Į portalo Lrytas redakciją kreipėsi ne vienas medžių iškirtimu pasibaisėjęs Vilniaus Žvėryno mikrorajono gyventojas. Anot jų, čia iškirsti medžiai, nupjauti krūmai, suniokota viskas, kas buvo per daugybę metų sukurta.
Atrodo, kad miesto valdžia pamiršta, jog tikrasis „žaliasis Vilnius“ – tai ne trinkelės ir betonas, o gyva gamta, kurią prarasti galima per kelias dienas, tačiau atkurti – prireiks dešimtmečių. Ar dar ne per vėlu sustabdyti Žvėryno pakrančių niokojimą ir išsaugoti bent dalį šios miesto gamtos oazės?
Socialiniuose tinkluose kilo panikos ir pykčio banga, žmonės negalėjo patikėti šiuo šiurpiu, be gailesčio atliktu darbu.
Saulius Jonaitis feisbuko grupėje kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir prašė kuo skubiau stabdyti kirtimus Žvėryne.
„Pažiūrėkite, ką jūs ką tik Žvėryne sunaikinote! Nuostabus gamtos kampelis, pačių žmonių įrengta pavėsinė su poilsio vieta, kažkuriais metais buvo įrengtas bendruomenės daržas, kažkuriais kabėjo didžiulės, gal 5 metrų sūpynės. Kas bus dabar? Iškastruotas perpučiamas krantas su keliais pavieniais medžiais? Lygiai toks pats, kaip kilometrai kitur? Jau nebekalbu apie pavasarį čiulbėjusias lakštingalas, kikilius ir volunges (taip – turiu volungių nuotraukas iš to kranto) – viską sunaikinote! Čia jūsų ta deklaruojama Žalioji banga? Žaliasis Vilnius?“, – rašė jis.
Vyras kreipimęsi prašė bent paukščiams palikti zoną aplink tiltą: „Jau sunaikinta beveik visa pakrantė, palikite paukščiams bent zoną aplink tiltą nepaliestą!“
Jis taip pat piktinosi, kad apie darbus niekas neinformavo ir su gyventojais nesitarė.
Vaidas Janonis situaciją apibūdino, kaip tragišką:
„Viską šnioja be atrankos, nuvažiuokite patikrinti. Likę iki metro storio kelmai, tik apkasti sniegu, pjuvenomis, kad nekristų į akis. Ten buvo mišrus miškas, ne uosialapių plantacija, kurią reikėtų iškirsti plynai. Iš žaliųjų migracinių zonų, ramybės kampelių paukščiams, dabar lieka perpučiami plyni kirtimai“, – teigė jis.
Dar vienas Žvėryno gyventojas Antanas Vaišvila kvietė merą pažiūrėti, ką pridirbo rangovai:
„Pažiūrėkite nuotraukose, kas liko iš Žvėryno pakrančių – jos kaip išvažinėtos tankais, nors dar vasarą ten buvo nuostabios ramybės oazės – ir gyvūnams, ir žmonėms. Net neabejoju, kad jei bent kas nors iš Vilniaus miesto savivaldybė ten būtų užsukęs anksčiau, tokių plynų kirtimų nebūtų daroma. Bet kol dar ne vėlu – stabdykite kirtimus bent aplink tiltą į Vingio parką. Palikite lopinėlį unikalios gyvos gamtos paukščiams ir žmonėms!“, – teigė jis.
Lukas Palaitis svarstė, ar Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ir pats meras V. Benkunskas bent kartą toje pakrantėje buvo.
„Vilniaus miesto savivaldybė ir Valdas Benkunskas matyt ten nebuvo kojos įkėlę, o kur nesi kojos įkėlęs, ten traktorius nusiųst ir viską velniop išpjauti širdies neskauda. O kam apskritai važiuoti ir žiūrėti? Juk niekam ta gamta Vilniuje nerūpi. Atsiprašau, rūpi, bet tik tiek, kiek ją galima „įsisavinti“... Dar tik cemento ir trinkelių pasiruoškit, reikės kiekvieną medį apibetonuot. „Žaliasis Vilnius“... Nejuokinkit....“, – aiškino jis.
