Gaisrų statistika – negailestinga
Nors žmonės į turimo turto apsaugą žiūri vis atsakingiau, o namai vis dažniau aprūpinami dūmų detektoriais ir moderniomis saugumo sistemomis, gaisrai gyvenamuosiuose būstuose vis dar nusineša žmonių gyvybes, o šeimos lieka be namų. Anot specialistų, dažnai nelaimės kyla dėl techninių gedimų, tačiau opi problema ir pačių žmonių neatsargumas.
Cigarečių rūkymas lovoje, netvarkingos krosnys ar neprižiūrėta elektros instaliacija tampa mirtinais spąstais, kurių galima išvengti.
Susiję straipsniai
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiosios specialistės Irmos Meškauskaitės, 2024 m. Lietuvoje kilo 1358 gaisrai ir tai yra net 5,6 proc. daugiau nei 2023 m. Iš jų daugiabučiuose ir individualiuose namuose kilo 544 gaisrai.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad vos per metus (2024 m.) gaisruose žuvo net 24 žmonės, o 2023 m. – 27. Iš viso per du metus gaisrai nusinešė net 51 gyvybę. Daug tai ar mažai? Net ir viena gyvybė yra per didelė kaina, kurią sumokame už savo neatsakingumą. Tad galima abejoti, ar pakankamai susimąstome apie skaičius, kol vienu iš jų netampa mūsų pačių artimasis.
Gaisrų priežastys, galinčios tapti mirtinais spąstais
Nors gaisrų priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai mirtinais spąstais tampa žmonių neatsargumas ir netinkama įrenginių priežiūra. Netvarkingos krosnys, židiniai bei netinkamai išvalyti ar visai neišvalyti dūmtraukiai sudaro didžiausią gaisrų dalį, o elektros įrenginių gedimai ir neatsargus elgesys su ugnimi neretai pavojų paverčia tragedija.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo laikotarpiu daugiausiai gaisrų kyla dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo reikalavimų pažeidimų. Pasak I.Meškauskaitės, dažniausiai šie gaisrai įvyksta dėl netinkamos šildymo įrenginių priežiūros – per retai valomi kaminai ir dūmtraukiai, nepakankamai tikrinami patys įrenginiai ar netinkamas jų įrengimas, pavyzdžiui, neišlaikomi minimalūs saugūs atstumai iki degių medžiagų.
„Be to, gaisro priežastimi gali tapti ir netinkamas kuro pasirinkimas – deginamos šlapios malkos, atliekos arba kitos netinkamos medžiagos. Gaisras gali kilti ir dėl per arti šildymo įrenginių laikomų degių medžiagų“, – vardijo specialistė. Ji priminė, kad draudžiama laikyti kurą arčiau nei 1 m nuo pakuros. Taip pat draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau nei 0,5 m nuo krosnių, katilų, jų vamzdynų ar ant jų.
I.Meškauskaitė pažymi, kad gaisrinės saugos reikalavimai galioja visoms šildymo sistemoms, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Skirtingos šildymo sistemos turi specifinių gaisro rizikos veiksnių, todėl būtina atsižvelgti į kiekvienos sistemos ypatumus.
Riziką kilti gaisrui taip pat kelia netvarkingi elektriniai šildymo įrenginiai arba įrenginiai su pažeista elektros instaliacija.
Anot specialistės, šaltuoju metų laikotarpiu šildymo įrenginiai naudojami intensyviau, nei kartais leidžia gamintojo rekomendacijos, todėl gali įvykti įrenginio perkaitimas, kas taip pat kelia gaisro pavojų.
Tačiau, kaip pažymi I.Meškauskaitė, šių gaisrų galima išvengti reguliariai valant kaminus, naudojant tinkamą kurą, laikantis gamintojo instrukcijų, užtikrinant teisingą montavimą bei saugius atstumus ir nuolat tikrinant elektros instaliaciją. Taip pat rekomenduojama įrengti dūmų signalizatorius ir laikytis bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių.
Gaisrai – ir nuo uždegtos cigaretės
Negana to, riziką taip pat kelia ir savaiminis medžiagų užsidegimas bei neatsargus cigarečių rūkymas, kuris neretai tampa ir mirtinų nelaimių priežastimi.
„Freepik“ nuotr.
Anot specialistės 2024 m. dėl neatsargaus rūkymo žuvo net 29 gyventojai (2023 m. – 42), o 21 gyventojas žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi (2023 m. – 27). „Norint išvengti tokių nelaimių, svarbu laikytis elementarių savisaugos įgūdžių ir gaisrinės saugos taisyklių. Niekada nepalikti uždegtos cigaretės ar žvakės be priežiūros, ypač šalia degių medžiagų, ir visada naudoti tinkamas vietas rūkymui, nerūkyti lovoje. Taip pat būtina užgesinti cigaretę prieš ją numetant, nes ji gali sukelti gaisrą net po ilgesnio laiko“, – aiškino ji.
Specialistė pažymėjo, kad nors bedūmiai tabako gaminiai pastaraisiais metais šiek tiek sumažino gaisrų riziką, tačiau visiškai nepanaikino.
„Bedūmių tabako gaminių, tokių kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamosios tabako sistemos populiarėjimas gali sumažinti gaisrų, kilusių dėl rūkymo, tikimybę, nes jie nesukuria atviros ugnies kaip tradicinės cigaretės, tačiau jų vartojimas visiškai nepašalina gaisrų rizikos.
Bedūmiai tabako gaminiai gali būti mažiau linkę sukelti gaisrą, tačiau svarbu nepamiršti, kad elektroninių cigarečių baterijos gali perkaisti ir sukelti gaisrą, jei jos bus netinkamai naudojamos ar įkraunamos, ypač kai įkraunami prietaisai paliekami ant degių paviršių“, – aiškino I.Meškauskaitė.
