Žalias tinklas neišlaikė balkono luitų ir jie krito žemyn, laimė, nesužalodami praeivių.

Taip pirmadienį nutiko prie Gedimino prospekto 20-ojo pastato, kurio išorė, neatnaujinama, nes paramos programa paini.

Už nemenkus pinigus samdyti profesionalius architektus, turinčius teisę vertinti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų būklę.

Specialistų komandai sugebėti per porą mėnesių parengti leidimus, projektą.

[[ge:lrytas:lrytas:28010419]][[ge:lrytas:lrytas:29001387]][[ge:lrytas:lrytas:29311506]][[ge:lrytas:lrytas:29440671]]

Ir tik tada pamėginti savivaldybei pateikti paraišką tikintis gauti nuo 60 iki 80 proc. paramą pastatų išorės tvarkybos išlaidoms padengti.

Šįmet paknopstomis atlikę šiuos darbus tokios paramos istorinių pastatų savininkai gali tikėtis nebent kitais metais. Tačiau gali ir nesulaukti.

Dėl painios ir sudėtingos paramos teikimo tvarkos daugybė istorinių Senamiesčio namų iki šiol dar yra apraizgyti žaliais apsauginiais tinklais.

Vienas tokių – Gedimino prospekto 20-asis pastatas, kurio balkonas šlumštelėjo žemyn ir tiktai per plauką išvengta nelaimės.

Tapo avarijos liudininku

Vilnietis Agnius Stankūnas puikiai prisimena avarijos laiką – 10 val. 28 min., nes išgirdęs trenksmą ir pamatęs, kas įvyko, paskambino skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

Nuo nelaimės vietos vilnietis buvo vos per pusšimtį metrų.

„Stebuklas, kad po krintančiu balkonu nebuvo praeivių, nors Gedimino prospekte visada pilna žmonių. Balkono luitai mėtėsi prie pat įėjimo į parduotuvę „Sportland“. Gerai, kad tuo metu niekas iš jos neišėjo“, – pasakojo A.Stankūnas.

Netrukus atskubėjo policijos pareigūnai ir avarijos vietą aptvėrė įspėjamąja juosta. Paskui pasirodė avarinės tarnybos darbuotojai, kurie į mikroautobusą sukrovė daugybę luitų.

[[ge:lrytas:lrytas:32152682]]

Stebino tai, kad 1896 m. pastatyto namo balkono pagrindas buvo išlietas iš kalkių mišinio ir sutvirtintas medžių šakelėmis. Tokį balkono pagrindą jau seniausiai reikėjo atnaujinti.

Beje, kiti Gedimino prospekto 20-ojo pastato balkonai, parapetai taip pat aptraukti žaliu apsauginiu tinklu.

Trumpas terminas paraiškai

Istorinio Paupio gatvės 17-ojo namo bendrijos pirmininkė Dalia Mikoliūnaitė prisipažino, kad išgirdusi apie panašias avarijas visada sunerimsta. Juk šio namo balkonai – irgi avarinės būklės.

Bendrija pateikė savivaldybei paraišką balkonams atnaujinti, tačiau paramos gali tikėtis nebent kitais metais.

D.Mikoliūnaitė sakė, kad pateikti tokią paraišką savivaldybei – daugybė vargo. Mat apie tai, kad bus skiriama parama namo išorės tvarkybai, savivaldybė paskelbė tik sausio mėnesį, o paraiškas reikėjo pateikti žaibiškai – iki balandžio 30-osios.

O prieš pradedant tvarkyti dokumentus dar reikėjo įkurti namo bendriją.

„Specialistų pagalba, dokumentų tvarkymas mums kainavo krūvą pinigų, kuriuos teko surinkti iš gyventojų. Žinoma, jeigu sulauktume paramos, būtume labai patenkinti. Tačiau jeigu jos negausime, baisu ir pagalvoti“, – kalbėjo D.Mikoliūnaitė.

Prašęs pavardės neminėti architektas neslėpė – gauti finansavimą avariniams balkonams remontuoti yra pragariškas darbas: „Pirmiausia pastato savininkams reikia susiburti į bendrijas. Be to, Senamiestyje dažnai tarp pastato šeimininkų būna ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų. Parduotuvės ar kirpyklos savininkas dažnai būna nesuinteresuotas ką nors keisti.“

Turi rūpintis ir valstybė

Pašnekovo nuomone, rūpintis paveldo objektu turėtų ne tiktai jo savininkai, bet ir valstybė. „Jei valstybė įpareigoja objektą saugoti, privalo juo ir pasirūpinti, neužkrauti rūpesčių vien savininkams“, – kalbėjo specialistas.

Jis minėjo, kad avarinių balkonų būtų mažiau, istoriniai pastatai būtų labiau prižiūrimi, jei finansavimas tam būtų skiriamas centralizuotai, o ne siūlant lėšas bet kam.

„Toks finansavimo būdas, kurį siūlo savivaldybė, – deklaratyvus. Labai lengva skirti pinigų, kai žinai, kad mažai kam jie pasiekiami“, – aiškino architektas.

Anot jo, parengti tvarkybos projektą Senamiestyje ne tik užtrunka nemažai laiko, bet ir reikalauja didelių išlaidų.

