Archeologas Simonas Sprindys pastaraisiais metais tapo Kauno požemių žinovu. Jo komandos tyrimai leidžia kelininkams imtis darbų, o radiniai padeda išsiaiškinti dar negirdėtų miesto istorijos detalių.

Pernai rudenį prasidėjo Rotušės aikštės rekonstrukcija, kurios metu svarbus vaidmuo tenka ir archeologams. Jie jau gali pasigirti atrastais istoriniais artefaktais, kurie atguls į Kauno miesto muziejų.

Reikšmingiausias radinys – daugiau kaip 100 metų besislėpęs pamatas. Manoma, kad jis priklausė obeliskui, stovėjusiam iki 1917 metų.

Rasta ir senojo grindinio fragmentų, mažosios architektūros elementų, gaisrininkų darbo įrankių, įvairių namų apyvokos daiktų.

[[ge:lrytas:lrytas:705425]][[ge:lrytas:lrytas:17178661]][[ge:lrytas:lrytas:22924163]][[ge:lrytas:lrytas:25462876]]

Derinant veiksmus su archeologais šiuo metu tęsiamas elektros, vandens ir lietaus nuotekų tinklo atnaujinimas.

Rangovai jau paklojo požemines komunikacijas kavinių zonoje, joje įrengiami pagrindai dangai.

Artimiausiu metu planuojama keisti susidėvėjusias betono plyteles.

Kovą į Rotušės aikštę atkeliaus naujosios granito plokštės.

Po rekonstrukcijos esama važiuojamoji dalis aplink Rotušės aikštę išliks grįsta akmenimis, tačiau šią zoną numatyta palikti pėstiesiems.

Pačioje aikštėje bus klojamas granitas.

Visas Rotušės aikštės grindinys bus vienodo aukščio, be bortelių ar kitų iškilumų.

Be to, planuojama atnaujinti čia pat esantį fontaną – jį pakeis iš grindinio trykštančios vandens srovės.

Nauji, brandūs, bent dešimtmetį auginti medžiai pakeis prastos būklės pirmtakus ir vėl sužaliuos ten, kur senieji buvo išvirtę.

Architektai numatė aplink juos sukurti skirtingų dydžių žalumos salelių, kurias apjuos skirtingo dydžio suoleliai.

Medžių šaknynui apsaugoti ir vegetacijai skatinti bus sumontuotos specialios požeminės ertmės – tai pasiteisinusi užsienio didmiesčių praktika viešosiose erdvėse.

Visus darbus Senamiesčio zonoje leidžiama atlikti tik tuomet, kai archeologai baigia tyrimus, kurie gali būti reikšmingi miesto istorijai.

– Kurias Kauno vietoves jau tyrinėjote? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Praeities tyrimų instituto direktoriaus, archeologo S.Sprindžio.

– Pastaruoju metu išties nemažai dirbome Kaune ir išsamiai susipažinome su kai kuriomis vietovėmis – tyrinėjome Šv.Gertrūdos, Vilniaus, Gimnazijos, Nemuno gatves, Santakos parką, dabar ėmėmės Rotušės aikštės.

Rekonstruojant Laisvės alėją archeologai nebuvo kviečiami, nes ji nepatenka į Senamiesčio teritoriją ir tai nėra archeologinis objektas. Teisiškai archeologinė teritorija baigiasi ties Vilniaus gatvės sankirta su Laisvės alėja.

Darbų metu kelininkai aptiko įvairių lobių ir tai tik įrodo, kad ir Laisvės alėjoje archeologai galėjo tikėtis įdomių atradimų.

Gerai pažįstame Kauno viešąsias erdves, bet labai mažai dirbome buvusiuose sklypuose, kur kultūriniai sluoksniai storesni – siekia 3–3,5 metro.

– Kuri Kaune tyrinėta vieta buvo pati įdomiausia ir turtingiausia radinių?

– Vilniaus gatvę išskirčiau dėl kelių priežasčių. Tai viena seniausių Kauno gatvių ir tą senovę mes pajutome radę XV amžiaus monetų, įvairių dangų bei kitų užstatymo liekanų.

Kultūriniai sluoksniai buvo informatyvūs, o radiniai leido nustatyti tikslias Vilniaus gatvės evoliucijos datas.

Vilniaus gatvė buvo pirmasis objektas Kaune, kurį taip išsamiai ištyrėme. Ši gatvė – tai didelės Senamiesčio dalies pjūvis, leidžiantis suprasti, kaip formavosi Senamiestis. Kartu tai buvo edukacinis momentas mums patiems.

– Ar Vilniaus gatvė smarkiai pasikeitė pastaraisiais šimtmečiais?

– Didžioji jos dalis paaugo labai mažai – nuo 0,5 iki 1,5 metro. Tik vienoje vietoje netoli sankirtos su M.Daukšos gatve yra buvusi maždaug 3 metrų gylio dauba, kurią vėliau kažkas užpylė.

Vilniaus gatvės plotis, kryptis iki požeminės perėjos nesikeitė, atkarpoje link Laisvės alėjos pokyčiai taip pat labai nedideli.

– Kuo nustebino tyrimai Rotušės aikštėje?

– Galima pasakyti, kad Rotušės aikštė pakito nedaug, nes XVII amžiaus kultūrinį sluoksnį randame labai negiliai – kai kur vos 40 centimetrų gylyje. Taip nutiko dėl paprastos priežasties – aikštės viduryje stovėjo Rotušė ir dangos nebuvo galima aukštinti.

Rotušės aikštė ne visada buvo lygi, einant link dabar veikiančios Jėzuitų gimnazijos buvo maždaug 1,5 metro aukščio kalva. Greičiausiai – natūralios kilmės.

Rotušės aikštė įvairiu metu buvo tankiau užstatyta. Šiaurinėje pusėje stovėjo arklidės, o XIX amžiaus pirmojoje pusėje priešais centrinę Rotušės dalį buvo pastatytas obeliskas, skirtas Rusijos imperijos pergalei prieš Napoleono kariuomenę įamžinti.

Kasinėdami aptikome šio paminklo pamatą.

Jau anksčiau visai greta Rotušės buvo rastos 8 vaško lydymo krosnys, o mes aptikome dar dvi.

– Kiek laiko dar užtruksite Rotušės aikštėje?

– Rotušės aikštėje esame padarę apie 80 proc. planinių darbų, todėl dar turėtume dirbti mažiausiai du mėnesius, tačiau nuolat atsiranda neplaninių darbų, todėl galime užsibūti ir iki vasaros.

Su rangovais juokavome, kad šiemet kauniečiai Kalėdas jau galės švęsti Rotušės aikštėje.

– Jeigu būtų galimybė rinktis, kurią Kauno vietą norėtumėte patyrinėti?

– Dirbame ten, kur reikia užsakovams, o jeigu reikėtų išskirti vieną vietą, kurią norėtume patyrinėti, tai būtų Kauno pilis, kuri yra išskirtinis objektas ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje.

Nors ji nemažai tyrinėta, yra beveik nepaliestų vietų ir ten būtų galima ką nors įdomaus išpešti.

Lukštena požemių paslaptis: archeologai atskleidė negirdėtas Kauno istorijos detales