Kauno savivaldybės administracija net 11 metų iš grupės miestiečių imdavo vis mokestį, nors tiek mokėti gyventojai neturėjo.

Išskirtinėje situacijoje atsidūrę žmonės rankų nenuleido, ryžosi ginti savo teises ir pinigus sugebėjo atgauti.

Sodų gatvėje esantis 98-uoju numeriu pažymėtas daugiabutis – išskirtinis. Jame gyvena tie kauniečiai, kurie anksčiau buvo įsikūrę grąžintinuose namuose.

Kai juos turėjo palikti, miestiečiai persikėlė į specialiai jiems pastatytą namą, kuris yra savivaldybės nuosavybė.

Gyventojai mokėjo nuomos mokestį, bet savivaldybė palaipsniui jį pradėjo didinti ir nuomininkams jis tapo sunkiai pakeliama našta.

[[ge:lrytas:lrytas:28636851]][[ge:lrytas:lrytas:28731817]][[ge:lrytas:lrytas:28817912]][[ge:lrytas:lrytas:28837314]]

Kauniečiai buvo įsitikinę, kad savivaldybė elgiasi neteisėtai, todėl kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo.

Nuomos kaina buvo įtvirtinta

Sovietmečiu šimtai kauniečių buvo įsikūrę būstuose, kuriuos skyrė valstybė. Kai šio turto grąžinimo procesas įsibėgėjo, Žemuosiuose Šančiuose, Sodų gatvėje, buvo pastatytas 4 aukštų 60-ies butų namas.

Jame 2009 metais ir įsikūrė tie, kurie išsikraustė iš savininkams grąžintų namų.

Šio namo gyventoja Danguolė pasakojo, kad tada tokie žmonės gavo valstybės garantiją, jog gyvendami savivaldybės pastatytuose būstuose mokės tam tikrą fiksuotą nuomos mokestį, kuris nekis.

2009 metais kaunietės būstas, kurį skyrė valstybė, buvo įkainotas 133 tūkstančiais litų (38 tūkst. eurų).

„Valstybė šią sumą pervedė į mano sąskaitą. Pinigų gauti grynaisiais ar naudoti negalėjau. Įsikūrus savivaldybės pastatytame daugiabutyje iš tos sąskaitos buvo nuskaitomi pinigai už nuomą“, – pasakojo moteris.

Pasak Danguolės, kai įsikraustė į naują būstą, su savivaldybe pasirašė nuomos sutartį, kad kiekvieną mėnesį už būsto nuomą mokės 179 litus (51 eurą).

„Buvau rami, kad nuomos kainos nesikeis, todėl ramiai gyvenau. Buvau apskaičiavusi, kad už ankstesnį būstą gautų pinigų užteks mokėti nuomą 65 metus“, – pasakojo šančiškė.

Pinigai sparčiai tirpo

Kaunietė prisiminė, kad 2012 metais savivaldybė pranešė, jog nuomos mokestį didina. 2015-aisiais litą pakeitė euras.

Vėliau savivaldybė, pasak Danguolės, nuomos mokestį vis didino, norėjo, kad nuomininkai mokėtų rinkos kaina.

„Pastaruoju metu tik už nuomą mokėjau jau 300 eurų, nors pagal nustatytą tarifą būčiau turėjusi mokėti 51 eurą. Supratau, kad pinigai tirpsta, jų sąskaitoje buvo likę tik 8-iems metams“, – pasakojo Danguolė.

Moteris apie susidariusią situaciją pradėjo kalbėtis su kaimynais, kurie buvo atsidūrę tokioje pat padėtyje.

Mokėjo iš savo kišenės

Kita šio daugiabučio gyventoja Liudmila Kot pasakojo, kad jos tėvai turėjo vieno kambario butą pačioje Kauno širdyje – Nepriklausomybės aikštėje.

