„Londono rinka išsiskiria savo mastu, dinamiškumu ir būsto paklausa, tinkamo būsto trūkumu, todėl šiuo metu tai viena patraukliausių vietų investicijoms į „co-living“ projektus.
Šis projektas – dar vienas signalas investuotojams, kad rinka čia ne tik aktyvi, bet ir vystosi nauja kryptimi: mažesnės gyvenamosios erdvės, didesnis paslaugų integravimas, stipresnis bendruomeniškumas. Tokie projektai jau nebe alternatyva, o naujas būsto rinkos segmentas, kuris ateinančiais metais taps viena dinamiškiausių investicijų krypčių“, – sako į projektą investuojančios „Hanner“ vadovas, valdybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas Arvydas Avulis.
Adresu: 384–398 Commercial Road, visai netoli Temzės upės įsikursiantis objektas taps viena iš naujausių Londono pastangų atgaivinti gyvenimą miesto centre simbolių. Iš jo pėsčiomis bus pasiekiamos populiariausios centrinės miesto erdvės, tokios kaip City of London ar žymusis Tower tiltas.
„Co-living idėja Londone taip sparčiai išpopuliarėjo siekiant sukurti galimybę jauniems žmonėms už prieinamą kainą gyventi miesto centre. Neįtikėtinas aukštumas pasiekusios NT kainos čia pavertė centrinę miesto dalį biurų ir turistų centru: gyventojų beveik neliko.
Natūralu, kad tai naikina pilnavertį miestą ir jo dvasią, todėl savivaldybė ėmėsi veiksmų: sukūrė „žaliąjį koridorių“ administracinių erdvių konversijai į gyvenamuosius projektus, greitindama derinimo procesus ir mažindama biurokratiją. Šis sprendimas dar labiau paskatino investuotojų iš viso pasaulio dėmesį, Londonas šiuo metu yra labai patraukli vieta investuoti į konversijos projektus“, – teigia „Kaita Group“ vadovas Ugnius Latvys.
Britų NT paslaugų bendrovės „Savills“ duomenimis, pernai Jungtinėje Karalystėje planavimo stadijoje buvo daugiau nei 9 tūkst. naujų „co-living“ būstų – tai 87 proc. daugiau nei 2023 m.
Į 105-iuose būstuose gyventojus priimti galėsiančio bendrovės „Hanner UK“ plėtojamo projekto, pasiūlysiančio tokias bendras erdves, kaip sporto salė, kino teatras, žaidimų erdvė, poilsio erdvė, bendruomenės virtuvė su valgomojo zona, co-working erdvė, pirtis, jaukus uždaras vidinis kiemas su grill&chill zona, skalbimo patalpa, rekonstrukciją NT plėtros bendrovės investuoja 30 mln eurų. Statybas planuojama baigti kitų metų pabaigoje.
„Tai nėra pirma mūsų investicija į co-living projektus Europoje. Esame patenkinti šių projektų sėkme, o tai atitinka ir Hanner strateginę plėtros kryptį skirti daugiau investicijų NT projektams, kurie yra Centrinės, Vakarų ar Pietų Europos šalyse“, – teigia A. Avulis.
Bendrovei „Kaita Group“ tai – šeštasis toks projektas, trys bendruomeniško gyvenimo erdvės veikia centrinėje Vilniaus dalyje, viena – Prahos centre, šiuo metu baigiamas kurti naujas projektas ir kaimyninės Rygos centre.
„Nors Lietuvoje šis segmentas dar tik formuojasi, surizikavome investuoti ir būti vieniems iš pirmųjų šioje rinkoje.. Šiandien jau matome, kad sprendimas pasiteisino: jau trejus metus metus fiksuojame visišką projektų Vilniuje užimtumą ir stabilią grąžą. Brangstantis NT skatina jaunus žmones alternatyvaus būsto sprendimų ieškoti ir mūsų šalyje“, – sako U. Latvys.
Jo teigimu, šio tipo projektai gali pasiūlyti geresnį nei įprasta nuomos grąžos bei rizikos santykį. „Co-living“ pasižymi aukštais užimtumo rodikliais – Londone jie viršija 90 proc., o lankstūs nuomos terminai bei papildomos paslaugos (valymas, sporto salė, kino teatras, „co-working“ erdvės ir kt.) padeda didinti grąžą.
Svarbu ir tai, kad „co-living“ segmentas atsparus ekonominiams svyravimams – sunkmečiu gyvenimas bendruomenėje tampa ne tik madingu pasirinkimu, bet ir praktiniu sprendimu.
Įneš ir lietuviškumo
U. Latvio teigimu, dėl projekto populiarumo abejonių nekyla – paklausa prieinamam būstui šiuo metu Londone yra ženkliai didesnė už pasiūlą, o NT kainos ir toliau auga, dar labiau mažindamos tiek vietinių, tiek atvykstančiųjų į megapolį galimybes įsigyti čia būstą.
Visgi, nors naujajame projekte gyvens įvairių tautybių žmonės, Lietuvai kūrėjai čia stengsis skirti ypatingą vietą.
„Pastatas, kurį rekonstruojame, yra kultūros bei paveldo vertybė, todėl kai kurias fasado dalis išsaugosime: laikrodį, pagrindines duris, langines bei dalį langų. Tačiau tuo pat metu čia sukursime modernias, jaunatviškas erdves, pritaikytas šiuolaikiniam žmogui.
Galvodami apie interjero bei dizaino sprendimus, norime įtraukti mums, lietuviams svarbias spalvas bei simbolius – tam, kad čia gyvenantiems viso pasaulio piliečiams galėtume papasakoti apie Lietuvą, ją parodyti. Juk turime tam unikalią progą: lietuviškas erdves pačiame Londone centre. O jei kada sulauksime ir lietuvių – leisti jiems pasijusti kaip namuose“, – sako vystytojas.
Karalienei Viktorijai artima istorinė ligoninė
XIX amžiuje šiuo metu rekonstruojamas pastatas buvo statytas kaip individualūs gyvenamieji namai prestižinėje miesto vietoje, o vėliau tapo gimdymo ligonine, valdoma ledi Beatrice Violet Greville, karalienės Viktorijos artimos padėjėjos. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus pastatas buvo apgadintas, vėliau kelis kartus rekonstruotas ir ilgainiui tapo dalimi Londono medicinos infrastruktūros. Išskirtinumo jam suteikia ir pastatus jungianti įspūdingos architektūros buvusi koplyčia.