Išskirtinių vietų trauka
Viena tokia vieta yra miškuose greta Vilniaus, kur sovietmečiu, šaltojo karo metais buvo įkurtas atsarginis ryšių centras. Apie 1984-uosius uždaroje, griežtai saugomoje teritorijoje buvo pastatyti technikos garažai, triaukštis pastatas, po žeme – didžiuliai bunkeriai.
Dar visai neseniai gražuoliais graffiti buvo išmarginta teritoriją juosianti betoninė tvora, kiek prasčiau – apleisto triaukščio pastato vidaus sienos. Tikėtina, kad jauni gatvės dailininkai čia jautėsi puikiai, bet ar saugiai?
Nes pastato rūsiuose buvo pilna plytgalių, tinko nuolaužų, kieme – nepridengtų šulinių, pačiame statinyje laiptai stirksojo be turėklų.
Į šį tuo metu dar veikusį ryšių centrą 1991 metų sausį buvo įsiveržę ir sovietų desantininkai, bet ilgai jame neužsibuvo – negebėjo naudotis tą įranga, kuri buvo sumontuota centre. Vėliau kurį laiką šią vietą administravo tuometis „Lietuvos Telekomas“, tačiau vėliau požeminis ryšių centras ištuštėjo, o apleista vieta, tikėtina, netruko patraukti jaunų žmonių dėmesio.
Sukviečia į ekskursijas
Tai, kas sunkiai pasiekiama, vilioja jaunus žmones, juo labiau, jei tos vietos – po žeme. Neatsitiktinai viešoji įstaiga „Gatvės gyvos“ kviečia ir jaunimą, ir suaugusius žmones aplankyti tas vietas, kurios buvo daugybę metų slepiamos nuo jų akių.
Teigiama, kad šaltojo karo metais Vilniaus požemiuose buvo įrengta daugiau nei 300 civilinės gynybos slėptuvių – bunkerių, skirtų apsaugoti gyventojus nuo radiacinių, cheminių, biologinių atakų, aviacinių bombardavimų ir kitų panašių grėsmių.
„Šie gelžbetoniniai statiniai buvo ne tik izoliuoti nuo išorinio pasaulio, bet ir aprūpinti išgyvenimui būtina įranga: filtruotu oru, maistu, medicinos priemonėmis, matavimo prietaisais ir net daiktais, skirtais laisvalaikiui.
Subyrėjus sovietų sąjungai, dauguma Vilniaus slėptuvių buvo parduotos, perdarytos, nugriautos arba pasiekė avarinę būklę.
Dalis slėptuvių toliau egzistuoja, tačiau yra neprieinamos visuomenei. Norėdama išsaugoti nors krislą praėjusios epochos autentikos, „įstaiga Gatvės gyvos“ įsigijo buvusios įmonės „Lietuvos automatika“ slėptuvę Naujamiestyje.
„Pastebime, kad ekskursiją patys pasirenka vis daugiau vyresnio amžiaus moksleivių. Juos, manau, ta vieta intriguoja, o ir geopolitinis kontekstas tam daro įtaką – paskatina domėtis. Galų gale, galbūt, poveikį daro ir socialinių tinklų algoritmai.
Manau, kad link gilaus istorinio turinio geriausia žingsniuoti pamažu, nedideliais žingsneliais. Galbūt slėptuvė ir yra viena iš paprastesnių, labiau intriguojančių vietų, kuri gali sudominti istorija“, – sakė „Gatvės gyvos“ įkūrėjas ir gidas Albertas Kazlauskas. Priedangos tapo būtinybe
Pastaruoju metu, tvyrant geopolitinei įtampai ir nuolat skindant žinioms apie agresorės Rusijos kėslus, aktuali tapo ir slėptuvių bei priedangų būtinybė.
„Mūsų 54 būtų 9 aukštų daugiabučio rūsyje, jį statant dar sovietmečiu, slėptuvėms buvo skirtos specialios patalpos. Kiekvienoje iš dviejų laiptinių įrengta po nemažą patalpą.
Į asą buvo nuvestas ir vandetiekis, ir kanalizacija. Paskui žmonės tas patalpas privatizavo, įstatė geležines duris, ir jos buvo paverstos sandėliukais – viskas viduje išdraskyta, išplėšyta, nieko neliko.
