2018 metais konkursas „Idėja Lietuvai“ sulaukė aibės pasiūlymų, o viena geriausių idėjų – parama jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą.

Nekilnojamojo turto turėjimas yra neatsiejama lietuvio tapatybės dalis, o siekiant suvaldyti emigracijos srautus, NT buvo vienas iš veiksnių, skatinančių pasilikti Lietuvoje. Tad sudėjus visus kriterijus ir visuomenei išreiškus didžiulį palaikymą šiai iniciatyvai, gimė pirmojo būsto parama, kuri veikia Lietuvos regionuose, – „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ sakė buvęs Kaišiadorių mero patarėjas Audris Narbutas.

Buvęs mero patarėjas laidoje atskleidė, kad ir pats yra pasinaudojęs šia parama Kaišiadorių savivaldybėje, todėl teigė, kad svarbiausia žinoti, kur norima gyventi. Jis nepataria rinktis gyventi bet kur, neapsvarsčius, nes teikiant prašymą, reikia būti išsirinkus vieną savivaldybę.

Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai sulaukiama kritikos, jog Vilniuje ir Kaune negalima gauti paramos, bet, anot pašnekovo, iš tiesų galima, jeigu atitinki labai siaurą pajamų rėžį.

[[ge:lrytas:lrytas:30559587]][[ge:lrytas:lrytas:30453588]][[ge:lrytas:lrytas:31346821]][[ge:lrytas:lrytas:31536788]]

Privaloma atitikti kriterijus

A. Narbutas pažymėjo, kad šeimos, norinčios gauti paramą, turi atitikti tam tikrus kriterijus:

„Turi būti jauna šeima, kurioje vyro ir žmonos amžius yra iki 36 m. Kitaip sakant gyvenanti nesusituokusi pora (šeima) teisiškai nėra priskiriama šeimai, turi būti bažnytinė arba civilinė santuoka. Tada ji turi neturėti būsto, nebūti turėjusi arba jeigu, visgi, turėjo – tai turi būti labai nedidelio dydžio patalpos, iki 14 kv. m vienam žmogui.

Hipotetiškai manoma, kad jeigu pora (šeima) turėjo loftą, kurie pasižymi būtent šiomis savybėmis – mažais kvadratiniais metrais – ji gali pretenduoti. Bet tokių porų (šeimų) iš tikrųjų yra labai nedaug, dauguma yra būtent tos šeimos, kurios neturi būsto.

Taip pat yra antra kategorija porų (šeimų). Pavyzdžiui, šeima susilaukia vaikelio, tada jie gali paprašyti papildomos paramos, nes tokiu atveju riba jau yra iki 40 metų amžiaus. Jis yra šiek tiek padidinamas, taip pat suteikiama ir kita privilegija – tokia šeima yra šiek tiek pastumiama eilėje gauti dotaciją ankščiau, negu tos šeimos, kurios neturi vaikų. Iš esmės viskas siejama su demografinėmis problemomis ir gimstamumo skatinimu Lietuvoje“, – dėstė pašnekovas.

Pajamos nesvarbios

Anot A. Narbuto, perkant būstą regione pajamų rėžiai nefigūruoja, tačiau mieste viskas kitaip. „Kiekvienais metais jos ten truputėlį perskaičiuojamos, todėl, kiek šią akimirką reikėtų uždirbti, aš negaliu atsakyti, bet, pavyzdžiui, jeigu jūs domitės mieste, tai kreipiantis į kiekvienos savivaldybės atstovus, jie iš karto jums pasakys, koks turėtų būti jūsų pajamų rėžis. Šis dalykas yra pakankamai aiškus, tiesiog kasmet yra perskaičiuojama.

Kreipimasis dėl paramos

„Yra tokia sistema SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinė sistema), ten reikia užpildyti paraišką, kurios forma yra ypač lengva. Pildant formą jūs turite būti aiškiai nusistatę, kokioje savivaldybėje gyvensite.

Būstas gali metams bėgant keistis, bet savivaldybė turi būti aiški. Kadangi aš ir pats pasinaudojau šita parama, tai mano atveju buvo Kaišiadorių rajono savivaldybė, nes tiesiog mačiau didelį potencialą“, – savo pavyzdžiu pasidalijo buvęs mero patarėjas.

