Švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ architektė Alina Urbutytė dalijasi įžvalgomis, kokie sprendimai taikomi šiuolaikinėje daugiabučių statyboje ir kaip pirkėjai gali įsitikinti, jog jų pasirinktas būstas iš tiesų yra energetiškai efektyvus.
„Paprastai kalbant, energetinis efektyvumas – tai gebėjimas naudoti kuo mažiau energijos norimam rezultatui pasiekti. Kuo mažiau energijos sunaudojama darbui atlikti, pavyzdžiui, sušildyti ar atvėsinti patalpą bei šilumą ar gaivą išlaikyti, tuo didesnis yra energetinis efektyvumas“, – sako architektė.
Jos teigimu, norint, kad pastatas būtų energetiškai efektyvus ir atitiktų aukščiausius standartus, didelį dėmesį būtina skirti pastato atitvarams: stogo dangai, sienoms, langams ir net grindims – ten, kur galimi didžiausi šilumos praradimai.
„Visgi, pastatas turi būti ne tik sandarus, bet ir „kvėpuoti“, todėl vėdinimo užtikrinimas mechaninėmis sistemomis, pavyzdžiui, rekuperacija, yra būtinas aukštai energetinei klasei pasiekti“, – sako ji.
Architektė priduria, kad senos statybos, nerenovuoti pastatai turi žemą energetinę klasę, nes jie kur kas prasčiau nei šiuolaikiniai būstai sulaiko šilumą, juose nėra vėdinimo sistemų, o pastato orientacija dažnai yra atsitiktinė, nes ir būsto kryptis turi įtakos jo efektyvumui.
„Būsto kryptis – į pietus ar šiaurę, želdynai kieme, netoliese stovintys pastatai ar medžiai, galintys mesti šešėlius – visa tai lemia, kiek saulės šilumos gauna pastatas ar kiek vėjo gūsių atsiremia į sienas ir langus. Štai kodėl apie energetinį efektyvumą reikia pradėti galvoti dar projektavimo stadijoje, gerai įvertinus projektuojamo pastato lokaciją ir krypčių orientaciją“, – sako A. Urbutytė.
Galiausiai, kaip teigia architektė, dažnai pirkėjai suka galvas, ar verta rinktis aukščiausią – A++ – energinio efektyvumą klasę, ar užtenka A+.
„Skirtumas tarp šių klasių yra tas, kad A++ klasės pastatai dažniausiai turi integruotus atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės baterijas, ir taip dar labiau sumažina išlaidas energijai, mažina priklausomybę nuo energijos kainų svyravimų, didina turto ir moralinę vertę, nes A++ klasės pastatai turi mažiausią ekologinį pėdsaką“, – sako architektė.
Galiausiai, kaip paprastas žmogus gali suprasti, ar jo būstas yra efektyvus?
Architektė sako, kad jei bute šaltuoju metų laiku šilta net ir nustačius minimalų šildymą, jei nerasoja langai ir nesikaupia drėgmė, jei nesikaupia pelėsis, nejaučiami skersvėjai, o oras gaivus – tai rodo, jog būstas yra energetiškai efektyvus. Priešingai, jei patalpos vėsios, grindys šaltos, kaupiasi drėgmė, o sąskaitos už šilumos energija didelės – tai aiškus signalas, kad gyvenate žemos energetinės klasės būste.