Kauno garažuose – nepaskelbtas karas. Viename jų masyve griūva atraminė siena, o savininkai dėl kylančio pavojaus kaltina kaimynus.

Šie Speigo gatvėje esantys garažai žiemą pagarsėjo ir mergaitės pagrobimo byloje. Konfliktų esama ir kitur.

Eigulių gyvenamajame rajone, Speigo gatvėje, įkurtos penkios garažų savininkų bendrijos, šioje teritorijoje yra per 1 tūkstantį 500 garažų.

Jie pastatyti abipus gatvės. Gatvė yra lomoje, todėl vienoje masyvo pusėje įrengta betoninių blokų atraminė siena.

[[ge:lrytas:lrytas:32541694]][[ge:lrytas:lrytas:32503911]][[ge:lrytas:lrytas:32560558]][[ge:lrytas:lrytas:32633926]]

Greta besidriekiančiame Islandijos plente, kuris yra kur kas aukščiau nei Speigo gatvė, įsikūrusios nemažai įmonių, kuriose taisomi automobiliai, keičiamos jų padangos.

Šių įmonių savininkai savo garažus yra pastatę ant apačioje esančios vienos iš garažų bendrijų atraminės sienos, kurią vyrai vadina tiesiog tvora.

Kai ši siena pradėjo irti, dalis pastatų nuo jos buvo patraukta, bet dalis liko. Verslininkai ir garažų savininkai neranda sutarimo, kaip išspręsti problemą.

Garažų savininkai skundėsi, kad iš savivaldybės nesulaukia pagalbos ir dėl kitų bėdų.

Siena skeldi ir griūva

Speigo gatvėje esanti betoninė siena priklauso 100-ajai garažų statybos ir eksploatavimo savininkų bendrijai.

Jos pirmininkas Petras Girskis pasakojo, kad garažai buvo pastatyti 1993 metais. Tada sumūryta ir atraminė siena.

Tuo pat metu savo verslų, susijusių su automobilių remontu, ėmėsi ir greta Islandijos plento įsikūrę verslininkai.

„Ilgainiui jie ant mūsų tvoros pastatė savo garažus, metalinius konteinerius, ją užvertė padangomis, stelažais su automobilių detalėmis, betoniniais blokais. Tada tvora ir pradėjo irti“, – pasakojo P.Girskis.

Dalis turto, sukrauto ant atraminės sienos, priklausė bendrovei „Armesta“, kuriai vadovauja Arvydas Plerpa.

Jis savo turtą nuo sienos patraukė, pats rūpinosi, kad betoniniai blokai būtų atstatyti.

Savo turto patraukti nenori

Ant dalies atraminės sienos stovi kitos – Remigijaus Lapinsko bendrovės „Legranda“ – garažas ir sukrautos įvairios automobilių detalės bei padangos.

P.Girskis tikino, jog su šiuo kaimynu niekaip nepavyksta susitarti, kad jis nukeltų savo turtą.

„Dabar sienelės būklė blogiausia dviejose vietose. Vienoje tarp blokų atsirado plyšiai, kitoje dar blogiau – ji pradėjo griūti, dalis jau nuslinko.

Turto, kuris yra ant šios tvoros, šeimininkas nieko nedaro, sakė, kad galiu kreiptis į teismą, kaip šis nuspręs, taip ir bus“, – kalbėjo P.Girskis.

Vyras bylinėtis kol kas nenori, dar tikisi, kad kompromisą pavyks rasti.

Pastebėjo nemažai broko

A.Plerpa, kuris savo pastatus ir stelažus nuo atraminės kaimynų sienos patraukė, pasakojo, kad samdė darbininkus, jie betoninę atramą remontavo.

„Atraminė sienelė pastatyta nekokybiškai. Mačiau, kad vietomis nebuvo armatūros arba jos buvo per mažai.

Remontuojant vadinamąją tvorą teko ją sutvirtinti. Tai padarius problemų nebeliko“, – tikino A.Plerpa.

Vyras sakė, kad du jo paties garažai yra ten, kur atraminės sienos būklė blogiausia. Tačiau jis įsitikinęs, jog dėl to, kad būtų nukeltas ant jos esantis turtas ir vadinamosios tvoros remontu turėtų aktyviau rūpintis pats garažų bendrijos pirmininkas.

„Jis yra mūsų atstovas, jis ir turėtų šiais klausimais rūpintis“, – tvirtino A.Plerpa.

Garažas saugo nuo drėgmės?

Automobilių atsarginėmis dalimis prekiaujančios, jų keitimu automobiliuose užsiimančios įmonės „Legranda“ savininkas R.Lapinskas, kurio garažas stovi ant svetimos bendrijos atraminės sienos, aiškino, kad ji irti pradėjo jau prieš 20 metų.

