Klaipėdos apygardos teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl Kuršių nerijos aplinkai padarytos žalos.
Prokuroras Donatas Blinstrubis pasiūlė bendrovės „Akordas 1“ direktoriui 63 metų Gintautui Matulevičiui skirti 60 tūkst., jo pavaduotojui 44 metų Mindaugui Karpičiui – 50 tūkst., o pačiai bendrovei – 150 tūkst. eurų baudas.
Visi solidariai taip pat turėtų atlyginti Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį – 5,6 mln. eurų. Tokia suma įvertinta Kuršių nerijai padaryta didelė žala.
G.Matulevičiui ir M.Karpičiui bei pačiai bendrovei buvo pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo bei saugomų teritorijų suniokojimo.
Klaipėdos apygardos teisme abu verslininkai savo kaltės neįžvelgė, o jų gynėjai prašo kaltinamuosius išteisinti – esą jie tik nutiesė aplinkkelį, dėl kurio pagerėjo situacija, be to, tai buvo žodžiu suderinta su Neringos savivaldybės vadovais.
Teršė saugomą teritoriją
2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais 1199 tonos statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo išpiltos valstybės saugomoje teritorijoje.
Atitarnavęs nugremžtas susmulkintas asfaltas buvo gabenamas iš tuo metu rekonstruojamos Taikos gatvės Nidoje.
Kaltinamųjų gynėjai tikino, kad frezuotas asfaltas yra statybinė medžiaga ir esą tai negali būti vertinama kaip gamtos tarša.
„Frezuotas asfaltas tam tikromis sąlygomis gali būti laikomas statybine medžiaga ir naudojamas statybose, tačiau, mano manymu, kiekvienas vaistas gali būti ir nuodas, priklausomai nuo to, kaip jį naudosime“, – sakydamas baigiamąją kalbą tvirtino prokuroras D.Blinstrubis.
Taikos gatvę rekonstravusi bendrovė turėjo statybines atliekas perduoti jas tvarkančioms įmonėms – už tai jai buvo sumokėta beveik 290 tūkst. eurų. Bet to nepadarė.
Prokuroro teigimu, po trejų metų poveikis gamtai yra sumažėjęs, tačiau neišnykęs.
Per tą laiką bendrovė nedėjo jokių pastangų, kad situacija pagerėtų ir aplinkos būklė būtų bent kiek atkurta.
Kaltinamųjų advokatai absurdiškais vadino kaltinimus įmonės vadovams bendrininkavimu ir jų prilyginimu valstybės tarnautojų statusui, kritikavo padarytos žalos skaičiavimo metodiką.
Anot gynėjų, išpylus frezuotą asfaltą tik pagerėjo miškininkų išvažinėtų duobėtų keliukų būklė.
Be to, esą tokiems darbams pakanka žodinio savivaldybės vadovų sutikimo.
Nematė nieko bloga
Teisme apklausiamas Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys aiškino, kad pagal Taikos gatvės remonto darbų projektą turėjo būti palikta viena juosta automobiliams, tačiau rangovas paprašė visai uždaryti eismą, nes taip darbai vyks greičiau.
Tuomet prireikė aplinkkelio. Jis įrengtas keliukuose, kuriais paprastai išvežama mediena, bet jie esą buvo labai prastos būklės, strigo lengvieji automobiliai. Todėl valdininkai nematė nieko bloga, jeigu keliukai bus paremontuoti, užpiltos duobės ir gilios provėžos.
Kuo ir kaip tos duobės bus užpiltos, savivaldybė esą nesidomėjo ir nemanė, kad čia bus panaudotas smulkintas asfaltas.
„Buvo paprašyta suderinti apvažiavimo schemą, jie viską pateikė su ženklais, kaip priklauso. Triukšmas kilo po laidos „Mūsų gamta“.
Bet „Akordas“ pristatė laboratorijos duomenis, kad ten užpilta medžiaga nekenksminga.
Takas buvo gražiai sutvarkytas, senojo asfalto likučiai susimaišė su spygliais, reikėjo nurinkti gal vieną kitą grumstą. Ir nurinko“, – teisme pasakojo E.Šakalys ir pridūrė, kad keliuku visi važiuoja ir džiaugiasi, nekyla jokių problemų.
Jis pripažino, kad rangovas nesutiko surinkti išmėtytų stambių senojo asfalto gabalų, tuo teko pasirūpinti pačiai savivaldybei.
Valdininkas teigė žinojęs, kad pagal darbų projektą senoji asfalto danga turėjo būti išgabenta per Kuršių marias į žemyną ir perduota perdirbėjams utilizuoti, apskaičiuota, kiek tai kainuotų.
E.Šakalys sakė, kad esą dėl aplinkkelio tiesimo niekas neprieštaravo – nei urėdija, nei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, tačiau šių tarnybų leidimų dėl aplinkkelio rengimo nėra.
Administracijos vadovui atrodo, kad aplinkkeliui įrengti pakanka schemos ir jokių statybos leidimų nereikia.
Administracijos vadovo pavaduotojas Sigitas Šveikauskas antrino, kad galimam aplinkkeliui neprieštaravo nei miškininkai, nei Nacionalinio parko darbuotojai, bet žodžio prie bylos neprisegsi, o jokių dokumentų nėra: „Dabar siūlyčiau, kad pasirašytų dar ir krauju.“
Leidimų niekas nedavė
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser teisme aiškino, kad joks aplinkkelio projektas, išpilant frezuotą asfaltą itin jautrioje nerijoje, su ja nebuvo derintas.
Visų pirma tokiu atveju būtų vertinamas poveikis aplinkai.
Išvydusi suniokotą miško taką parko direktorė skambino E.Šakaliui, jis patikino, kad viskas – tik laikinai ir greitai bus sutvarkyta.
Jokio leidimo aplinkkeliui nebuvo davusi ir Kretingos miškų urėdija.
„Mums labai svarbus kuo natūralesnis kraštovaizdis. Tas keliukas buvo apaugęs žole, šviesesnės spalvos, su vėžėmis. O kai paskui nuėjau, ten buvo įvairios frakcijos asfalto luitų, tuos gabalus turėjome patraukti į kelkraštį, kad nekeltų pavojaus dviratininkams.
Kuršių nerija – UNESCO teritorija: tai įvairios buveinės, rekreaciniai natūralaus grunto takai. Visa tai turi tarnauti stebėsenai, o ne intensyviai pramonei“, – kalbėjo Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis.
Rekonstruojant Taikos gatvę miškininkas kalbėjosi su Neringos meru Dariumi Jasaičiu. Šis esą užsiminęs, kad reikės apvažiavimo miško keliais.
„Pasakiau, kad jei yra poreikis, administracija turi kreiptis į urėdiją raštu“, – sakė T.Zaleckis, taip ir nesulaukęs jokio panašaus prašymo.
Žala gamtai – didžiulė
Statybinės atliekos buvo išpiltos trijose vietose valstybės saugomoje teritorijoje – Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniuose ir vadinamojoje Penkių kalvelių gyvenvietėje.
Labiausiai nukentėjo Nida – čia formuojant aplinkkelį atgabenta 1059 tonos sutrupinto atitarnavusio asfalto.
Anot prokuroro, į aplinką su atliekomis pateko kenksmingų medžiagų – atlikę senosios dangos tyrimus specialistai aptiko arseno, švino, chromo, vario, nikelio, cinko.
Tvirtinama, kad žala gamtai – didžiulė: sunaikintos būdingos pievos, suformuotos naujos kraštovaizdį keičiančios linijos, atsirado šioms vietoms nebūdingų spalvų, kraštovaizdis sukultūrintas.
