Teismas nutarė Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat – priteisti iš apeliantės – Kauno miesto savivaldybės administracijos – ieškovui A. D. 774,40 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Negana to, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistas atsakovei – UAB „Deimantų alėja“ – 1 452 Eur (tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ta pačia Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija privalės atlyginti ir pil. I. M. 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ir tai – anaiptol ne visi miesto savivaldybės biudžeto, kurį sudeda dirbantys ir mokesčius mokantys gyventojai, praradimai. Juk mokesčių mokėtojai moka atlyginimus valstybės tarnautojams, kurie „kartais padaro klaidų“, o šios – nemažai kainuoja.
Vienam NT pardavė, kitam – atidavė
Nekilnojamojo turto objektas – 600 kv. m žemės sklypas Kauno mieste. Jo tiksli vieta, taip pat ir savininko bei kitų istorijos dalyvių vardai bei pavardės teismo nutartyse neminimi. Tad ir naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ negalima jų konkretizuoti. Bet esmė šios istorijos – pakankamai aiški.
Minimas žemės sklypas buvo parduotas pil. A. D. (1994 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė Kauno miesto savivaldybės administracijos pirmtakė – Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba).
2013-aisiais tas pats sklypas buvo perduotas kitam asmeniui pagal Lietuvos Respublikоs piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Ir niekam nerūpėjo faktas, kad ta žemė (teismo dokumentuose vadinama ginčo teritorija) nebuvo laisva. Sklypo savininko įsitikinimu, tą faktą patvirtinus, „turi būti pripažinta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo šios ginčo teritorijos dalies pažymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės, to paties teritorijos planavimo dokumento pagrindu ir toje pačioje įbrėžto projektinio sklypo Nr. 5 vietoje, kurioje jau buvo suformuotas sklypas Nr. 20, formuoti naują sklypą Nr. 204, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir priimti sprendimą patvirtinti matavimų metu parengtą planą.
Taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba „(NŽT) neturėjo „pagrindo ginčo teritorijoje suformuoti naują sklypą Nr. 204 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į jį atkūrimo, grąžinant sklypą Nr. 204 natūra“.
Teisėtai – neteisėtai, tačiau (kaip, ir „šiais garsios šeimos valdymo laikais, kai atgautą NT perka viena savininkė, iš jos – mero sūnus ar marti) ir tas nedidelis miesto žemės lopinėlis (600 kv.m) „keliavo iš rankų į rankas“. Bet teismas visgi nepatvirtino „taisyklės“, jog trečias NT įgijėjas yra teisėtas jo savininkas.
Teismas pripažino…
…kad „teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos, negali remtis aplinkybe, jog sklypo Nr. 20 buvimo faktas nebuvo žinomas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad sklypo Nr. 20 dokumentai yra saugomi Nacionalinės žemės tarnybos archyve“.
Po to, kai pilietis tapo teisėtu žemės sklypo savininku, įsigijęs jį pagal teisiškai įregistruotą 1994 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, miesto savivaldybės administracija, būdama anuometės valdybos darbų tęsėja, privalėjo žinoti, kuris sklypas yra valstybės (savivaldybės), o kuris – privatus. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas „nebuvo nustatyto reikalavimo suformuotą ir teisiškai įregistruotą žemės sklypą (jo ribas) pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje“ Ir nors savo nupirktoje žemėje žmogus ilgokai nieko neveikė, kol jo sūnus nesugalvojo čia statytis gyvenamąjį namą), vis tiek savivaldybė neturėjo teisės „sudubliuoti“ sklypo nuosavybės.
Ir todėl, kaip buvo pasakyta teisme, „Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytas ginčo sklypas Nr. 204 buvo perleistas atsakovei UAB „Deimantų alėja“, o vėliau – atsakovams I. M. ir G. M., panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės.
UAB „Deimantų alėja“, kaip nurodoma rekvizitai.vz.lt, veiklos sritis – nekilnojamasis turtas.Šiuo metu ši įmonė, kuri veikia netoli 18 metų, registruota Prienų rajone, Kalvių kaime. Joje dirba 2 žmonės\, 2023-aisiais patyrė 3 466 Eur gryno nuostolio.
Kauno apygardos teismas konstatavo, kad ieškovui įgijus ginčo žemę ir jam tapus teisėtu savininku, žemė jokiems kitiems asmenims ir jokia kita tvarka negalėjo būti suteikiama, o vėlesnis tos pačios žemės suteikimas administraciniu (-ais) aktu (-ais) yra neteisėtas. Teismo išvada, – „pirmasis teises į ginčo žemę įgijo ieškovas ir jis yra teisėtas ginčo žemės savininkas. Ir šios aplinkybės, kaip pažymėjo teismas, nė vienas atsakovas neginčijo bylos nagrinėjimo metu iš esmės.