„Palikta statybinio broko – kai lyja ar žiemą, kai šąla, vanduo sienelę ardo. Anksčiau ant jos net medžiai augo. Tai, kad garažas yra ant vadinamosios tvoros, ją tik saugo nuo drėgmės. Net jei garažą patrauksiu, tai nepadės, tvora vis tiek grius“, – įsitikinęs vyras.

R.Lapinskas sakė, kad su P.Girskiu pabendrauja, pasikalba apie įvairius dalykus, bet apie tai, kad tvorą reikia remontuoti, tikino nekalbėjęs. Apie teismus vyras sakė taip pat girdintis pirmą kartą.

Nesutaria dėl remonto

100-osios garažų savininkų bendrijos pirmininkui P.Girskiui nerimą kelia ir daugiau problemų.

Speigo gatvė, kuria naudojasi ir kitų čia pat esančių garažų bendrijų nariai, labai duobėta.

P.Girskis pasakojo, kad kelininkai remontavo vieną garažų įvažą.

„Mes jų paklausėme, kiek kainuotų visos apie 500 metrų ilgio gatvės remontas. Jie apskaičiavo, kad kiekvienam garažo savininkui tai atsieitų apie 93 eurus“, – kalbėjo garažų savininkų bendrijos pirmininkas.

Dalis savininkų teigė, kad tiek pinigų gatvės remontui skirtų, tačiau kiti prisidėti nepanoro, nes gatvė – savivaldybės.

„Jei gatvė būtų mūsų nuosavybė, galėtume rengti susirinkimą ir, jei didesnė dalis žmonių pritartų, ją remontuotume. Tačiau šis kelias savivaldybės ir jo remontui turi pritarti visi, nes visi už tai turėtų mokėti“, – aiškino P.Girskis.

Gretimos – 95-osios garažų savininkų bendrijos – atstovas Stasys Jakas kreipėsi į savivaldybę, tačiau nieko nepešė.

„Gavome atsakymą, kad šiais metais Speigo gatvės savivaldybė neremontuos. Jei sumokėtume pusę reikiamos sumos, remontas galėtų būti atliktas greičiau.

Bet dalis žmonių mokėti nenori, sako, kad tai savivaldybės turtas, todėl ji gatvę ir privalo remontuoti“, – situaciją komentavo S.Jakas.

Vyras svarstė: matyt, duobes teks bent laikinai užberti skalda ar asfalto drožlėmis, kad kurį laiką situacija pagerėtų.

Automobilius palieka gatvėje

Ne mažesnė problema, pasak garažų bendrijų atstovų, yra ir tai, jog Speigo gatvėje nuolat atsiranda nebenaudojamų automobilių. Vieni būna sudaužyti, kiti tik šiek tiek apgadinti, vieni su valstybiniais numeriais, kiti jau be jų.

Dabar gatvės pakraštyje esą stovi bent 10 paliktų automobilių, kurie trukdo pravažiuoti kitiems.

P.Girskis tikino, jog savivaldybės prašė, kad šiuos automobilius nutemptų, bet reaguojama vangiai – paliktos nebenaudojamos mašinos gatvėje stovi po kelerius metus.

Pašalino 26 automobilius

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patvirtino, kad Speigo gatvės bendrijos nariams buvo siūlyta gatvę susitvarkyti su 50 proc. savivaldybės parama, tačiau garažų savininkai su tuo nesutiko.

A.Pakalniškis paragino neatsisakyti tokios galimybės.

O savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis teigė, kad Speigo gatvėje užfiksuotos 28 neeksploatuojamos transporto priemonės.

„Iš jų 26 yra pašalintos, viena transporto priemonė 2022 metų rugsėjo 9 dieną priverstinai nuvežta, dėl vienos transporto priemonės vykdomi procesiniai veiksmai“, – aiškino G.Gatulis.

Teršėjus pagavo patys

O su kokiomis problemomis susiduria kitų garažų bendrijų pirmininkai?

Islandijos plente įsikūrusioje 137-ojoje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje yra 400 garažų.

Šios bendrijos pirmininkė Vida Mikutienė pasakojo, kad įvairių nedidelių nesutarimų tarp bendrijos narių būna, bet ilgai besitęsiančių konfliktų ar problemų pavyksta išvengti.

„Per mūsų bendriją nutiestą kelią savivaldybė paskelbė gatve, tad ja ir turėtų rūpintis, bet jos remontui pinigų neskyrė. Susirinkimo metu didesnė dalis bendrijos narių nusprendė, kad kelią reikia remontuoti patiems, ir taip buvo padaryta prieš kelerius metus. Keli žmonės už tai skolingi iki šiol, bet tikiuosi, kad skolas sumokės“, – kalbėjo V.Mikutienė.

Šios garažų bendrijos teritoriją naktimis prižiūri samdomi sargai, jie užrakina vartus ir bet kas į garažus įvažiuoti negali.

„Todėl, pavyzdžiui, paliktų apleistų automobilių neturime. Bet yra kita problema – svetimi žmonės dienomis atveža ir į mūsų atliekų konteinerius vis įmeta talpyklų su panaudotais tepalais, palieka senų padangų. Taip elgtis negalima, nes tai teršia gamtą“, – skundėsi bendrijos pirmininkė.