Ką tikrina ugniagesiai naujuose ir senuose pastatuose?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausioji specialistė atkreipia dėmesį, kad atliekant naujai pastatytų namų priešgaisrinę patikrą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įgalioti atstovauti PAGD prie VRM statybos užbaigimo komisijose tik vykdant statybos užbaigimo procedūras. Vadovaujantis Statybos užbaigimo tvarkos aprašu, pagal kompetenciją vertina statinio atitiktį projektiniams sprendiniams bei esminiams statinio gaisrinės saugos reikalavimams.
Ji paaiškino, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad kilus gaisrui:
- statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas;
- būtų ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje;
- būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius;
- žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio ar būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis;
- pradėtų veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos;
- ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti.
Tačiau atliekant jau eksploatuojamų pastatų priešgaisrinę patikrą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vertina, kaip laikomasi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų.
„Freepik“ nuotr.
„Paprastai dėmesys skiriamas evakuacijos keliams ir išėjimams. Svarbu, kad jie būtų laisvi ir tinkami evakuacijai bet kuriuo paros metu kilus gaisrui. Tikrinama, ar periodiškai prižiūrimos ir tinkamai veikia priešgaisrinės sistemos (vidaus vandentiekis, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų šalinimo sistemos, dūmų signalizatoriai ir kt.). Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, ar patalpos yra aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais, nedegiais audeklais ir kt.), ar tvarkinga elektros instaliacija ir ar naudojami prietaisai atitinka gamintojo reikalavimus bei kitus gaisrinės saugos standartus“, – dėstė I.Meškauskaitė.
Kaip sumažinti gaisrų riziką savo namuose?
Norint maksimaliai sumažinti gaisro tikimybę savo namuose, pasak specialistės, gyventojai turėtų reguliariai prižiūrėti šildymo įrenginius (valyti kaminus ir dūmtraukius, pašalinti suodžius ir kitas degias medžiagas, kurios gali sukelti gaisrą. Šildymo įrenginius, krosnis ir židinius įrengti pagal gamintojo rekomendacijas ir išlaikyti saugius atstumus nuo degių medžiagų).
Anot I.Meškauskaitės, ne mažiau dėmesio reikėtų skirti ir elektros įrenginiams: „Reikėtų tikrinti elektros instaliaciją ir prietaisus, kad nebūtų naudojami nusidėvėję ar pažeisti laidai, neperkrauti elektros lizdų, o elektros prietaisus naudoti tik pagal gamintojo rekomendacijas. Nepalikti telefono ar kitų elektroninių prietaisų įkroviklių elektros lizde, prietaisams pasikrovus; įsirengti dūmų detektorius. Reguliariai tikrinti ar jie veikia, esant poreikiui pakeisti baterijas; turėti pirmines gaisro gesinimo priemones – gesintuvus, nedegų audeklą (reguliariai tikrinti gesintuvų galiojimo laiką ir užtikrinti, kad jie būtų lengvai pasiekiami).
Neatsargus elgesys su cigaretėmis – viena skaudžiausių gaisrų priežasčių, kuri neretai lemia skaudžias nelaimes. Tačiau jų taip nesunku išvengti – tereikia pasirinkti tam pritaikytas vietas arba visai nerūkyti. Mat rūkymas namuose ne tik kenkia sveikatai, bet ir sukelia pavojų gyvybei bei turtui. Pavyzdžiui, nukritusi neužgesinta cigaretės nuorūka gali akimirksniu įžiebti liepsną, ypač jei šalia yra minkštų baldų ar kitų lengvai užsidegančių medžiagų.
I.Meškauskaitė pataria nerūkyti lovoje, ant sofos ar kitų minkštųjų baldų, nes jie gali lengvai užsidegti nukritus nuorūkai ar žarijai. Specialistė taip pat pabrėžia, kad derėtų būtinai užgesinti cigaretę prieš ją išmetant. Nuorūkas išmesti tik į nedegų indą ar šiukšlinę.
Specialistė primena, kad norint apsaugoti namus nuo gaisrų, degias medžiagas ar skysčius, tokius kaip alkoholis, dažai, benzinas, laikyti toli nuo šildymo įrenginių ir atviros ugnies šaltinių.
O šiuo laikotarpiu svarbiausia – nelaikyti kuro (malkų) arti krosnių ir židinių ir laikytis nustatyto 1 m atstumo nuo pakuros, nedžiovinti ir nelaikyti degių medžiagų arčiau nei 0,5 m nuo krosnių, katilų, jų vamzdynų ar ant jų.
Kalbant apie elektrinius šildymo įrenginius, specialistė pataria nepalikti be priežiūros kaitinimo prietaisų (pvz., elektrinių šildytuvų) ir laikyti juos toli nuo užuolaidų, antklodžių ar kitų degių medžiagų.
„Nepalikti gaminamo maisto be priežiūros. Naudojant aliejų arba riebalus, būti atsargiems, nes jis gali užsidegti. Jokiu būdu užsidegusio aliejaus negesinkite vandeniu. Gesinti nedegiu audeklu“, – išvardijo specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad labai svarbu yra sudaryti evakuacijos planą, kad visi namų gyventojai žinotų, kaip elgtis kilus gaisrui, ir kokiais keliais reikėtų evakuotis. Taip pat užtikrinti, kad visi evakuacijos keliai ir išėjimai būtų laisvi ir parengti evakuotis bet kuriuo paros metu kilus gaisrui.
Anot jos, imdamiesi šių priemonių, gyventojai gali sumažinti gaisro riziką savo namuose ir užtikrinti saugumą tiek sau, tiek savo šeimos nariams.