„Hanner“ ir „BaltCap“: susitarimo dėl stadiono vis dar nėra – A. Avulis pagaliau atsakė, kodėl

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad šiuo metu derybos su „BaltCap“ dėl Nacionalinio stadiono projekto perėmimo tebevyksta. Jis pripažįsta, kad turi interesą, jog su reputacinėmis ir finansinėmis problemomis susidurianti bendrovė bent kažkokia forma liktų projekte.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad šiuo metu derybos su „BaltCap“ dėl Nacionalinio stadiono projekto perėmimo tebevyksta.<br>lrytas.lt montažas.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad šiuo metu derybos su „BaltCap“ dėl Nacionalinio stadiono projekto perėmimo tebevyksta.<br>lrytas.lt montažas.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad šiuo metu derybos su „BaltCap“ dėl Nacionalinio stadiono projekto perėmimo tebevyksta.<br>lrytas.lt montažas.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad šiuo metu derybos su „BaltCap“ dėl Nacionalinio stadiono projekto perėmimo tebevyksta.<br>lrytas.lt montažas.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 4, 2024, 11:29 AM, atnaujinta Mar 4, 2024, 12:02 PM

„Tai vienas žingsnis link tikslo, liko dar trys žingsniai ir jeigu pavyks padaryti dar tris žingsnius, tada galėsiu prisiimti atsakomybę pastatyti stadioną“, – apie priimtus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus lrytas.tv laidoje „Lietuvos diena“ kalbėjo potencialus investuotojas A. Avulis.

– Kokie tie trys žingsniai?

– Pirmiausia Vilniaus miesto savivaldybė turi gauti pritarimą iš Europos komisijos. Antra – turi gauti pritarimą iš Viešųjų pirkimų tarybos. Trečias – turime su „BaltCap“ kampanija susitarti dėl akcijų perleidimo. Šiai dienai mes turime principinius susitarimus ir principinį sprendimą, kad mes sutinkame perimti akcijas, jie sutinka mums perleisti, bet susitarimo sutarties kol kas nėra.

– Buvo užuominų viešoje erdvėje, kad „BaltCap“ kažkokia forma gali likti projekte. Tai kokioje stadijoje viskas, kokie variantai?

– Iš tikrųjų situacija nėra labai lengva ir paprasta. Mes pasakėme savo poziciją ir norą, ko mes norėtume, jie pasakė savo. Jų noras, kad investuotojai, investavę į „BaltCap“, neprarastų pinigų, tai tą, ką jie investavo, jie turėtų atgauti. Mūsų noras ir pageidavimas tai, kad mes nenorėtume prisiimti atsakomybės už klaidas, kurias padarė „BaltCap“ ar Š. Stepukonis. Tai dabar reikia viską sujungti į vieną, kad tai, kas yra sutarta iš principo, būtų surašyta tiksliai ir teisingai į sutartį.

– Europos komisija ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ką jie tikrins, ko iš jų reikia sulaukti?

– Viešųjų pirkimų tarnyba tikrina, ar nėra pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, ar nėra pažeisti kiti teisės aktai. Ir noriu priminti, kad tai nėra visai formalus dalykas, nes Viešųjų pirkimų tarnyba jau vieną kartą buvo sustabdžiusi šį projektą, pusantrų metų vyko teismas.

Teismai leido Vilniaus miesto savivaldybei pasirašyti koncesijos sutartį. Tada buvo pasirašyta su „BaltCap“, bet nelabai pasisekė ir dabar yra tokia situacija. Taip kad reikia tikėtis, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neras didelių klaidų, bet reikėtų įvertinti ir tai, kad kartą jie jau žiūrėjo tą sutartį ir pastabų turėjo.

– Kiek rizikos matote šiame projekte?

– Projektas tikrai yra rizikingas ir vienas dalykas apie kurį mes ką tik kalbėjome – „BaltCap“ kompanija, todėl reikėtų įsivertinti. Ta kompanija, kurią mes norime perimti, „Venetus Capital“ kompanija, tai jai vadovavo keletą metų Š. Stepukonis. Jis yra tikrai labai talentingas žmogus, labai gabus žmogus, nes tiek pinigų pasisavinti, aš manau, Lietuvoje nebuvo tokio nei vieno gabaus žmogaus, kuris sugebėtų iš investuotojų 40 mln. sumą pervesti į kažkokias savo sąskaitas. Tai beabejo, kad rizika yra pakankamai didelė, nes mes nežinome ką dar Š. Stepukonis galėjo sugalvoti ir padaryti, todėl gali būti, kad dalis kažkokių pretenzijų, kažkokių sutarčių, kažkokių garantijų gali mus pasiekti ir vėliau, po metų, po pusmečio ar po mėnesio.

– Kitaip tariant, tikrinat „Venetus Capital“?

– Be abejo tikriname, bet ne viskas visuomet matosi. Matote Lietuvos bankas irgi tikrino ir žiūrėjo visus fondus. Lietuvos banke apie 700 žmonių dirba, jie tikrina ir bankus, ir visus fondus, bet matote kelis metus nepavyko pastebėti.

