Šį nekilnojamąjį turtą moteris įsigijo 2021-ųjų gegužę. Pagrindas – pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau kur kas anksčiau, 2018 m. sausio 15 d. tam žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu buvo įregistruotas 0,0015 ha servitutas (tarnaujantis daiktas). Paprasčiau sakant, – teisė prieiti ir naudotis šuliniu, esančiu privačiame sklype, kito gyvenamojo namo gyventojams.
Pažymėtina, kad gretimas su privačiu žemės sklypas neregistruotas. Tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatai, esantys šiame sklype registruoti atsakovės Kauno miesto savivaldybės vardu (pagrindas – 1995 m. kovo 20 d. perdavimo–priėmimo aktas).
Žinoma, visų pirma savivaldybės rūpestis yra suteikti jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomininkams (ar kitiems naudotojams) bent minimalius komunalinius patogumus. Nebent numatyta turtą parduoti ir jau žinoma kam, tad be vandentiekio, kurio čia nėra, NT pirkėjui viskas atseis pigiau.
O kol kas ir laikomasi to servituto (juk Kaunas – ne koks užkampis, kur elementarūs patogumai iki namo neatvesti). Todėl atkakliai miesto savivaldybės administracija ir nereaguoja į gretimos valdos savininkės prašymą panaikinti įteisintą praėjimą per jos nuosavą sklypą.
Viešpataujančiojo daikto savininkė
Iš pradžių pilietė P. G. 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į NŽT dėl servituto žemės sklype panaikinimo. Bet Nacionalinė žemės tarnyba to prašymo netenkino.
NŽT 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu sklypo, kuriame yra šulinys, savininkei nurodė, kad „žemes sklype nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas servitutas (tarnaujantis daiktas) gali būti panaikintas tik tuo atveju, kai bus pateiktas viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintas atsisakymas“.
O savivaldybė, „viešpataujančiojo daikto savininkė“, sulaukusi ne vieno prašymo dėl servituto panaikinimo privačiame sklype, pati pasijuto viešpataujančia ir prašymus atmetė.
Ir rado argumentą pasiteisinimui. Atsakydama į pakartotinį P. G. spalio 2 d. prašymą, nurodė, kad servituto būtinumas nėra išnykęs, ir jo panaikinimas „sumenkintų Kauno miesto savivaldybei priklausančio turto vertę“.
Teismo nutartyse neminima, kurioje miesto vietovėje yra tas „didelės vertės“, savivaldybei priklausantis turtas. Neminimas ir gretimo, privataus NT, adresas. Neskelbtini ir kiti duomenys. Tiesa, 2022 m. spalio 24 d. rašte Kauno miesto savivaldybė poniai P. G. pasiūlė „neskubėti ir palaukti naujo savininko“. Bet kažkodėl iki šiol tas savininkas neatsirado.
Galbūt vieta aktyviausiam NT plėtotojui – Kauno mero sūnui Šarūnui – nepasirodė patraukli kaip kokio vandens telkinio pakrantė, kas žino? Sunku atspėti, kokius „miesto plėtros“ planus, susijusius su jai priklausančiu turtu, puoselėja Kauno miesto savivaldybė šiuo atveju. Matyt, labai sudėtingus, jei iki šiol nepardavė to jai naudos nenešančio NT.
Nebent miesto valdovai tikisi, kad pritrūkusi kantrybės, P. G. sutiks „gera valia“ atsisakyti savo turto – sklypo su geriamojo vandens šuliniu, kuris, beje, užverstas žemėmis? Paskui atsiras „perspektyva“ investuotojui, pigiau įsigijusiam privatų bei gretimą – savivaldybės– nekilnojamąjį turtą, naujomis statybomis praplėsti Kauno miestą…
Šulinys neregistruotas
„Duomenų apie tai, jog šulinys būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nėra. UAB „Greita geodezija“ 2023 m. lapkričio 7 d. sudarė žemės sklypo (…), kadastrinių matavimų bylą. Ieškovė 2023 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu panaikinti servitutą žemės sklype nebelikus šulinio“, – naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ pateikia dar vieną citatą iš Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės bei Linos Žemaitienės) šių metų balandį paskelbtos nutarties.
Byla buvo nagrinėjama apeliacine rašytinio proceso tvarka, pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. G. patikslintą ieškinį atsakovėms – Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl servituto panaikinimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, Valstybės įmonė Turto bankas.
Va, kiek daug įvairiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų, išlaikomų iš mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto, gaišta brangų laiką dėl, palyginus, menko dalyko. Nors, kaip paminėta teismo nutartyje, „Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti“.
Atsakovės vilkino procesą
Teismo nutarties, kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos (2025 m. balandžio 1 d.), pabaigoje pažymėta: „Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Specialiosios teisėjų kolegijos naujausią praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kilusio ginčo atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai“.
Ir dar nutartyje pasakyta, kad „Tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybė, VĮ Turto bankas atsiliepimo į atsakovių apeliacinius skundus įstatymo nustatyta tvarka nepateikė. (…)
Vien pateikta susirašinėjimo su atsakovėmis apimtis ir laiko tarpas, per kurį buvo sprendžiamas ginčas dėl servituto panaikinimo, patvirtina, kad atsakovės vilkino procesą, nesprendė klausimo iš esmės, formaliai susirašinėjo su ieškove, nesigilino į susidariusią situaciją.
Administracija teigė, kad toks sutikimas net nereikalingas, kai daiktas žuvęs, tačiau Tarnybos atstovė laikėsi pozicijos, kad toks sutikimas yra reikalingas. Institucijoms bendradarbiaujant, galimai būtų pavykę šalims užbaigti ginčą taikiai, ir atsakovėms nereikėtų ieškoti būtų, kaip išvengti bylinėjimosi išlaidų mokėjimo“.
Kadangi Kauno miesto savivaldybei, tikriausiai, ir toliau „labai reikia“ priėjimo per svetimą kiemą prie „žuvusio daikto“, šulinio, ir ji linkusi nenaikinti servituto, tai civilnė byla, Kauno apygardos teismo nutartimi, perduodama iš naujo nagrinėti Regionų administraciniame teisme. Bylą išnagrinėjęs, šis teismas nustatys ir kam priklausys apmokėti bylinėjimosi išlaidas.