Kauno tarybos posėdyje bus svarstomi du sprendimų projektai, kurie daugeliui kauniečių gali pasirodyti visiškai neįdomūs, – tai praėjusių metų Kauno miesto aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių vykdymo ataskaita ir 2025-ųjų priemonių finansavimo planas.
Tačiau geriau patyrinėjus šių dokumentų turinį galima aptikti reikšmingų duomenų, susijusių su Kauno pasididžiavimu – žaliuoju rūbu.
Ataskaitos aiškinamajame rašte nurodyta, kad praėjusiais metais programai buvo planuota surinkti 1,6 mln. eurų, o surinkta daugiau kaip 1,9 mln. eurų.
Iš jų net 1,4 mln. eurų sudarė mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką.
Pirminis planas buvo 1,05 mln. eurų ir tai reiškia, kad aplinkos teršėjai pernai kaip reikiant pasidarbavo, o vėliau tiesiog atsiskaitė su miesto biudžetu už sukeltus nepatogumus.
Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai 2024 metais skirta 390,7 tūkst. eurų, o į jos priemonių finansavimo sumą įeina ir lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija.
Tokių lėšų 2024-aisiais buvo planuota gauti 250 tūkst. eurų, tačiau surinkta gerokai daugiau – 346,7 tūkst. eurų.
Džiūgauti dėl viršyto plano tikrai neverta, nes šis rodiklis – geras naikinamų žaliųjų plotų atspindys.
Nekilnojamojo turto projektų plėtotojai net nesistengia išsaugoti jiems trukdančios augalijos. Jie iškerta medžius, sumoka kompensacijas ir šias išlaidas įtraukia į galutinę sąmatą, o už viską sumoka nekilnojamojo turto pirkėjai arba nuomininkai.
Visoje šioje grandinėje yra viena nemaloni detalė – net turint labai daug pinigų nėra galimybių per kelis mėnesius užauginti naują sveikų medžių alėją ar pasodinti parką. Medžiui užaugti reikia bent kelių dešimtmečių.
Dar keisčiau, kad neskubama atnaujinti miesto augalijos. Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitoje atsirado tiek pinigų, kad jų net nepavyko išleisti, – praėjusių metų pabaigoje susidarė 1,3 mln. eurų likutis.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė aiškino, kad taip atsitiko dėl 353 tūkst. eurų viršyto pajamų plano ir sutaupytų 298 tūkst. eurų vykdant viešųjų pirkimų procedūras arba pasikeitus situacijai.
Sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigai – visada teigiamas reiškinys, tačiau šiuo atveju už taupumą pagirtų retas kaunietis.
Nepaisant likusių lėšų, šiemet šioje srityje dirbantiems savivaldybės tarnautojams numatytas dar didesnis pinigų aruodas.
Bendra 2025-ųjų aplinkosaugos priemonėms suplanuota programos lėšų suma yra beveik 2,8 mln. eurų, o su praėjusių metų likučiu – dar daugiau.
Tarybos nariams teikiamuose dokumentuose nurodyta, kad didžiausią išlaidų dalį – net 1,1 mln. eurų – numatyta išleisti atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai.
Toliau pagal numatytų pinigų dydį rikiuojasi želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, inventorizacijos priemonės – daugiau kaip 820 tūkst. eurų.
Darbo pradžioje Kauno meras V.Matijošaitis mėgdavo kartoti, kad mieste pinigų niekada netrūko, tiktai jie išplaukdavo nežinoma kryptimi.
Nežinia, ar jiems užtvanką pastatė miesto valdžia, ar pokyčius lėmė ekonomikos būklė, bet pinigų Kauno savivaldybės biudžete bent jau einamosioms išlaidoms netrūksta, todėl taupyti aplinkos apsaugos sąskaita tikrai nereikėtų.
Kauniečiai susitaikytų su viešojo transporto bilietų brangimu, iškentėtų dar vieną „Žalgirio“ krepšininkų nesėkmę Eurolygos sezone ir numotų ranka į nevalomas gatves, tačiau jie žaibiškai susiburia, kai pasigirsta grandininio pjūklo variklio garsai greta miestą puošiančių medžių.
Prieš kelerius metus Panemunėje keli miestiečiai net buvo prisirišę prie medžių, kuriuos norėta iškirsti, teko iškviesti policijos pareigūnus.