Jis aiškino, kad kreipiantis paramos vykti niekur nereikia, o prašymo forma pildoma bendrai sistemoje: „kiekvienoje savivaldybėje yra įgaliotas asmuo, kuris mato, kad jau yra pateikta paraiška ir jis tada susisiekia. Tiesiogiai į savivaldybę kreiptis nėra būtina.“

Paramos sąlygas keičia iš esmės, bet ne į gerą

„Aš tikiu, kad žmonės, kurie sugalvojo šią pataisą, jie buvo vedini gerų minčių. Aš pats viceministrą Martyna Šiurkų pažįstu, jam netgi skambinau argumentuodamas, kad tos siūlomos pataisos yra iš esmės ydingos, bet jis sako: „tegu sprendžia Seimas“. Kadangi Seimas yra visuomenės diskusijų erdvė, tai šiuo metu aš irgi įsilieju į tą visuomenės diskusiją“, – kalbėjo A. Narbutas.

Anot jo, esminis dalykas yra tas, kad siūloma reforma sunaikina pirminę būsto rinką ir praktiškai panaikina pasirinkimą.

„Visi puikiai žino, kad norint pirkti naują būstą, jis turi gauti statybos leidimą ir dabar statybos leidimai išduodami tik A++ klasei.

Taigi, kad jūs galėtumėte įsigyti būstą, kuris bus pastatytas, pirmiausia, turės būti gaunamas statybos leidimas. Tai dabar mes štai kokią situaciją turime: A++ klasės reikalavimas buvo viena tų priežasčių, kas lėmė bendrai kvadratinių metrų kainos kilimą. Greta bendrai tokių veiksmų, infliacija kaip žaliavų rinkos krizė, kurią mes turėjome. Tų veiksnių nuo 2018 m., iš tikrųjų, buvo ne vienas, čia labai svarbu pabrėžti, kad mes skaičiuojame nuo 2018 metų, kai startavo parama“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, ankščiau buvo gera sistema, kuri leido pirkti bet kokios vertės būstą ir neribojo pirkimo sumos, buvo skiriama parama nuo 87 tūkst. eurų.

„2018 m. būdavo situacija tokia, kad vietomis galėjai ir „dėžutę“ įsigyti už 87 tūkst. Ir tada, jeigu tu esi jauna šeima, kuri neturi vaikų, gaudavai 15 procentų, jeigu turi vieną vaiką – 20 procentų, jeigu du vaikus – 25 proc., jei tris vaikus – 30 proc. nuo 87 tūkst. Sakykim 13 050 eurų, jeigu tu neturi vaikų.

Dabar siūloma sistema neleidžia pirkti objekto, kurio kaina didesnė negu 120 tūkst. eurų. Ką tai reiškia pirminei rinkai? Jeigu vystytojui namą pastatyti kainuoja 140 tūkst., tai tikrai jis nebus linkęs už 120 tūkst. eurų pardavinėti. Automatiškai mažėja vystytojų, kurie nusitaiko būtent į jaunas šeimas, galinčias gauti dotaciją.

Jeigu mes turime kylantį regioną, tokie vystytojai pasižiūri ir poras (šeimas), kurios galėtų gauti dotaciją. Vystytojams apskritai reikalingas, kiek įmanoma didesnis pasirinkimas, kad sumažėtų rizika, kuri šiaip regione yra didesnė negu Vilniuje.

Vilniuje vis tiek, jeigu kokybiškas būstas, rasi kam parduoti. Kaišiadoryse, jeigu tu pirmą kartą žengi į tą rinką, atsiranda baimė – bus kas pirks ar nebus, nes 140 tūkst. ar 150 tūkst. ar 160 tūkst. ne tokia maža suma.“

Laidos pašnekovas atkreipė dėmesį ir į dar vieną problemą, kuri tiesiogiai susijusi su pirmine rinka. Anot A. Narbuto, kai perki būstą, gali nutikti taip, kad X dieną skelbimų portale atsiras kokybiškas buto pasiūlymas ir tuomet žmogus susidurs su problema, nes pagal naujas pataisas negalima iškart pirkti būsto, todėl kad nėra paskelbtas kvietimas. Tu gali teikti paraišką būstui įsigyti tik tada, kai yra paskelbtas kvietimas dėl būsto įsigijimo.

Reikės laukti kvietimo

Laidoje dėstoma, kad situacija bus labai panaši kaip su saulės elektrinėmis.

„Štai APVA paskelbė fiziniam asmenim kvietimą, jūs galite įsigyti saulės elektrines, teikti paraiškas. Energetikos agentūra paskelbė kvietimą saulės elektrinėms verslui, jūs galite teikti paraišką ir pretenduoti į dotaciją, – dėstė A. Narbutas, – Ir būstui įsigyti bus tokia pat sistema“.