„Tėtis į jį buvo nemažai investavęs, butą remontavo, įrengė dar du papildomus kambarius, bet dokumentų sutvarkyti ir jų įteisinti nespėjo, nes mirė. Todėl kai iš grąžintino buto teko išsikraustyti, už jį man buvo sumokėti tik 52 tūkstančiai litų (beveik 15 tūkst. eurų)“, – pasakojo moteris.

Įsikėlusi į savivaldybės pastatytą daugiabutį už buto nuomą moteris taip pat mokėjo 179 litus (51 eurą). Gyventoja buvo apskaičiavusi, kad pinigų užteks 22 metams.

„Tačiau nuomos kaina vis didėjo. Sąskaitoje, kurioje buvo pinigai, gauti už grąžintiną butą ir iš kurios mokėjau už dabartinio būsto nuomą, lėšų nebeliko.

Pastaruoju metu už nuomą jau mokėjau iš savo kišenės. Kiekvieną mėnesį tekdavo pakloti po 230 eurų“, – pasakojo moteris.

Kaunietė dirba ortopedinės avalynės modeliuotoja, bet kartu su ja gyvena darbo neturintys artimieji, todėl jos vienos uždarbio pragyventi ir buto nuomai užtekdavo trumpam.

Maisto duodavo kaimynai

Dar viena Sodų gatvės 98-ojo namo gyventoja Gražina Jadvyga Kazragienė atskleidė, kad ji už būstą, kurį buvo skyrusi valstybė, gavo 51 tūkstantį litų (14 tūkst. 500 eurų).

Apsigyvenusi savivaldybės daugiabutyje už buto nuomą mokėjo 179 litus (51 eurą) per mėnesį ir manė, kad pinigų užteks 29 metams.

Pastaruoju metu nuomos kaina jau siekė beveik 200 eurų.

„Turiu antros grupės negalią, gaunu 370 eurų pašalpą. Kai sumokėdavau būsto nuomą, už komunalines paslaugas, vaistus, ne kažin kas likdavo. Duktė studijavo.

Kartais maisto tekdavo prašyti kaimynų, jie, ačiū Dievui, paremdavo. Pinigų sąskaitoje, iš kurios lėšos buvo nuskaičiuojamos už būsto nuomą, liko dvejiems metams“, – atvirai pasakojo moteris.

G.J.Kazragienė tikino, jog savivaldybės atstovai vis tvirtindavo, kad laikosi Vyriausybės numatytos metodikos, jog savivaldybės butų nuomos kainas reikia persvarstyti kartą per metus, ir tokiu būdu įkainius vis kėlė.

Įrodyti, kad šie gyventojai nėra paprasti socialinių būstų nuomininkai, kad yra išskirtinė gyventojų kategorija, kuriems suteiktos valstybės garantijos, nepavykdavo.

Bylinėtis išdrįso 18 žmonių

Prieš dvejus metus daugiabučio gyventojai nusprendė nebekentėti ir ginti savo teises.

Bylinėtis su savivaldybe ryžosi 18 daugiabučio gyventojų. Jie kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.

„Teismas patvirtino, kad gyventojams buvo suteiktos valstybės garantijos dėl konkretaus nuomos mokesčio ir kad savivaldybė jį kėlė savavališkai. Teisėjai savivaldybės atstovus įpareigojo sugrąžinti 2009 metais nustatytą nuomos mokestį ir gyventojams į jų sąskaitas pervesti jau sumokėtas permokas“, – džiaugėsi Danguolė.

Daugiabučio gyventojos pasakojo, kad savivaldybė šį nuosprendį bandė skųsti, bet pralaimėjo.

Apie pergalę prieš savivaldybę gyventojai sužinojo rugsėjo pradžioje.

„Permokas savivaldybė man ir kaimynams jau grąžino“, – džiaugėsi G.J.Kazragienė.

Yra 110 tokių nuomininkų

Kauno savivaldybės Nekilnojamo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas aiškino, kad savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokestis apskaičiuojamas remiantis Vyriausybės nutarimu ir miesto tarybos narių patvirtintu aprašu.

