionalinė žemės tarnyba tai ir padarė 2018 metų lapkričio 9 dienos sprendimu.

Turtas grąžintas Kaune gimusiai, tačiau vėliau į užsienį emigravusiai Tamarai Lasockai, kuri mirė Stoveryje, Devono grafystėje (Anglija) 2011 metais būdama 92-ejų. Mirusioji palaidota Varšuvoje (Lenkija).

Teisės į šį turtą perėjo moters sūnui, Londone (Anglija) gyvenančiam Ludomirui Jerzy Lasockiui, kuriam šiuo metu 72-eji.

Tai nutiko lapkričio 13-ąją, o jau kitą dieną sklypą nupirko Š.Matijošaitis su žmona.

„Vičiūnų grupės“ atstovų pateiktame komentare sakoma, kad žemės sklypas Smalininkų gatvėje įsigytas teisėtai, privačiomis lėšomis, pirkta komercinėmis sąlygomis.

„Šio sklypo įsigijimas neturi sąsajų su Kauno miesto savivaldybe“, – skelbiama komentare.

Darbo stygiumi teisininkai nesiskundžia

Kristina Kripienė

Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja

„Išoriniai teisininkai yra pasitelkiami labai didelės apimties, sudėtingesnėse viešųjų pirkimų bylose ar kitose, kuriose reikia specialių žinių, itin aukštos ar specifinės kvalifikacijos. Advokatai pasirenkami dėl savo profesionalumo, kompetencijos, specializacijos, komandos dydžio bei reputacijos. Savivaldybė dirba ne su viena teisininkų kontora.

Likusiose visose bylose, taip pat vykdymo procese šiuo metu atstovauja 20 savivaldybės teisininkų, kurie taip pat atlieka ir visas kitas teisininkams priskirtas funkcijas – teisės aktų, sutarčių peržiūrą, derinimą, konsultavimą.

Bylų skaičius yra nuolat kintantis ir daugiau priklauso nuo kitų asmenų valios pareikšti reikalavimus teisme. Vykstančių teisme bylų skaičius paprastai svyruoja apie 350–450 bylų.

Bylos neprasideda ir nesibaigia tais pačiais metais, procesas trunka kelerius metus. 2022 metais buvo 1137 aktyviosios ir 897 vykdomosios bylos, o advokatams buvo perduotos tik 22 bylos.

Planuojant teisinių išlaidų biudžetą yra įvertinamos ne tik galimos išlaidos išorės teisininkams, bet ir lėšos, kurias reikia sumokėti pagal teismų sprendimus – iš savivaldybės priteistos lėšos, taip pat lėšos teismo išlaidoms padengti (žyminis mokestis, lėšos teisminėms ekspertizėms, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Į teisinių išlaidų biudžetą yra įtrauktos ir vykdymo išlaidos, kurias būtina sumokėti pateikiant vykdomuosius raštus antstoliams.

Vienos dažniausių bylinėjimosi su savivaldybe priežasčių – dėl žemės sklypo ar nekilnojamojo turto įtraukimo į apleistų sąrašus, dėl žemės nuomos mokesčio nepriemokos, dėl būsto nuomos sąlygų pažeidimo bei nuomos mokesčio nemokėjimo.

Sumos skiriamos bendrai – teismo priteistoms bylinėjimosi išlaidoms bei kitoms sumoms sumokėti, taip pat ir advokatų paslaugoms apmokėti.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.