Statybų sektorius – vienas didžiausių teršėjų: ką siūlo profesorė

Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybų pramonei.

Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai.<br>KTU nuotr.
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai.<br>KTU nuotr.
Žaneta Stasiškienė.<br>KTU nuotr.
Žaneta Stasiškienė.<br>KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 5, 2024, 9:22 AM

Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) direktorės, profesorės Žanetos Stasiškienės, statybų sektorius gali sušvelninti savo poveikį klimato kaitai.

„Naujovės, tokios kaip ekologiškų pastatų projektai, energiją taupančios technologijos ir tvarių medžiagų naudojimas, gali sumažinti energijos suvartojimą ir emisijas. Be to, tokia praktika kaip statybinių medžiagų perdirbimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas gali dar labiau sumažinti šio sektoriaus poveikį aplinkai“, – teigia profesorė.

Atsakingas už 450 mln. tonų atliekų kasmet

Pasak profesorės, statybų sektorius yra vienas didžiausių atliekų gamintojų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos (EK) statistika rodo, kad statybos ir griovimo veikla sudaro apie 35 proc. visų ES atliekų, o tai sudaro apie 450 mln. tonų atliekų kasmet. Ji teigia, kad ši stulbinanti suma pabrėžia aplinkosaugos iššūkius ir veiksmingos atliekų tvarkymo bei perdirbimo praktikos poreikį statybų pramonėje.

„Didelę šių atliekų dalį sudaro tokios medžiagos kaip betonas, plytos, mediena, stiklas, metalai ir plastikai. Šios medžiagos patenka į specialiuosius sąvartynus, kelia pavojų aplinkai, taip pat eikvojami vertingi ištekliai. Įdiegus tvarias inovacijas, juos būtų galima perdirbti arba pakartotinai panaudoti“, – sako pašnekovė.

Ji tęsia, kad ES, pripažindama tokių atliekų poveikį aplinkai, įgyvendino direktyvas, skirtas atliekų tvarkymo praktikai statybų sektoriuje tobulinti. Pavyzdžiui, Atliekų pagrindų direktyvoje ES šalims nustatytas tikslas perdirbti 70 proc. statybos ir griovimo atliekų.

„Nepaisant šių reguliavimo pastangų, visose valstybėse narėse išlieka iššūkių siekiant šių tikslų dėl skirtingų technologijų ir perdirbimo infrastruktūros. Judėjimas žiedinės ekonomikos modelio link statybų sektoriuje laikomas esminiu žingsniu ne tik siekiant atliekų tvarkymo tikslų, bet ir mažinant statybos veiklos poveikį aplinkai, dar labiau padidinant medžiagų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą“, – kalba ji.

Kanapių betonas – nauja medžiaga

Ekspertė aiškina, kad žaliavų pasirinkimas ir naudojimas statybų sektoriuje yra esminis tvarios statybos ir veiksmingo klimato kaitos švelninimo veiksnys. Tradicinių statybinių medžiagų, tokių kaip betonas, plienas ir plytos, kurios yra patvarios ir plačiai naudojamos, gamybos procesai reikalauja daug išteklių bei prisideda prie CO2 emisijos. Dėl šių priežasčių perėjimas prie tvarių žaliavų būvio ciklo yra būtinas siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir skatinti tvarumą statybų pramonėje.

Anot pašnekovės, inovatyvios, tvarios medžiagos apima perdirbtas medžiagas, atsinaujinančius išteklius ir produktus, kurių išskiriamas anglies kiekis yra mažesnis. Perdirbtas plienas ir susmulkintas perdirbtas betonas gali pakeisti pirmines medžiagas, todėl sumažėja karjerų eksploatavimo ir kasybos veikla bei su ja susijęs poveikis aplinkai.

„Panašiai, naudojant atsakingai išgaunamas atsinaujinančias medžiagas, tokias kaip bambukas ir mediena, galima žymiai sumažinti anglies pėdsaką, nes šios medžiagos natūraliai sugeria ir kaupia CO2 augimo fazėse, tačiau jų „gamybos trukmė“, t. y. augimo laikas, yra ilgas“, – sako ji.