Ne tuos medžius iškirto?
Neries pakrantės „valymas“ Žvėryne privertė gyventojus iškelti ne vieną svarbų klausimą. Anot Ligitos Poškutės, pakrantėje buvo išsaugoti tik didžiausi ir estetiškiausi medžiai, tačiau sunaikinti visi savaiminiai „teisingų“ medžių daigai, kurie galėjo formuoti natūralų kraštovaizdį. Tačiau ji mano, kad miestui reikia ne mechaninio pjovimo, o išmintingos želdynų priežiūros, kurią koordinuotų specialistai, išmanantys tiek gamtos dėsnius, tiek rajono poreikius.
„Iš šiandienos nuotraukų matosi, kad toje teritorijoje išsaugoti medžiai buvo palikti pagal grožį ir kamieno diametrą – valymas buvo tarsi siekiant suformuoti parką, paliekant didžiausius ir gražiausius medžius. Neries pakrantėmis ir tuo, kad jos nebūtų apaugusios invaziniais augalais, manau, kad greičiausiai rūpinasi G. Runovičiaus vadovaujamas Aplinkos skyrius. Jame yra nedaug darbuotojų, jie nėra aukštos kvalifikacijos, jie yra perkrauti darbu.
Vietoj to, kad iš pakrančių pašalintų tik invazinius uosialapius klevus jie plynai kirto viską – paliko tik vieną kitą gražesnį medį (mačiau palikti net moteriškos giminės uosialapiai), o mažus neinvazinius, gerus medžius – nušlavė (klevus, alksnius, gudobeles, šeivamedžius) kaip šiukšles. Jei būtų kirtę tik uosialapius, o, kad ir mažo diametro, jaunus kitų rūšių medžius palikę – ir vaizdas greičiau sugrįžtų į pradinę būklę (gamtiškos pakrantės, kurioje galima pasivaikščioti be asfalto, kur peri paukščiai), ir su invaziniais uosialapiais būtų sukovota, ir gyventojus nuraminti būtų lengviau.
Tai, kas dabar padaryta – tikrai protu nesuvokiama. Tiesiog Aplinkos skyriuje nėra žmonių kurie rūpintųsi tokiais darbais vietoje, įsigilindami į situaciją, bendraudami ir išklausydami vietinius gyventojus. Aplinkos skyriaus darbuotojai greičiausiai planavo (neaišku, kiek būdami vietoje ir ar pabendravę bent jau su seniūnija), o darbus atliko spėju UAB „Stebulės“ darbuotojai (arba kokie nors jų subrangovai, bet vargu...)“, – portalui Lrytas sakė L. Poškutė.
Anot jos, tokių darbų negalima planuoti iš stiklinių bokštų patikint darbus atlikti ne aukštos kvalifikacijos darbuotojams. „Lakštingalos greitai į šią pakrantę nusugrįš. Ar žinojo šiuos darbus sugalvoję savivaldybės darbuotojai, kad ten peri lakštingalos?“, – klausė vilnietė.
Vilniaus m. savivaldybė atstovai tikino, kad buvo šalinami tik avariniai ir invaziniai želdiniai
Vilniaus savivialdybė atstovai komentavo, kad Neries pakrantėje šalinami tik avariniai (sausuoliai, lūžę, ar išvirtę medžiai) ir invaziniai želdiniai – uosialapiai klevai.
„Šalinami tik moteriškos giminės uosialapiai klevai, kurie platina sėklas ir invaziniai želdiniai sparčiai plinta, išstumiant, vietines, Lietuvai būdingas medžių rūšys. Vyriškos giminės medžiai sėklų neturi, todėl šie medžiai paliekami toliau augti. Tai ypač aktualu upių pakrantėse, kur invazinių medžių plitimas žymiai greitesnis dėl vandens ir vėjo pernešamų sėklų, ko pasėkoje pakrantės gausiai apauga šiais želdiniais. Uosialapis klevas (Acer negundo) – viena labiausiai paplitusių ir agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, kelianti grėsmę vietinių rūšių išlikimui. Verta paminėti, kad uosialapio klevo žiedadulkės pavojingos žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją – polinozę“, – rašė Vilniaus m. savivaldybė.