Be to, dar reikia nustatyti pastato vertingąsias savybes. Tai gali atlikti paveldosaugininkai, leidimus dirbti Senamiestyje turintys specialistai.

„Gyventojams įvykdyti visus šiuos reikalavimus, galima sakyti, neįmanoma misija. Tuo turėtų rūpintis profesionalios struktūros“, – pridūrė jis.

Reikia daugumos pritarimo

Savivaldybė paramą skiria istorinių namų išorės tvarkybos darbams: fasadų, stogų, balkonų, langų, durų, architektūros detalėms atnaujinti.

„Konsultuojame gyventojus, atsakome į jų klausimus, prašome pakoreguoti, jei būtina, prašymus ar pateikti papildomus dokumentus. Taip pat padedame surasti medinių langų, durų ir medinės architektūros elementų restauratorius“, – tikino Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vyriausiasis specialistas Kęstutis Masaitis.

Jis pabrėžė, kad pirmiausia gyventojai bando išsiaiškinti, ar jų pastatas atitinka kriterijus paramai gauti. Neaiškumų kyla ir tada, kai pastatas turi ne vieną, o daugiau savininkų – yra daugiabutis. Tuomet reikia turėti daugiau nei pusės gyventojų sutikimą, kad galėtum tvarkyti pastatą.

K.Masaitis patvirtino, kad kartu su prašymu dalyvauti programoje reikia pateikti ir tvarkybos darbų projektą, kurį rengia atestuoti architektai.

Programos lėšos skiriamos visame Vilniuje esančių kultūros paveldo objektų išorės fasadų tvarkybai, istorinių pastatų Senamiestyje, Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte išorės (fasadų ir stogų) fasadams tvarkyti, daugiabučių gyvenamųjų namų fasadų elementų (balkonų, karnizų, parapetų) avarinei būklei šalinti.

[[ge:lrytas:lrytas:32152685]]

2023 metais panaudojus dalinę 50 proc. savivaldybės paramą Senamiestyje, Naujamiestyje ir Žvėryne atnaujinta 12 stogų, 13 fasadų, vienos langinės, dvejos durys ir baliustrada, sutvarkyti septynių daugiabučių 128 avariniai balkonai.

Savivaldybė daliniam finansavimui skyrė 1 mln. 687 tūkst. eurų.

Sunki investicijų paieška

Gedimino prospekto 20-asis pastatas garsus tuo, kad jame veikęs „Vilniaus“ viešbutis priklausė mafijos tėvu vadintam Georgijui Dekanidzei.

Šiame viešbutyje vyko banditų gaujos „Vilniaus brigada“ susirinkimai. Tiesa, G.Dekanidzė turėjo vos 1,5 proc. šio viešbučio akcijų. Siekdamas padidinti savo įtaką jis mėgino didinti akcinį kapitalą, tačiau susidūrė su kitų akcininkų pasipriešinimu.

Pats G.Dekanidzė virš viešbučio buvo įsirengęs 400 kvadratinių metrų butą. Po sūnui Borisui įvykdytos mirties bausmės G.Dekanidzė viešbutį pardavė.

Vėliau šio pastato savininkais buvo Vladimiras Buravcovas, miręs nuo samdomo žudiko Valerijaus Januškevičiaus rankos, bendrovė GDP, keli bankai.

2004 metais įmonė MFA įsigijo buvusio „Vilniaus“ viešbučio pastatą valdančios bendrovės „Baltic Fund Hotels“ 100 proc. akcijų.

MFA puoselėjo planus 4 tūkst. kvadratinių metrų pastatą Gedimino prospekte rekonstruoti ir jame įrengti komercines bei gyvenamosios paskirties patalpas. „Baltic Fund Hotels“ taip pat žadėjo milijonines investicijas, tačiau tų planų neįgyvendino.

Kalbama, kad „Vilniaus“ viešbučio rekonstrukcija strigo dėl to, jog „Baltic Fund Hotels“ sunkiai sekėsi ieškoti investuotojų į apleistą pastatą, kurio sutvarkymo darbai prieš du dešimtmečius buvo vertinami 34 mln. JAV dolerių.

Daugiabutis pakliuvo į nepavydėtiną padėtį

Dar 2020-aisiais Architektų gatvėje nukrito daugiabučio balkonas. Iki šiol tvarkybos darbai iki galo neatlikti, o namo bendrija pakliuvo į nepavydėtiną padėtį, nes nerado lėšų likusiems balkonams demontuoti.

[[ge:lrytas:lrytas:32152686]]

Po avarijos paaiškėjo, kad daugiabutyje yra 128 balkonų atitvarai, iš jų 38 – avariniai.

Apskaičiuota, kad darbų kaina siekia 63 tūkst. eurų, tačiau bankai bendrijai nedavė paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms.

Gyventojai žvalgėsi į savivaldybę, bet ji teigė neturinti teisės finansuoti privačių daugiabučių remonto visų vilniečių sąskaita.

Po šio atvejo savivaldybė raštu kreipėsi į visų senų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kad jie atliktų specializuotą jų administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų išorinių konstrukcijų – stogelių, balkonų, lodžijų – apžiūrą.

Skambiai žadėta parama bliūkšta: jos siekiantiems gyventojams – pragariškas darbas ir fantastinės išlaidos Lengva skirti pinigų, kai jie neprieinami