Sinergijos galia: grožis gimė iš bendrystės

Atnaujinti pastatai ne tik puošia miestus, bet ir kuria saugesnę, jaukesnę aplinką, didina nekilnojamojo turto vertę ir skatina bendruomeniškumą. Tai įrodo, kad grožį kuria žmonės, o įgyvendina specialistai.

„Kiekvieną dieną matau, kaip mūsų namą fotografuoja praeiviai. Pradžioje buvo keista, bet dabar didžiuojuosi – žmonėms gražu“, – šypsosi Nerija, gyvenanti S.Daukanto g. 14-ajame name Kaune, kurio fasadas neseniai buvo atnaujintas. Tokie atsiliepimai tampa vis dažnesni – restauruoti pastatai tampa miesto puošmena ir bendruomenių traukos centrais.

Klaipėdoje, siekiant atgaivinti senamiesčio grožį ir saugumą, savivaldybė pradėjo fasadų tvarkymo paramos programą, kuri sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo. Pasinaudojus šia programa pernai atnaujinti penkių daugiabučių namų fasadai Tomo g. 10A, Bangų g. 21, Jono g. 6, Turgaus a. 16 ir Tiltų g. 20.

Šių pastatų gyventojai, pasinaudoję savivaldybės parama, renovacijos projektus įgyvendino kartu su „Mano BŪSTO“ specialistais.

O štai centrinėje Vilniaus miesto dalyje daugelį metų stovėję aptrupėję, žaliais tinklais dengti balkonai šiandien pamažu nyksta iš sostinės žemėlapio. Vos per dvejus metus iniciatyvūs gyventojai, padedami „Mano BŪSTO“, atnaujino 311 balkonų – tiek, kiek anksčiau būdavo renovuojama per ištisą dešimtmetį.

„Ne vienus metus prastos būklės balkonai istoriniuose Vilniaus daugiabučiuose buvo tarsi miestą bjaurojusi ir pavojų kėlusi piktžaizdė. Pastatų savininkai vangiai kreipdavo dėmesį į specialistų raginimus imtis veiksmų, o balkonų būklė kasmet vis prastėjo. Tačiau per pastaruosius dvejus metus įvyko tikras proveržis – kartu su daugiabučių bendruomenėmis ir miesto savivaldybės skiriama parama pavyko renovuoti šimtus balkonų, taip išsprendžiant ilgalaikes problemas“, – sako bendrovės „Mano BŪSTAS“ Verslo atstovavimo grupės vadovė Gintarė Šilanskienė.

Atnaujindami pastatus specialistai pirmiausia siekia užtikrinti gyventojų saugumą. „Krintantys fasadų tinko gabalai, avarinės būklės balkonai nėra tik estetinė problema – tai grėsmė praeiviams ir patiems gyventojams. Intensyviai dirbti pagal specialią paveldotvarkos programą pradėjome nuo 2020 metų. Per šį laiką prisidėjome prie devynių istorinių namų atnaujinimo“, – teigia „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko.

Vilniuje panašūs iššūkiai buvo sprendžiami taip pat pasitelkus miesto paramą – iki 80 proc. balkonų, esančių centrinėje miesto dalyje, tvarkymo darbų finansavo savivaldybė. Tai leido pagreitinti renovacijos procesą ir paskatino bendruomenes imtis iniciatyvos. „Skaičiuojame, kad daugiau nei pusė kultūros paveldo zonoje esančių balkonų sutvarkyti būtent dėl šios paramos“, – pažymi G.Šilanskienė.

Atnaujinti pastatai ne tik kuria vizualų grožį, bet ir skatina bendruomeniškumą. „Matau, kaip mūsų name po renovacijos atsirado daugiau gyvybės, – žmonės pasakoja, domisi istorija, organizuoja bendrus susitikimus“, – pasakoja vilnietė Ramunė, kurios namo balkonai buvo suremontuoti pernai rudenį.

Pokyčius pastebi ir nekilnojamojo turto ekspertai. „Pirkėjai vis dažniau domisi ne tik namo vieta, bet ir jo būkle. Jei pastatas prižiūrėtas, jei matoma, kad bendruomenė rūpinasi aplinka, tai stiprus argumentas svarstant apie būsto įsigijimą“, – sako „Capital Real Estate“ brokerė Lina Matukienė. Ji atkreipia dėmesį, kad net ir smulkūs pastatų atnaujinimai gali padidinti būsto vertę.

Nors atnaujinimo darbai dažnai prasideda dėl būtinybės, ilgainiui jie tampa didesnio miesto atsinaujinimo dalimi. „Svarbu ne tik atlikti darbus, bet ir daryti tai profesionaliai. Kiekvienas namas turi savo istoriją, kurią būtina išsaugoti“, – pabrėžia V.Jerošenko. Dėl to renovacijos projektai vykdomi itin kruopščiai, pasitelkiant kvalifikuotus specialistus ir derinant kiekvieną detalę su gyventojais.

Tiek namus prižiūrintys specialistai, tiek juose gyvenantys žmonės sutinka – atnaujinti namai yra ženklas, kad miestas gyvas, kad jame žmonės rūpinasi savo aplinka ir supranta, jog grožis nėra vien tik vizualus elementas, bet ir investicija į saugesnę bei kokybiškesnę ateitį. Be iniciatyvių gyventojų, savivaldybių finansinės paramos ir nuoseklaus pastatų prižiūrėtojo „Mano BŪSTO“ darbo šie pokyčiai būtų sunkiai įgyvendinami.