Tačiau vietoje apsilankę gyventojai tvirtina, kad didžioji dalis uosialapių (tame tarpe ir moteriškosios giminės) palikti: „Palikta didžioji dalis uosialapių, būtent, moteriškos lyties, su kabančiomis sėklomis! Bet nupjautą mačiau ir beržą. Pjovėjai neskiria medžių!“, – socialiniuose tinkluose piktinosi vyras.
Kitas kometatorius svarstė, kad gal reikėtų kreiptis į policiją.
Apie kirtimus visuomenę informavo
Savivaldybės tinklalapyje apie Neries pakrantėje atliekamus medžių kirtimo ir krūmų šalinimo darbus parašyta tik trumpa žinutė:
„Neries pakrantėje, Žvėryno rajone, tvarkomi želdiniai. Šalinami blogos būklės, invaziniai uosialapiai klevai, jų atžalos, menkaverčiai krūmai, išvirtę, lūžę, nudžiūvę medžiai. Patenkinamos ir geros būklės želdiniai, net jei tai invazinių rūšių medžiai.“ Ji paskelbta 2025 m. vasario 7 d.
Iškirto kone 500 medžių
Portalas Lrytas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad plačiau pakomentuotų situaciją ir paaiškintų, kodėl buvo pasirinktas toks drąstiškas vietos išvalymas, kiek medžių iškirsta ir ką ketinama toje vietoje daryti toliau. Ir galiausiai pirmadienį gavo atsakymą.
Jame teigiama, kad invazinių medžių plitimas upės pakrantėje yra ypač aktuali problema, nes vanduo ir vėjas sparčiai perneša sėklas.
„Uosialapis klevas yra viena labiausiai paplitusių ir agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, kelianti grėsmę vietinių rūšių išlikimui. Pavojų uosialapiai klevai kelia ir žmonėms, nes žiedadulkės sukelia alergiją – polinozę. Į invazinių rūšių sąrašą ši rūšis įtraukta dar 2004 metais, o valstybiniu lygiu šių medžių populiacija aktyviai reguliuojama nuo maždaug 2013 m.“, – komentavo Vilniaus m. savivaldybės atstovas komunikacijai G. Grubinskas.
Jis pabrėžė, kad Neries pakrantėje buvo šalinami tik moteriškos giminės uosialapiai klevai, t. y. tie medžiai, kurie platina sėklas, dėl kurių ir vyksta spartus plitimas, išstumiantis vietines medžių rūšis. Vyriškos giminės medžiai sėklų neturi, todėl, jei nėra avarinės būklės, pavojaus aplinkai nekelia ir yra paliekami augti.
„Neries pakrantėje šalinami invaziniai medžiai (uosialapiai klevai) ir kitų rūšių avarinės būklės želdiniai – sausuoliai, vėjo ar audrų išversti arba lūžę medžiai. Kitaip tariant, ties Žvėrynu vykdoma aplinkos priežiūra, šalinant pavojingos būklės medžius ir užtikrinant žmonių saugumą bei reguliuojant invazinių želdinių populiaciją.
Pašalinta apie 500 medžių, iš kurių didžiąją dalį sudaro uosialapiai klevai ir tik nedidelė dalis kitų rūšių avarinės būklės medžių. Tvarkant aplinką, taip pat pašalinta nemažai uosialapių klevų atžalų ir krūmynų“, – portalui Lrytas aiškino specialistas.
Paprašius pakomentuoti, ar Neries pakrantėje taip ir liks kone plynas laukas, buvo paaiškinta, kad savivaldybė yra atvira gyventojų pasiūlymams dėl viešųjų erdvių įrengimo ar teritorijų įveiklinimo.
„Kaip ir pernai, šiemet vyks projektas „Dalyvauk! Vilnius“, kurio metu gyventojai galės siūlyti savo gyvenamosios aplinkos pagerinimo idėjas, o daugiausia palaikymo sulaukiusioms idėjoms bus skiriamas finansavimas“, – teigė jis.