Kauno savivaldybė nepratusi „atgailauti“
„Vieningas Kaunas“ į Kauno miesto savivaldybės politinį lauką atėjo 2011-aisiais, o jame įsitvirtino po to, kai kauniečiai pirmą kartą tiesioginiuose merų rinkimuose 2015-aisiais išsirinko verslininką, „Vičiūnų grupės“ bendrasavininką Visvaldą Matijošaitį. Jo požiūrį, kad savivalda – ne politika, o ūkis, miestas netruko pajusti. Taip, nuo to laiko mieste (ir savivaldoje) įvyko daug ryškių ir sveikintinų pokyčių. Įvyko ir tokių, apie kuriuos savivaldybės viršūnės linkusios nutylėti. Tad kuo išvirs išskirtinė Matijošaičių šeimos meilė nekilnojamajam turtui, netruksime pamatyti. Tačiau iš to atkaklumo, su kokiu Kauno miesto savivaldybė gina „kiekvieną žemės lopinėlį“ net ir nuo teisėto jo savininko, belieka tik stebėtis.
Štai, apsimetusi, kad „niekas nesuklydo“, tą patį „pyrago“ gabalą vienam pardavusi, o paskui atėmusi ir perdavusi (per NŽT) kitam, savivaldybė mėgino atkreipti teismo dėmesį į faktą, jog ieškovas praleido įstatymu įtvirtintą „1 mėnesio terminą ieškiniui dėl ginčijamų 2012 m., 2013 m. priimtų administracinių aktų ir / ar jų dalių panaikinimo“.
Tačiau žemės pirkėjas (teisėtas savininkas) savo prašymą atnaujinti praleistą terminą, ieškiniui dėl administracinių aktų paduoti, grindė išskirtine susiklosčiusia situacija, – kad buvo paneigta jo teisė į nuosavybę. Teismas prašymą tenkino.
„Iš bylos duomenų spręstina, kad ieškovas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad sklypą Nr. 20 įgijo notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi, kuri buvo įregistruota registre. Ieškovas nebuvo įtrauktas į V. P. nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir / ar apie ją informuotas, šios procedūros rezultatai paviešinti viešame registre 2013 m. balandžio 30 d. Ieškovas apie tai, kad nuosavybės V. P. atkurtos į žemės sklypą Nr. 204, kuris visu savo plotu dengia ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 20, sužinojo po to, kai NŽT surašė ieškovo matininkų parengtos sklypo Nr. 20 kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Jame buvo nurodyta, jog sklypas Nr. 20 yra suformuotas ant kito sklypo Nr. 204, bei kai NŽT 202 2 m. gegužės 4 d. pateikė išvadą“, – pasakyta šių metų kovą priimtoje Kauno apygardos teismo nutartyje.
Istorija dar nebaigta
Įdomu, ką toliau darys Kauno miesto savivaldybė, nelinkusi prisiimti jokios atsakomybės dėl šios visos istorijos, juolab, pripažinti, kad suklydo ir bent mėginti klaidas ištaisyti. Netgi priešingai, – savivaldybė bandė įtikinti teismą, kad jos administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymas (…) „Dėl 645 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ nei ieškovui nei kitiems proceso dalyviams nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jo naikinti“.
Taip gali šiuo ir kitais panašiais atvejais atrodyti savivaldybei, disponuojančiai taip vadinamais viešaisiais finansais, ir galinčiai mokesčių mokėtojų lėšas savo nuožiūra naudoti bylinėjimuisi, priteistoms išlaidoms (jei nepavyksta jų nuneigti, pasisamdžius pačius brangiausius advokatus) bei savos administracijos darbuotojų, rengiančių ieškinius ar atsakymus bei kitus dokumentus teismui, sugaištam darbo laikui apmokėti.
Tiesa, Apygardos teismas pabrėžė, jog „šioje byloje nėra sprendžiama dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos ar kitų atsakovų atsakomybės. Žalos (kompensacijos) atlyginimo klausimas bus nagrinėjamas administracinėje byloje, kuri yra iškelta Regionų apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjų I. M. ir G. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras ir A. D., dėl turtinės, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo (administracinė byla Nr. eI2–374-423/2025, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys)“.