Pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą ir yra kultūros paveldo objektas, dėl to buvo informuotas Kultūros paveldo departamentas, kurio atstovai operatyviai atvyko į įvykio vietą ir kartu su Statybos inspekcijos pareigūnais dalyvavo patikrinime.
Va čia ir prasidėjo įdomybės.
Darbų vadovu kaimynams prisistatęs vyras skubiai pasišalino remontuojamoje patalpoje palikęs nespėjusį išeiti darbuotoją, kuris dievagojosi, kad nieko nežino, nes tik atlieka santechnikos darbus. Nei kokioje įmonėje dirba, nei darbų vadovo pavardės, nei patalpų savininkų jis esą nežino.
Susiję straipsniai
Tai, kad Kultūros paveldo objektuose dirbantiems asmenims reikia tai leidžiančio leidimo, jis irgi sakė nežinojęs. Be jokios abejonės, nežinojimas ar nenorėjimas žinoti neatleidžia nuo atsakomybės.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patalpoje yra atliekami remonto darbai: išardyta grindų danga, grindų pagrindas ir kito (apačioje esančio) buto juodlubės, išardytos lubos, keičiama vartotojo elektros instaliacija ir santechnika. Kultūros paveldo specialistai nustatė, kad atliktais darbais buvo pažeistos pastato vertingosios savybės, dėl ko buvo sustabdyti patalpoje vykstantys darbai.
Institucijos pradėjo tyrimą
Pasakojant šią istoriją, norisi akcentuoti, kad atliekant remonto darbus kultūros paveldo objekte privaloma darbus derinti su Kultūros paveldo departamentu, parengti tvarkybos darbų projektą ir gauti tvarkybos darbų leidimą. O jeigu kultūros paveldo objekte būtų atliekami kapitalinio remonto darbai, tai vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis tokiems darbams yra privalomas statybos leidimas.
Išvada paprasta, jeigu kyla klausimų, visuomet galima pasikonsultuoti su Statybų inspekcija.