Kai garažų savininkai prie konteinerių įrengė vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kas ir kokiais automobiliais atvažiavę atsikrato atliekų.

„Kelis suradome ir su jais pasikalbėjome. Žmonės suprato, kad kitą kartą vaizdo medžiagą atiduosime aplinkosaugininkams ir jie bus nubausti. Dar kelių teršėjų neradome, bet rasime“, – vylėsi V.Mikutienė.

Garažuose kai kurie žmonės ir dirba. Bendrijos pirmininkė sakė netikrinanti, ar visi jie dirba legaliai.

„Kad žmogus dirba, jau gerai. Paprastai šie žmonės tvarko savo aplinką, nes nori palikti gerą įspūdį klientams. Netvarkingesni būna jauni automobilių savininkai, kuriuos tenka sudrausminti.

Manau, kad su kiekvienu žmogumi galima rasti bendrą kalbą, tik reikia kantrybės“, – įsitikinusi kaunietė.

Ieško nelegalių veiklų

Islandijos plente ir Šiaurės prospekte esančių 23 garažų bendrijų savininkai, turintys apie 10 tūkstančių garažų, yra susibūrę į Kalniečių garažų bendrijų asociaciją.

Asociacijos vadovas Vytas Janulis atskleidė, kad bendrijų nariai labiausiai nepatenkinti tuo, jog svetimi žmonės atvažiuoja ir palieka naudotus automobilius ar išmeta jų dalis.

„Užstato vartus, kitus automobilius, detalės mėtosi pakampėse. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vis prašau, kad tokius automobilius nutemptų, bet jie tai daro labai retai, situacija negerėja“, – skundėsi V.Janulis.

Yra žmonių, kuriems priklauso po kelias dešimtis garažų ir jie juos nuomoja. Būna, kad juose įsikuria nelegalios dirbtuvės.

„Garažą išsinuomojęs žmogus bando užsidirbti, senas automobilio detales keičia kitomis senomis. Kai klientai būna nepatenkinti, kyla barnių. Tačiau tokios veiklos mažėja, nes Mokesčių inspekcijos atstovai rengia reidus“, – patikino asociacijos vadovas.

Sieną turėtų remontuoti arba nugriauti

Egidijus Pečiulionis

Eigulių seniūnas

„Speigo gatvės 29-ąjį sklypą valstybinės žemės nuomos pagrindu valdo 100-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.

Sklype yra inžinerinis statinys – atraminė siena, nuosavybės teise priklausanti 100-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai.

Statinių naudotojai turi laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų ir juos remontuoti arba nugriauti, jeigu statinys kelia pavojų aplinkai.

Atraminės sienos paskirtis – sulaikyti už jos esantį gruntą, kad nenugriūtų ar nenušliaužtų. 2023 metais 100-osios garažų bendrijos atstovai buvo konsultuoti apie Statybos įstatyme nustatytas statinių naudotojų pareigas.“

Vieną statinį buvo aptvėrę ir tikrino

Visą Lietuvą sukrėtė žinia, kai sausio 7-osios pavakarę dingo iš namų išėjusi ir į prekybos centrą iš Chemijos gatvės vykusi devynmetė. Ją pareigūnai sausio 9-osios vakare rado uždarytą garaže, esančiame Technikos gatvėje, kur yra keli metalinių garažų masyvai.

Ieškodami dingusios mergaitės pareigūnai krėtė ne vieną Kauno garažų masyvą. Paieškos vyko ir Speigo gatvėje esančioje garažų teritorijoje. Čia įmonę „Šiaurės garažas“ turėjo Gediminas Filipavičius. Joje buvo remontuojami automobiliai.

Darbai vykdavo keliuose sujungtuose garažuose. Virš jų buvo pastatytas antras aukštas su terasa. Atrodo, kad jis buvo pritaikytas gyventi.

Speigo gatvėje garažus turintys kauniečiai tada pasakojo, kad G.Filipavičius garažą pasididino prieš keletą metų. Samdė du darbininkus.

Kai kas stebėjosi, kad pasistatė antrą aukštą, bandė domėtis, ar legaliai, bet išsiaiškinti nieko nepavyko. Žmonės pasakojo, kad G.Filipavičius ten gyveno, norėjo nupirkti ir daugiau greta esančių garažų, bet nepavyko.

Pasak garažų savininkų, G.Filipavičius dirbo ir pats, bet už darbus imdavo brangiai. Kai kaimynai paprašydavo, remontuodavo ar įrengdavo gretimų garažų lietaus nuotekų vamzdžius.

Kai vyko mergaitės paieška, pareigūnai buvo aptvėrę jo garažą, jį tikrino.

Mergaitės pagrobimo byloje pagarsėjusiuose Kauno garažuose – karas