Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 17 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, kurie tapo ne tik iššūkiu gyventojams ir viešajai infrastruktūrai, bet ir signalizuojančiu ženklu apie klimato pokyčių keliamą grėsmę.
„Vasarą vis dažniau pasitaiko staigių, itin gausių liūčių, kurios per kelias valandas gali atnešti mėnesiui būdingą kritulių kiekį. Jos dažnai būna lokalios, lydimos smarkių perkūnijų, stiprių vėjo gūsių ar net škvalų, sukeliančių didelę žalą. Prognozuoti tikslų tokių ekstremalių reiškinių dažnį po dešimtmečio sudėtinga, tačiau tikėtina, kad, didėjant vidutinei oro temperatūrai, jų pasikartojimas taps vis dažnesnis. Be liūčių ir audrų, prognozuojami ir dažnesni sausringi, itin karšti laikotarpiai. Jau dabar, lyginant su prieš 30 metų buvusiomis sąlygomis, Lietuvoje gerokai padaugėjo dienų, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, bei tropinių naktų, kai ji nenukrinta žemiau nei 20 laipsnių“, – sako klimatologas Justas Kažys.
Jo teigimu, žiemos sezonu taip pat stebimi pokyčiai – didėja stiprių vėtrų su gausiais krituliais tikimybė. Tokios audros gali atnešti tiek sniegą, tiek lietų, priklausomai nuo tuo metu vyraujančios temperatūros. Vakarinės oro masių pernašos lemia ir intensyvesnes audras su smarkiais vėjais bei gausiais krituliais. Nors bendros klimato sąlygos gali atrodyti švelnesnės, pavieniai ekstremalūs reiškiniai – tiek karščio bangos, tiek audros – tampa vis dažnesni ir intensyvesni.
Seni daugiabučiai mažiau atsparūs atmosferos poveikiui
Anot įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovės Aušros Jarmoškienės, ekstremalių orų daroma žala seniems daugiabučiams yra kur kas didesnė nei modernizuotiems, nes jie mažiau apsaugoti nuo atmosferos poveikio.
„Nuolat besikeičiančios oro sąlygos – šaltis, karštis ir drėgmė – sukelia įvairius daugiabučių konstrukcijų pažeidimus, kurie laikui bėgant gali tapti rimtomis problemomis. Kai aplinkos temperatūra mažėja, statybinės medžiagos, tokios kaip betonas ir plytos, traukiasi, o kai ji kyla – plečiasi. Dėl nuolatinio temperatūrų svyravimo atsiranda įtrūkių, per kuriuos patenka drėgmė. Šąlant įtrūkiai dar labiau plečiasi ir ardo konstrukcijas. Langų rėmai, durys deformuojasi ir tampa nesandarūs, o stogo dangos, veikiamos nuolatinių temperatūros pokyčių, praranda elastingumą ir tampa trapios. Tai lemia plyšių, per kuriuos į pastatą gali prasiskverbti vanduo, atsiradimą“, – pasakoja A.Jarmoškienė.
Anot Vilnius TECH universiteto docento dr. Arnoldo Šneiderio, klimato kaitos požiūriu pažeidžiamiausias yra šalies pajūris. Stiprūs vėjai čia intensyviau veikia pastatų fasadus, todėl jų konstrukciją būtina apsaugoti specialiomis dangomis, kurios padeda sumažinti aplinkos poveikį ir prailginti pastatų ilgaamžiškumą.
Ekspertė A.Jarmoškienė išskiria Nemuno deltą ir Pietryčių Lietuvą kaip regionus, jautresnius klimato kaitos veiksniams.
„Daugiabučių renovacija šiose vietovėse turi būti pritaikyta specifinėms klimato grėsmėms – potvyniams, stipriems vėjams, temperatūros svyravimams, sausroms ir kritulių pertekliui. Atsižvelgiant į tai būtina stiprinti, tvirtinti stogus ir naudoti vėjui bei drėgmei atsparią dangą, įrengti pamatų hidroizoliaciją naudojant specialias membranas ir kitas apsaugines medžiagas, išorines sienas šiltinti vandeniui nelaidžiomis medžiagomis“, – pabrėžia ekspertė.
Reikia daugiau dėmesio vėdinimo sistemoms
Dr. A.Šneideris pažymi, kad efektyviai renovuojamo pastato eksploatacijai ypač svarbūs apšiltinimo ir garso izoliacijos sprendimai. Tačiau klimato kaitos perspektyvoje, kai ateityje sulauksime vis didesnių karščių, modernizuojant daugiabučius būtina daugiau dėmesio skirti ir vėdinimo sistemoms. Jos užtikrina, kad net ir senos sienų konstrukcijos išliktų sausos ir „šiltos“. Be to, neperpučiamos sienos ir stogas padeda išlaikyti sandarumą ir sumažinti šildymo išlaidas.
Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovė A.Jarmoškienė pabrėžia, kad renovuojant pastatus ir siekiant jų atsparumo aplinkos veiksniams svarbiausi darbai turėtų būti: pamatų apšiltinimas ir hidroizoliacija, išorinių sienų šiltinimas (rekomenduojama ventiliuojamo fasado sistema), stogo apšiltinimas ir hidroizoliacija, balkonų plokščių remontas bei sutvirtinimas atkuriant jų laikančiąją galią, taip pat esamų langų keitimas į trijų stiklų paketo langus.
Ruošiantis daugiabučio renovacijai labai apdairu būtų pagalvoti ir apie aplinką, nes žaliosios erdvės yra vienas būdų, galinčių apsaugoti pastatus nuo potvynių padarinių.
„Žinoma, medžiai neužauga per metus ar kelerius, tam reikia laiko, net ir nedidelė pievelė, krūmokšniai padeda sudaryti palankesnį mikroklimatą, sąlygas vandeniui nubėgti ir susigerti. Tai daug palankiau negu tik telkšoti didesnėse balose“, – tikina klimatologas J.Kadžys.
Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 d.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.