Pašnekovas aiškino, kad dabar galiojanti sistema yra visai kitokia ir veikia taip: „pateikiu paraišką, eilėje yra kažkur apie 1422 poros (šeimos), kurios laukia dotacijos. SPIS įdeda pinigėlių, dalis porų (šeimų) gauna pinigus, pasislenka eilė, ir aš vis po truputį judu į priekį.“

Anot jo, vienas iš svarbiausių kriterijų buvo kuo ankščiau identifikuoti savivaldybę, kur noriu gyventi, ir kuo ankščiau pateikti paraišką, kad sulaukčiau reikiamo meto.

„Dabar jeigu kovo 1 d. bus pateikta paraiška, tai aš galėsiu būsto žiūrėti tik nuo kovo 1 d., aš negalėsiu laukti, susitarti su būsto pardavėju, kad štai aš jau esu eilėje, liko prieš mane 15 žmonių ir štai aš gaunu dotaciją“, – teigė jis.

Pasak A. Narbuto, ideali sistema, kuri galėjo būti daroma ir kuri, deja, nebuvo padaryta – griežtai atskirti pinigų išmokėjimą su būsto pirkimo faktu.

„Tiesiog pateiki paraišką ir žinai, kad kažkada X dieną ateis tavo eilė ir viskas – gali formuoti nekilnojamojo turto sandorį pas notarą. Dabar mes turime problemą – yra išduodamos dvi paskolos. Įsivaizduokite viena yra subsidijos daliai ten iki 87 tūkst. eurų, antra – likutis. pvz. tu perki būstą už 100 tūkst., o 13 tūkst. paskola išduodama kitai daliai.

Tai tiesiog jeigu sistema nereikalautų dviejų paskolų, kurios realiai tik dokumentuose yra, o visur kitur funkcionuoja kaip viena paskola, ir leistų imti 100 tūkst. eurų, tai paprasčiausiai jauna šeima mokėtų įmokas bankui už paskolą, sulauktų X dienos kada ateina dotacija, pinigus ministerija pervestų bankui už tą suteiktą paskolą ir viskas. Ir čia būtų paprastas sprendimas, nereiktų šeimoms sukti galvos. Dabar problema ta, kad neaišku, ar eilėje esančios šeimos galės gauti dotaciją ar negalės.“

Parama gali būti ir nesuteikta

A. Narbutas tikino, kad jeigu pvz. šeimos žiūri būsto, kurio vertė 140 tūkst., pagal naujas taisykles jis būtų nefinansuotinas. Ir 1422 šeimos, laukiančios eilėje, lieka nežinomybėje.

Anot jo, galėtų būti taikomos išimtys, bet pirmiausia vis dar neturime atsakymo, kad būtent taip ir vyks, todėl nežinia išlieka. Antras dalykas, argumentuojama, kad jaunoms šeimoms yra išleidžiama labai daug pinigų. Nuo 2018 iki 2022 metų tai sudarė 68 milijonus, tai tikrai nėra didelė suma.

„Realiai suma šiandien jau yra sumažėjusi, nes nominaliai ji yra išlikusi tokia pat, bet kiekvienas mes žinome, kad mūsų euras 2018 m. ir euras 2024 m. yra visiškai kitos vertės“, – pabrėžė jis.

Būtent todėl jis pabrėžia procentus, nes tuomet 87 tūkst., jeigu neturime vaikų, dauginame iš 15 proc., jeigu vieną vaiką – iš 20 proc., jeigu 2 vaikus – iš 25 proc., jeigu 3 vaikus – iš 30 proc. Nauja sistema siūlo 7,5 proc. ir tai yra tik šiek tiek daugiau nei 6 tūkst. eurų.

Skaičiuojama, kad 7,5 proc. nuo 87 tūkst. eurų yra 6525 eurai.

„Kitaip tariant, suma sumažėja per puse, kai tuo tarpu ženkliai kritusi perkamoji galia, ir sakome, kad taip skatinsime jaunas šeimas (poras) keltis į regionus ir dar tuos, kurie yra mažiau patrauklūs ir mažiau konkurencingi.“

Anot laidos pašnekovo, šiandien dar buvo galima ieškoti Kauno rajone ir Vilniaus rajone, bet dabar visos tos savivaldybės yra išbraukiamos, neatsižvelgiant į faktą, kad tos savivaldybės viduje nėra vienalytės.

