Pastatus saugo nuo įvairių grėsmių: kai vandalų nesustabdo tvoros, imasi kitų veiksmų

„Gatvės gyvos“ įkūrėjas ir gidas Albertas Kazlauskas pasakojo, jog dalį ekskursijų su kolegomis veda būtent vaikams ir paaugliams, o šie gana aktyviai jose dalyvauja. „Mūsų lūkestis – vaikus ir paauglius atitraukti nuo kompiuterių, supažindinti su Vilniumi ir jo istorija. Daugelis vaikų gyvena ne Senamiestyje ar miesto centre, bet labiau nutolusiuose rajonuose. Tėvai ar mokytojai nebūtinai skiria laiko juos nuvežti parodyti įdomiausių miesto vietų, tad mes noriai tą darome – sudominame juos istorija. Vieniems ekskursijų dalyviams norisi parodyti klasikinę sostinę – Vilniaus arkikatedrą, senamiesčio gatves, siauras gatveles, požemius, miesto panoramas, paaugliams labiau veikia orientaciniai žaidimai, kuriuose šiek tiek azarto, kitaip tokio amžiaus vaikus labai sunku motyvuoti. Turime požeminį bunkerį-slėptuvę Naujamiestyje, į kurį moksleiviai atvyksta ypač noriai“, – pasakojo A.Kazlauskas.

Kaip rodo pašnekovo patirtis, ne tik paauglius traukia eiti ten, kur negalima, arba patekti įmanoma tik labai retai. „Ši tendencija akivaizdi stebint įvairius festivalius. Organizatoriai, taikydamiesi prie auditorijos, nebesusitelkia tik į programą, bet ir ieško originalių erdvių, nes žmonėms patinka apsilankyti elektrinėje, apleistame, nenaudojamame pastate ir pan. Pastato išskirtunumas traukia pats savaime, o faktas, kad į objektą paprastai nepateksi, yra stiprus argumentas pabandyti tą padaryti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kita vertus, Vilniuje jaučiamas tam tikrų miesto vietų laikinumas. Dalis pastatų gali būti nugriauti, parduoti – jų gali tiesiog nelikti.

Pasak A.Kazlausko, nedidelė dalis žmonių – ekstremalai, kuriems norisi rizikuoti, turėti problemų su policija, apsauga. Likusiai daliai žmonių geriausias būdas pažinti miestą – ekskursijos su gidais, kuomet į įvairiausius pastatus patenkama legaliai, saugiai, gidas patraukliai supažindina su objekto istorija.

Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė pritarė: kuo objektas žinomesnis ir paslaptingesnis, tuo labiau traukia smalsuolius. Užsienio šalyse taip pat netrūksta kultiniais tapusių pastatų, pavyzdžiui, daugiabutis iš serialo „Draugai“ JAV. „Prie jo iki šiol būriuojasi smalsuoliai, tačiau neteko girdėti, kad kažkas piktybiškai brautųsi į pastatą. Čia ir yra skirtumas, kas masina: ar pats pastatas, ar noras pamatyti, kas jo viduje, užfiksuoti kažkokius kadrus ir pasidalinti su draugais. Juk, pavyzdžiui, greta Sporto rūmų fotografuotis nedraudžiama, tačiau, kiek matome, smalsuoliams kartais reikia ne to – jiems būtina rizikuojant gyvybe patekti ten, kur draudžiama. Dėl to pasitelkiamos papildomos apsaugos priemonės – tvora, vaizdo stebėjimo kameros, fizinė apsauga. Į teritoriją pašaliniai neleidžiami ne dėl to, kad norima kažką drausti, bet todėl, kad žinome, kokia rizika laukia“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Kad nelegalus apleistų pastatų lankymas pavojingas, patvirtina ir viešai nuskambėjusios istorijos, kuomet nuotykių ieškotojai patiria traumas, sukelia gaisrus, pridaro kitos žalos. Statybų ekspertas Linas Mikaila pasakojo, jog, norint apsaugoti apleistus pastatus, kuriuose negalima pradėti ar toliau tęsti veiklos, būtina pasirūpinti jų apsauga nuo sudėtingų oro sąlygų bei vandalizmo. Veiksmingiausi būdai – aptverti tinkline tvora, angas apkalti OSB ploštėmis, kurios atlaiko vandenį, vėją ir yra atsparesnės vandalizmui nei plėvelė. Papildomai rekomenduojama įvesti signalizaciją, kuri suveiktų patekus į vidų, ypač efektyvi – perimetro signalizacija, kuomet patekus į teritoriją ir suveikus davikliams, pradeda kaukti sirena.

Turto banko Turto valdymo departamento vadovė M.Acutė papildė, jog, konservuojant pastatą, stabdomas inžinerinių tinklų ir konstrukcijų dėvėjimasis. Pastate atjungiamas šildymas, vandentiekis, elektra. Visa tai daroma tam, kad šios jungtys nesidėvėtų ir nesukeltų poveikio kitiems pastato elementams. Sprendimas konservuoti pastatą priimamas tam, kad jo būklė kuo ilgiau nepasikeistų, kol bus priimtas sprendimas, kokioms funkcijoms statinys bus pritaikytas ateityje.

„Kalbant apie saugumą, svarbu atkreipti dėmesį, kad konservuojant pastatą rūpinamasi ir jo saugumu. Savavališkas įsibrovimas į tokį pastatą išdaužus langus ar kitaip pažeidus jo sandarumą, gali padaryti didelę žalą valstybės turtui. Stiklų duženos, ribotas apšvietimas ir nestabilios konstrukcijos dažnai tampa ir dideliu rizikos faktoriumi chuliganiškomis paskatomis į pastatą įsibraunantiems asmenims“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Taigi, teritorijos uždaromos arba aptveriamos ne šiaip sau, o parodant, jog objektas yra privati nuosavybė, arba kai kuriais atvejais, kad tai ne tik privati nuosavybė, bet ir didesnės rizikos teritorija, kurioje kyla pavojus sveikatai ir gyvybei. Bet kuriuo atveju įsibrovimas į privačią nuosavybę gali užtraukti teisinę atsakomybę. Pavyzdžiui, paauglius ypač traukiantys Sporto rūmai aptverti, stebimi vaizdo kameromis ir saugomi saugos tarnybos, kad į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys.

„Turto banko tikslas – pažangiai valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą (NT), todėl visi veiksmai, kurie liečia pastatų atnaujinimą bei remontą ar paslaugų teikimą, atliekami vadovaujantis aukštais standartais. Atnaujindami ir remontuodami nudėvėtus pastatus arba patalpas dedame pastangas, kad rezultatas džiugintų ne tik dabar, bet ir po 5 ar 10 metų. Tai reiškia, kad kruopščiai vertiname, kokias medžiagas ir priemones galime pritaikyti, kad net ir ilgalaikėje perspektyvoje pastatas būtų modernus, funkcionalus ir energiškai efektyvus“, – komentavo Turto banko Turto valdymo departamento vadovė. Prieš kelerius metus Turto bankas pristatė trikdžių šalinimo platformą „Granlund“, kurioje klientai gali pranešti apie pastebėtus trūkumus. Gavus pranešimą įvertinama situacija ir šalinami trūkumai. Ši platforma leidžia ne tik optimaliai planuoti darbus, bet ir indikuoti galimas problemines sritis ateičiai ir jas užkardyti.