Naujos medžiagos, tokios kaip kanapių betonas, kurio sudėtinės dalys yra kanapės ir kalkės, užtikrina puikią izoliaciją ir neigiamą CO2 kiekį per visą savo būvio ciklą. Tokių medžiagų naudojimas ne tik padidina pastatų energijos vartojimo efektyvumą (EVE), bet ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Nepaisant to, ši naujovė turi ribotas taikymo sritis.

Energiją taupančių pastatų rinkos vertė – didesnė

Kaip teigia profesorė, pastatai ES sunaudoja 40 proc. energijos ir sukelia 36 proc. CO2 išmetimų, o tai sąlygoja didelį jų poveikį aplinkai energetiniu požiūriu. Pasak jos, pastatų EVE didinimas yra labai svarbus norint sumažinti šiuos skaičius ir greičiau pasiekti klimato kaitos mažinimo bei tvarumo tikslus.

„Energiją taupantys pastatai sumažina šildymui, vėsinimui, apšvietimui ir prietaisų veikimui naudojamą energijos kiekį, nes turi geresnę šilumos izoliaciją, energiją taupančius langus bei integruotus atsinaujinančios energijos šaltinius, pvz., saulės baterijas. Visos šios priemonės mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo“, – sako ji.

Anot jos, EVE apima ne tik naujus pastatus – taip pat labai svarbu modernizuoti esamas struktūras, siekiant pagerinti jų energinį naudingumą.

Pašnekovė dalijasi, kad energiją taupančių pastatų ekonominė nauda taip pat yra didelė. Sumažėjęs energijos suvartojimas sumažina ir išlaidas komunalinėms paslaugoms, todėl namų savininkai bei įmonės sutaupo lėšas. Be to, energiją taupančių pastatų rinkos vertė yra didesnė, jų užimtumas ir nuomininkų pasitenkinimas yra didesnis.

„Vyriausybės ir tarptautinės organizacijos pasisako už griežtus EVE standartus ir politiką kaip tvarios statybos praktikos dalį. Šie standartai ne tik padeda kovoti su klimato kaita, bet ir skatina sveikesnę, patogesnę gyvenamąją aplinką, įrodydami, kad energiją taupanti statyba yra kertinis tvaraus vystymosi akmuo“, – pastebi ekspertė.

Prieš fizinį darbą – virtualus pastatų statymas

Skaitmeninimas statybų sektoriuje sukelia perversmą pramonėje didindamas efektyvumą, mažindamas atliekų kiekį bei svariai prisidėdamas prie tvarios statybos ir klimato kaitos švelninimo. Naudojant pažangias technologijas, tokias kaip pastato informacinis modeliavimas (BIM), dirbtinis intelektas (DI) ir daiktų internetas (IoT), statybos procesai tampa tikslesni, reikalauja mažiau išteklių ir yra draugiški aplinkai.

„BIM yra šios transformacijos priešakyje. Jis leidžia virtualiai statyti pastatus prieš pradedant fizinį darbą, o tai leidžia geriau planuoti ir koordinuoti. Ši prevencinė vizualizacija padeda sumažinti ne tik klaidas, bet ir vietoje susidarančių atliekų kiekį bei užtikrina, kad medžiagos statybos ir eksploatacijos procesų metu būtų naudojamos efektyviau“, – sako profesorė.

Ji teigia, kad BIM gali optimizuoti pastatų projektus siekiant EVE, žymiai sumažinant naujų pastatų anglies pėdsaką, planuojant tinkamiausią saulės energijos naudojimą, geresnę izoliaciją ir geriausią natūralios šviesos naudojimą.

„DI ir kitos informacinės technologijos (IT) tampa neatsiejama numatomos priežiūros ir energijos valdymo pastatuose dalimi. Šios technologijos gelbėja vykdant pastato sistemų priežiūrą, taupant išteklius ir sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį“, – dalijasi pašnekovė.

Pasak ekspertės, IoT įrenginiai palengvina pastatų aplinkos stebėjimą ir valdymą, pagerina EVE ir sumažina veiklos sąnaudas. Integruodama šias skaitmenines priemones, statybų pramonė gali žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir atverti kelią tvaresnei ateičiai.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.