„Ramučiai atrodo kitaip negu Babtai Kauno rajone. Kitaip sakant, viduje savivaldybės irgi yra dinamika. Kauno rajone yra vietovių kurios nutolusios 50 km. nuo Kauno miesto, Kaišiadoryse yra Rumšiškės – vienas iš populiaresnių pasirinkimų, kurios nutolusios 22 km. Pagal naują sistemą tu į Rumšiškes galėtum eiti, bet negalėtum į Kauno rajoną. Nepaisant mano visos meilės ir kad aš būtent dėl Kaišiadorių rajono čia atėjau ir kaip buvęs mero patarėjas. Aš matau neteisybę iš principo šioje vietoje“, – dėstė A. Narbutas.

Parama bus skiriama ne visuose miestuose

Buvęs Kaišiadorių mero patarėjas aiškino, kad jeigu kalbame apie regionų centrus – tai paramos tikėtis galima.

„Iš tikrųjų yra paprasta taisyklė, jeigu nekilnojamojo turto kainos vidutinės yra 65 proc. mažesnės už aukščiausią nekilnojamojo turto kainą, kuri yra rinkoje, tu gali pretenduoti. Vilniuje ir Kaune iš esmės yra be šansų. Taip pat yra apribojimai, kad negalėtų su regionų parama. Bet Kaišiadorių, Vievio mieste galima.“

Pagrindinė paramos idėja – pritraukti žmones į regionus

Pačios programos esmė, anot A. Narbuto, yra pritraukti žmones į regionus ar tiesiog regionuose gyvenančius žmones kažkaip paremti ir jiems pagelbėti.

„Iš tikrųjų yra abu dalykai, bet pirmiau yra pritraukti. Nes aš į Kaišiadoris persikėliau iš Žaliakalnio (Kaunas). Tai faktiškai pats buvau pritrauktas, nes mero patarėjo pozicija man leido pažinti to krašto potencialą. Aš tuo patikėjau, šiandien aš tą žinią nešu.

Dar daugiau pagalbos vietos žmonėms atsiranda per tai, kad jeigu jaunos šeimos keliasi į tokias vietoves kaip Kaišiadorys, Vievis, tai jos susilaukia vaikų, o tuomet užsipildo darželis, dirba vietos darželio direktorius, dirba prižiūrėtojas – tai yra pagalba vietos žmonėms, nes nenaikinamos darbo vietos. Viena didžiausių situacijų, kodėl mažėja Lietuvos regionų patrauklumas, tai todėl, kad neturint vaikų uždaromi darželiai, mokyklos, o tai yra žala vietos bendruomenei. Mes nuolat Lietuvoje girdime daugybę kritikos ir nenoro, kad mokyklos būtų uždaromos.“

Situacija regionuose gali pasikeisti

A. Narbutas ragina kurti efektyvią sistemą, kuri pirmoje vietoje veiks strategiškai efektyviuose regionuose, tokiuose kaip Kaišiadorys, Kaunas, kurie drąsiai gali konkuruoti su didžiųjų miestų miegamaisiais rajonais. O kartais net ir su miesto centrais.

Paramos sistema pirmam būstui eliminuoja nepasiturinčiuosius

„Negali sakyti, kad būsto įsigijimas yra prabangos prekė, ypač, jeigu šeima didesnė. Tačiau tikslas yra pritraukti jaunus ir kvalifikuotus žmones: inžinierius, programuotojus ar tokio paties profilio kaip aš. Mes neturėtume galvoti apie pašalpų grupę, o dėmesį skirti viduriniajai klasei. Mes turime puikių įrankių stambiam kapitalui, kas yra gerai, nes jie sukūrė daug darbo vietų, bet kiekvienos demokratinės valstybės stuburas yra vidurinioji klasė. Šita priemonė tuo ir buvo gera, kad ji būtent viduriniąją klasę ir skatino rinktis regionus“, – laidoje aiškino A. Narbutas.

Anot jo, parama turėtų būti orientuojama ir į viduriniąją klasę, ir į žemesnę, nes tie, kurie gyvena nepasiturinčiai, jie taip pat susiduria su būsto problema.

Pati priemonė yra sukonstruota taip, kad turi gauti pradžioj banko paskolą. Jeigu šeima yra visiškai nepasiturinti, tai bankas jos ir nekredituos ir ši priemonė yra eliminuojanti, bet mes dar turime socialinio būsto programas, kitus instrumentus. O kalbant apie šią paramą, pirmiausia galvojama apie jaunų šeimų viduriniąją klasę: intelektualius, dirbančius, darbščius žmones, kurie tą regioną, kuriame apsigyvens, galėtų kelti iš pagrindų.

[[ge:lrytas:lrytas:31544624]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Buvęs mero patarėjas A. Narbutas gavo valstybės pinigų būstui Kaišiadoryse įsigyti: štai, ko nepataria daryti kitiems