Sovietiniai daugiabučiai – miestų našta ar nepanaudotas potencialas?

Lietuvoje stovi tūkstančiai daugiabučių, kurie sovietmečiu buvo statomi pagal bendrą standartą ir orientuoti į greitą bei masinį būsto suteikimą. Dauguma jų šiandien susiduria su panašiomis problemomis: prastėjanti techninė būklė, neefektyvus energijos vartojimas, nepatraukli aplinka. Švedijoje gyvenantis ir dirbantis architektas Džiugas Lukoševičius teigia, kad pertvarkant sovietinius gyvenamuosius rajonus reikėtų į tai žiūrėti labiau holistiškai.

„Sovietiniai rajonai nėra kažkoks Lietuvos unikumas – šią problemą turi daugelis Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Švedija. Pirmiausia, kadangi tokie rajonai dažniausiai būna apjuosti plačiais keliais ir atskirti nuo kitų miesto dalių, yra sprendžiama, kaip juos integruoti į likusį miestą, nes fizinė atskirtis skatina ir ekonominę atskirtį“, – pasakoja architektas.

Pašnekovas teigia, kad dabartinių poreikių neatliepia ir sovietinių rajonų struktūra, – erdvė tarp daugiabučių yra visų, o kartu ir niekieno.

„Daugiabučių kiemai galėtų tapti labiau privatūs – pavyzdžiui, pirmuosiuose aukštuose galėtų atsirasti terasos ant žemės. Kartu galima kurti visiškai viešas erdves – pėsčiųjų takus, aikštes, tačiau tai daryti ne tvoromis, nes modernistinei urbanistinei struktūrai tai priešiška. Malmės pavyzdys rodo, kad gatvės ir kiemo erdves galima sukurti daugiabučių rajonų tankinimu, tačiau jis turi būti daromas labai sąmoningai: jei tai penkiaaukščių rajonas, greičiausiai šalia dar vieno penkiaaukščio netrūksta“, – pabrėžia Dž.Lukoševičius.

Lietuvos statybų inžinierių sąjungos narys inžinierius Mantas Šakočius atkreipia dėmesį, kad sovietmečiu statytus blokinius daugiabučius namus renovuoti verta, bet tam būtina ekspertinė analizė, kuri kiekvienu konkrečiu atveju leidžia priimti optimalų sprendimą.

„Iš ekonominės pusės renovacija dažnai pigesnė nei naujo pastato statyba, ypač kai valstybė taiko lengvatinį finansavimą, subsidijas, fiksuotas žemesnes palūkanas ar tiesiogines kompensacijas. Be to, renovacija gerokai sumažina išmetamo CO2 kiekį, nes nereikia atlikti didelio masto griovimo darbų, utilizuoti pavojingų statybinių medžiagų ir gaminti didelio kiekio naujų statybinių produktų“, – tvirtina M.Šakočius.

Kokybiškai atnaujinus sovietinius daugiabučius galima pratęsti jų eksploatacijos laikotarpį dar kelioms dešimtims metų, teigia pašnekovas. Pavyzdžiui, ne tik pagerinti energinį efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas, bet ir iš esmės padidinti gyvenimo patogumą ir pastato šiuolaikinį funkcionalumą išplečiant balkonus, padidinant jų langus ir duris, įrengiant dviračių saugyklas, elektromobilių įkrovimo stoteles ar saugias priedangas rūsiuose. Šios naujos priemonės suteikia pastatui modernumo ir funkcionalumo, o gyventojams – komforto.

„Elektromobilių įkrovimo stotelės atveria galimybes miestuose spartesnei elektromobilių tinklo plėtrai ir populiarinimui, suteikia gyventojams galimybę lengviau pereiti prie ekologiško transporto. Tokia investicija kelia ir paties daugiabučio, ir aplinkinių teritorijų vertę ir kuria šiuolaikiško miesto įvaizdį. Kita vertus, rūsių pritaikymas priedangoms yra ypač aktuali renovacijos priemonė, kuri užtikrina ne tik realią gyventojų apsaugą, bet ir didina bendruomenės saugumo pojūtį, o tai šiuolaikiniame kontekste ypač svarbu“, – teigia inžinierius.

Svarbus ir istorinis aspektas – pasak architekto Dž.Lukoševičiaus, net ir sovietmečio daugiabučiai yra tam tikros epochos ženklas. Išsaugoti tokios statybos pėdsaką miesto struktūroje reiškia išlaikyti istorijos tęstinumą ir urbanistinį įvairialypiškumą, kuris turi savo vertę ir vaidmenį. Kita vertus, rajonai, suformuoti vienu metu, sensta tolygiai – tai kelia iššūkių, nes dažnai tam reikia trumpalaikės, plataus masto renovacijos.

„Vis dar kyla diskusijų: vieni tokį architektūrinį paveldą vertina kaip reikšmingą istorinį palikimą, kiti siūlo kuo greičiau jį naikinti. Tačiau tiesa greičiausiai slypi per vidurį – šie rajonai yra XX a. modernistinės urbanistikos pavyzdys, savotiškas žmonijos eksperimentas, kurio rezultatai – nevienareikšmiški. Vis dėlto struktūros, kurios išlikusios iki šiol, gali būti transformuotos, kad atitiktų šiandienos miestų kokybės standartus“, – teigia architektas.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti dėl daugiabučio renovacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 d.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.