Nors gyvenamojoje teritorijoje negali būti statomi laidojimo namai, verslininkai nori tokį objektą įkurdinti tarp prabangių kotedžų sostinės pakraštyje.

Paslaugų paskirties pastatas. Taip projektiniuose pasiūlymuose apibūdinamas statinys, kuris turėtų iškilti Nemenčinės plente 76.

Iš tiesų Molėtuose registruota bendrovė „Vytora LT“ ten numačiusi pastatyti laidojimo namus. Nesvarbu, kad gyvenamojoje teritorijoje draudžiama statyti tokius objektus kaip automobilių servisai, plovyklos, krematoriumai.

Tiek savivaldybė, išduodama projektavimo sąlygas, tiek projektuotojas tai turėjo žinoti.

[[ge:lrytas:lrytas:21498901]][[ge:lrytas:lrytas:26460381]][[ge:lrytas:lrytas:27237328]]

Tuo metu aplinkiniai gyventojai jau sukilo prieš laidojimo namų statybą ir surinko daugiau nei 40 parašų.

Prieš tokį objektą pasisakė ir nekilnojamojo turto statybų, plėtros iniciatorius Arvydas Avulis.

Leido rengti pasiūlymus

Gyventojams atstovaujantis advokatas Edmundas Budvytis nurodė, kokie paslaugų paskirties pastatai gyvenamosiose teritorijose gali būti statomi.

Tačiau Teritorijų planavimo procesą reguliuojančiose normose, kur kalbama apie tai, nurodomos išimtys – automobilių servisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai. Tokie objektai gyvenamosiose teritorijose negali būti statomi.

Nors projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje yra nuoroda į šią normą, buvęs miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis užduotį palaimino. Vėliau savivaldybėje niekas nenorėjo girdėti priekaištų, kad laidojimo namų pastato projektinių pasiūlymų gyvenamojoje teritorijoje rengimo užduotis yra neteisėta.

E.Budvytis minėjo, kad kai tik savivaldybė išduos laidojimo namų statybos leidimą, jis iš karto bus užginčytas.

[[ge:lrytas:lrytas:36894001]]

Dalis teksto – ištrinta

Kaip bendrovei „Vytora LT“ pavyko gauti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį?

Anot E.Budvyčio, aiškinamajame rašte, nurodant projektavimo teisinį pagrindą, buvo iškraipytas tekstas, pašalinant jo dalį, kuri nustato išimtis, draudžiančias statyti automobilių servisus, plovyklas, laidojimo namus ir krematoriumus.

„Tiek M.Pakalnis, tiek projektuotojas siekė apeiti norma nustatytą išimtį, pagal kurią mišrios gyvenamosios ir paslaugų paskirties teritorijoje negalima projektuoti ir statyti laidojimo namų“, – kalbėjo advokatas.

Jo žodžiais, M.Pakalnio išduota projektinių pasiūlymų rengimo užduotis yra neskaidri.

Kaimynystė – slegianti

Pasak A.Avulio, galima suprasti žmones, kurie kaimynystėje nenori laidojimo namų, juolab kad tokius objektus statyti gyvenamosiose teritorijose draudžia teisinės normos.

„Kodėl tokioje vietoje būtinai reikia statyti laidojimo namus? Juk žmones toks objektas slėgs psichologiškai. Manau, kad laidojimo namams yra geresnių vietų“, – įsitikinęs A.Avulis.

Jis priminė, kad kovojo ir prieš prekybos centro „Lidl“ Nemenčinės plente statybą, kai iš pradžių buvo planuojama iškirsti per pusšimtį brandžių pušų. Vėliau skaičius sumažėjo iki 24.

„Vilniuje įprasti dvejopi standartai: kai centre nukerta vieną ąžuolą, kyla didžiulis triukšmas, kai šiek tiek toliau nuo centro ketina iškirsti pusšimtį gražiausių pušų, nė šuo nesuloja“, – stebėjosi A.Avulis.

Bus neteisūs – nestatys

Molėtuose registruotoms bendrovėms „Vytora LT“ ir „Tadora“ priklauso 7 laidojimo namai Lietuvoje.

Abiejų bendrovių direktorė yra Agnė Babelienė. Šiuo metu ji užsienyje ir yra nepasiekiama.

Bendrovės „Tadora“ laidojimo namų „Amžinybė“ vadovė Renata Laveckaja nesistebėjo – kiekvienų laidojimo namų statyba prasideda nuo aplinkinių gyventojų prieštaravimo.

Bet ji dar negirdėjusi, kad gyventojai prieštarauja ir dėl laidojimo namų Nemenčinės plente statybos.

„Mes niekada nepažeidžiame įstatymų. Be to, Nemenčinės plente statyba dar neprasidėjusi. O jeigu mes būsime neteisūs, negausime statybos leidimo ir nieko ten nestatysime“, – aiškino R.Laveckaja.

Jos žodžiais, dabar laidojimo namai statomi jau ne tokie, kaip buvo anksčiau, – niūrūs, slegiantys, net atgrasūs: „Mūsų laidojimo namus galima vadinti atsisveikinimo namais. Jie labai šiuolaikiški, puikiai įsiliejantys į aplinką. Mes taip juos suprojektuojame, kad kaimynai net nepajustų, kokios paskirties tai objektas.“

Laidojimo namų vadovė pasakojo, kad atsitikus nelaimei ateina net tokios kaimynystės priešininkai.

Pasitaikė atvejis, kai vieni jų klientai prisipažino: prieš keletą metų rinko parašus, kad laidojimo namų nebūtų.

Už paramą suteikė mokestinių lengvatų

Bendrovės „Vytora LT“ ir „Tadora“ Vilniuje teikia ne tik laidojimo paslaugas. Abi įmonės remia reprezentacinius sporto klubus.

2024 metų rugsėjį savivaldybės taryba nutarė atleisti 16 įmonių nuo dalies nekilnojamojo turto mokesčio už valdomą turtą mokėjimo.

Bendrovei „Vytora LT“ praėjusiais metais skirta 9730 eurų, o 2023-iaisiais – 7700 eurų mokestinė lengvata. Bendrovė „Tadora“ praėjusiais metais pamaloninta 1100 eurų lengvata.

Iš viso savivaldybės suteiktos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos pernai siekė beveik 264 tūkst. eurų. Didžiausia – 70 tūkst. eurų mokestinė lengvata skirta bendrovei „Via sportas“.

Tarp remiančių reprezentacinius sporto klubus minimos žinomos bendrovės Vilniaus pramogų arena, Atliekų tvarkymo centras, „Martonas“, „Šilda“, „Transtiros nekilnojamasis turtas“, „Stebulė“, „Vastint Lithuania“ ir kitos.

Tarp prabangių kotedžų sostinės pakraštyje – slegiantys planai: gyventojai šiurpsta