„Švedija, kaip ir kitos Skandinavijos šalys, plačiai žinomos dėl glaudaus ryšio su gamta, tvarumo vertybių ir aplinkosaugos sąmoningumo. Štai dėl ko meilę gamtai skandinavai siekia puoselėti visur, įskaitant ir savo namus. Juos kuriant, naudojama kuo daugiau tvarių sprendimų. Skandinavijoje energiją taupantys pastatai tampa įprasti, o medžiagos jiems statyti parenkamos kuo labiau ekologiškos. Lietuvoje tokie sprendimai taip pat aukštai vertinami, todėl žalioji inžinerija tampa mūsų vertybe, kurią jau diegiame lietuviams statomuose namuose“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras.
Jo teigimu, žaliosios inžinerijos sprendimai leidžia sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti išteklių taupymą ir energijos efektyvumą, taip pat skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą.
Pavyzdžiui, šiuo metu Fabijoniškėse statomame daugiabučių komplekse „Forest Gate“ įrengiamos ne tik saulės baterijos ant stogo, kurios padės kompensuoti bendrąsias gyventojų elektros išlaidas, bet ir lietaus vandens akumuliacinė talpa.
„Pastaroji skirta surinkti ir laikyti lietaus vandenį. Tokia sistema ne tik mažina vandens vartojimą iš miesto vandens tinklų, bet ir padeda išvengti miesto lietaus sistemų perpildymo, ypač intensyvių liūčių metu“, – aiškina R.Pleteras.
Akumuliacinės talpos gali pasitarnauti ir užtikrinant vandens vartojimo ratą. Pavyzdžiui, sistemos dėka lietaus vandenį galima paleisti kaip upelį per kiemą, kuris pakeliui palaisto želdynus ir galiausiai subėga į gruntą per šlapbales.
Dar vienas tvarus spendimas, kuris naudojamos bendrovės statybose, tai dekoratyvinis, šilumą atspindintis pastatų tinkas, kuris mažina pastato vidinę temperatūrą karštomis dienomis. „Tai taip pat padeda taupyti energiją, nes mažesnė pastato temperatūra reiškia mažesnį poreikį vėsinimui karštomis dienomis, kas mažina elektros energijos sunaudojimą ir galiausiai atsispindi sąskaitose už komunalines paslaugas“, – sako R.Pleteras.
Jis priduria, jog šilumą atspindintis tinkas gelbsti ir šaltuoju metų laiku. „Tokie tinkai turi termoizoliacinių savybių ir dėl to gerina šilumos izoliaciją. Kitaip tariant, karšomis dienomis šiluma į vidų patenka sunkiau, o šaltomis ji labiau sulaikoma viduje. Abiem atvejais – ir vėsinti ir šildyti – suvartojama ženkliai mažiau enegijos „, – sako R.Pleteras.
Žalioji inžinerija, pasak R.Pletero, apima ne tikį pastatus, bet ir jų aplinką. Dėl to skandinavų kiemuose vyrauja daiktai iš natūralios arba antrinės žaliavos.
„Suoliukai, pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimo erdvės kuriamos naudojant kuo daugiau natūralių medžiagų, pavyzdžiui, medžio, arba perdirbtos žaliavos. Taip taupoma ne tik gamtos sąskaita, bet ir lavinamas žmonių sąmoningumas, ypač mažiausių gyventojų, kurie auga tvarioje aplinkoje ir mokosi tausoti gamtos išteklius“, – sako R.Pleteras.