Tai reiškia, kad turime reikalą su tikrai talentingu žmogumi ir mes taip pat galime kažko nepastebėti. Tai rizika dėl to yra. Rizika dar yra ir kitoje vietoje, kad kompleksas čia, o ne stadionas. Jame yra keletas statinių, o vienas iš jų dar nėra suprojektuotas, nėra gautas statybos leidimas sporto arenai, tad jį reikia suprojektuoti, reikia gauti statybos leidimą.

Čia vėlgi yra rizika – gausi ar negausi. Reikia susiderinti projektą, kad jis tiktų, kitaip savivaldybė atsisakys už jį sumokėti, jeigu jis jiems netiks. Tai rizikos yra šiame projekte tikrai pakankamai daug ir nėra taip, kad ant stalo turi brėžinius, turi projektą, pastatai pastatą ir viso gero, čia jį dar reikia suprojektuoti, reikia gauti statybos leidimą, reikia susiderinti su savivaldybe, kad jis jiems tiktų, kad nebūtų priežasčių vėliau nemokėti.

Ir dar viena rizika yra ir politinė rizika. Puikiai žinome, kad dabar tiek centrinė valdžia, tiek Vilniaus valdžia priklauso tai pačiai partijai – konservatoriams. Ir šio projekto viena iš šalių yra ne tik savivaldybė, bet ir Švietimo mokslo ir sporto ministerija. Šiuo metu yra pritarimas ir palaikymas, bet mes nieko nežinome, kas bus rudenį arba kitais metais. Jeigu bus konservatoriai valdžioje, tai yra didelė tikimybė, kad politinė rizika sumažėja, jeigu valdžia nebus konservatoriai tai yra tam tikra rizika, kad gali būti tam tikri nesutarimai, gali būti konfliktai ir mes galime būti tiesiog tarp dviejų konfliktuojančių šalių per vidurį ir nesinorėtų būti „atpirkimo ožiu“.

– Dar yra vienas juridinis vienetas visoje kelionėje „Naresta“. Kokia ten situacija? Vyksta kokios derybos?

– Su „Naresta“ vyksta pokalbiai ir derybos, ten aš kolkas matau mažiau rizikų. Man atrodo, kad ši statybos kompanija yra pakankamai stipri ir profesionali. Mūsų nuomone, būtų visai logiška ir racionalu, kad jie liktų tam projekte ir tęstų darbus. Aišku, dabar jiems yra nesumokėta už dalį atliktų darbų, tai mes kalbame, kad mes padengsime tą skolą ir jie norėtų toliau tęsti darbus, o mes norime, kad jie dirbtų.

Projektas nėra labai pelningas, jame nėra pinigų dėl kurių būtų verta eiti į tą projektą, todėl reikia jį daryti labai efektyviai, labai racionaliai, skaičiuoti kiekvieną centą ir eurą. Ir tada, jeigu mūsų šios dvi kompanijos sugebės susitarti, tai mes galėsime sėkmingai daryti projektą.

– Kiek padeda tai, kad savivaldybė mokės greičiau?

– Tai gudrus savivaldybės ėjimas ir mane žavi tokie žmonės, kurie sugalvoja kokius nors gudrius ėjimus ir jeigu neklystu, tai jie sutaupo apie 30–35 mln. Tai, ką jie sutaupo, kažkas negaus ir reikia suprasti, kad mes esame toje pusėje, kuri turėtų kažką gauti, tai gausime mažiau.

Bet jeigu žiūrėti iš pilietinės pozicijos, manau, kad jų žingsnis tikrai racionalus ir protingas, ir jeigu tik yra galimybė atsiskaityti greičiau, tai tą reikėtų visada daryti, nes pinigai kainuoja ir iš to, kad jie būtų atsiskaitę po 20 metų būtų daugiausia uždirbę bankai, gal ir mes dar būtume kažkiek daugiau gavę.

– Bet apyvartos požiūriu jum gal pravartus dabartinis sprendimas?

– Mes nesakome, kad čia blogas sprendimas, jis palankus, nes mes susimažiname riziką. Per 20 metų yra dar daugiau rizikos, politinės ir visokios kitokios rizikos. Kuo terminai trumpesni, visada rizika yra mažesnė, kuo terminai išsiplėčia – visko gali atsitikti: ir pandemija gali atsitikti, ir dar visokie dalykai, apie kuriuos nenoriu garsiai kalbėti, bet kas antras lietuvis jau apie tai galvoja ir žino.

Geriau kuo greičiau viską padaryti. Šis projektas jau 40 metų daromas, tai dabar reikėtų iš principo padaryti jį kitaip ir tieisog negalima jo tęsti dar metus ar daugiau. Jį tiesiog reikia uždaryti ir pasakyti, kad mes galime padaryti, tai vat toks ir yra mano tikslas.

– 2026 m. žiema – tikslas?

– Taip. Žiemą nežaidžiam futbolo, bet noriu pasakyti, kad kai mes dėliojamės grafiką mes turime žaisti futbolą 2026 m. rugsėji ar spalį, kada klimatas dar leidžia sužaisti normaliai. O mes dar turime užbaigti sporto centrus ar areną, visą kitą galima užbaiginėti dar tuomet, kai futbolą nelabai bus laiko žaisti.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.