Grafitis, kuriuo buvo ištepliota Vilniaus senąsias žydų kapines rėminanti betono pakyla, uždažytas baltai. Ant šios pakylos dunksančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų (toliau – Sporto rūmų) sienos, margos nuo terlionių, nuo praėjusių metų pavasario yra švarios.
Tai bene vieninteliai išoriniai pokyčiai, šiuos Sporto rūmus palietę per pastaruosius dvidešimt metų.
Medienos drožlių plokštėmis užlopyti fasadiniai langai, ištrupėjęs betoninių plokščių grindinys, ant rūmus juosiančios metalinės tvoros kybantis užrašas „Objektą saugo „Fosus“ saugos tarnyba“. Taip šiuo metu atrodo inžineriniu šedevru laikomas statinys, kurį šmėkla pavertė politikai.
Pagal pastarąjį sumanymą, kurį pernai vasarą sukurpė tuometės Vyriausybės sudaryta darbo grupė, Sporto rūmai turėtų tapti memorialu. „Memorialas turėtų būti paminklu žydų kapinėms ir pristatyti to laikmečio žydų bendruomenės, jose palaidotų žmonių istorijas, laikmečio papročius ir tradicijas“, – paskelbė darbo grupė.
Iš projekto, kuriame buvo numatyta atgaivinti Sporto rūmus – įrengti modernią erdvę konferencijoms, skirti vietos žydų istorijos bei kultūros muziejui – teliko sumanymas pastatą paversti negyvu monumentu šalia maždaug prieš porą šimtų metų uždarytų Šnipiškių kapinių.