Būsto nuomos mokestis perskaičiuojamas kartą per metus, pasibaigus kalendoriniams metams.

Socialinio būsto ir savivaldybės būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas su nuomininku papildomai nepasirašomas, nuomos sutartis nekeičiama.

„Šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje yra 110 nuomininkų, kuriems gyvenamosios patalpos suteiktos kaip nuomininkams, išsikėlusiems iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, ir kuriems išduotas valstybės garantinis dokumentas“, – sakė D.Valiukas.

Šie nuomininkai, pasak Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo, pasirinko valstybės garantiją, kai Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.

Nuomininkams, išsikėlusiems iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, Kauno miesto savivaldybė kaip nuomotojas dengia nuomos mokestį iš valstybės lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti. Nuomininkai nedisponuoja valstybės lėšomis.

„Į teismą kreipėsi keletas nuomininkų dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ir Kauno miesto savivaldybė įvykdė teismo sprendimą“, – sakė D.Valiukas.

Kauno gyventojų byla yra išskirtinė

Edita Kairiūkštė

Advokatų profesinės bendrijos „Vasiliauskas ir partneriai“ advokatė

„Anksčiau panaši byla vyko kitame Lietuvos didmiestyje. Viena buvusi grąžintino būsto gyventoja taip pat buvo gavusi butą iš savivaldybės bei valstybės garantijas, kad jo nuomos mokestis nekis.

Šio miesto savivaldybės administracija buvo pakeitusi nuomos sutartį, dėl to gyventoja už būsto nuomą mokėjo vis daugiau. Teisme jai pavyko pasiekti, kad būtų atkurta ankstesnė nuomos sutartis, ir atgauti permokas už nuomą.

Kauno atvejis kitoks. Savivaldybė nebuvo pakeitusi nuomos sutarčių, galiojo tos, kurias gyventojai pasirašė 2009 metais. Dėl to Kauno apylinkės teismas savivaldybę įpareigojo atkurti tokį nuomos mokestį, koks buvo 2009 metais, ir gyventojams grąžinti permokas.

Savivaldybė šį sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, bet jis sprendimą paliko galioti. Tada Kauno savivaldybės atstovai bandė kreiptis į Aukščiausiąjį teismą, teikė kasacinį skundą, bet atrankos kolegijai nesugebėjo įrodyti, kad yra teisūs, todėl gyventojai bylą laimėjo.

Mano žiniomis, yra ir daugiau kauniečių, kurie atsidūrė tokioje pat situacijoje, bet šie 18 Sodų gatvės 98-ojo namo gyventojų tapo pirmaisiais, kurie drįso ginti savo teises, ir jiems tai pavyko.“

Piketas nuomininkams nepadėjo

Buvę gražintinų namų gyventojai 2021 metų balandžio 9 dieną prie Kauno savivaldybės buvo surengę piketą ir jo metu piktinosi smarkiai pakeltomis nuomos kainomis. Jos nuo tų metų kovo šoktelėjo net du kartus.

Pavyzdžiui, gyventojui, už nuomą mokėjusiam 99 eurus, ji išaugo iki 210 eurų.

Tada savivaldybės atstovai taip pat tvirtino, kad pagal Vyriausybės nustatytą formulę perskaičiavus savivaldybės ir socialinio būsto nuomos kainą jų gyventojams Kaune, kaip ir dalyje kitų Lietuvos miestų, gali tekti mokėti daugiau.

Toks žingsnis neva buvo neišvengiamas Registrų centrui atnaujinus turto vertės skaičius.

Po piketo nuomininkų situacija nepasikeitė. Po kurio laiko jie ir nusprendė kreiptis į teismą.

Šis daugiabutis Kaune – vienintelis toks Lietuvoje: miesto valdžia jo gyventojus maustė net 11 metų