Gyventojai yra informuoti, kad šalia yra vaikų darželis bei mokykla, kuriuose numatytos priedangos. Jei jau ištiktų pavojus, į jas ir tektų bėgti“, – sakė vienos iš Kėdainiusoe esančių daugiabučių namų bendrijos pirmininkė Daina Balasevičienė.
Tikėtina, kad ir sostinėje, ir kituose miestuose yra daug tokių daugiabučių, kuriuos statant sovietmečiu buvo įrengtos slėptuvės. Ir kurios seniai neteko savo paskirties.
Dauguma priedangų šiuo metu tiesiog yra kolektyvinės apsaugos statiniai, skirti laikinam prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio, taip pat – evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu.
Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, – dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
Tam yra tinkamos ir pramogų ir kitos paskirties statinių požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos, nedegių medžiagų sandėliai ir kitos.
„Mūsų žiniomis, kai kurios priedangos, ypač miestuose, būna nuomojamos komercinei veiklai, pavyzdžiui, kūrybinėms dirbtuvėms, muzikos repeticijų salėms, sporto klubams“, – sakė Turto banko Turto valdymo departamento direktorė Modesta Acutė
Priedangoms tinkamų rūsių yra ir paties Turto banko valdomuose pastatuose. Pavyzdžiui, A.Goštauto gatvėje esančiame pastate yra dar sovietų laikais įrengta 202 kvadratinių metrų ploto slėptuvė, tačiau tas požemis dabar vilniečiams – neprieinamas, ir kol kas neįvertinta, ar jis būtų saugus.
Ugniagesiai jau yra įvertinę kai kuriuos Turto banko valdomus objektus įvairiuose miestuose, nustatyta, kad keletas rūsių tinka priedangoms.
Du iš jų jau perduoti savivaldybėms, kad būtų panaudoti civilinei saugai, pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybei perduota mechaninių dirbtuvių pastato dalis J.Basanavičiaus gatvėje, – tai buvusi civilinės saugos vadavietė.
Kauno miesto savivaldybei perduota buvusi nedidelė slėptuvė su dalimi bendro naudojimo patalpų.
Požeminis Vilnius
„Slėptuvės yra skirtos valstybės institucijų veiklai užtikrinti kritiniu metu. Tokių slėptuvių nėra daug.
Visuomenei svarbiausios yra priedangos, kuriose, kilus grėsmei, galėtų pasislėpti gyventojai“, – sakė M.Acutė.
Šiuo metu Turto bankas valdo 245 objektus, kuriuose yra priedangos. Jų būklę detaliai vertinama, tvarkoma bei ruošiama galimam naudojimui.
„Institucijų duomenimis, visoje Lietuvoje šiuo metu yra priedangų, kuriose grėsmės atveju galėtų pasislėpti apie 1 mln. gyventojų. Apie 4,5 proc. jų galėtų pasislėpti Turto banko valdomuose objektuose esančios priedangose“, – sakė M. Acutė. Vilniuje, Turto banko valdomuose objektuose yra apie 58 priedangos, kuriose pavojaus atveju galėtų pasislėpti apie 15 tūkst. žmonių.
Kokių iššūkių kelia jų priežiūra? Ar susiduria su saugumo problemomis – vandalizmu, nulaužytomis spynomis, nuniokojimu?
„Priedangos yra įrengtos naudojamuose pastatuose ir neretai, kai nėra pavojaus, jos esti skirtos kitoms funkcijoms.
Pavyzdžiui, mūsų biure Vilniuje, priedangos erdvė šiuo metu naudojama kaip virtuvėlė ir poilsio zona“, – sakė M.Acutė.
Pasak jos, pagrindinis iššūkis šiuo metu – tai kompleksinis požiūris į priedangų plėtrą. Nes tam, kad būtų sukurtas saugumo poreikius atitinkantis priedangų tinklas, reikia vieningo valstybės įstaigų, savivaldybių ir statybos sektoriaus požiūrio ir nuoseklių pastangų.
„Priedangos turi atitikti galiojančius teisės aktus, būti pasiekiamos gyventojams, tinkamai pažymėtos. Tuo Turto bankas rūpinasi ir vertina esamą situaciją.
Šiemet, iki vasaros pradžios, užtikrinsime, kad visos priedangos būtų tinkamai sužymėtos ir išvalytos nuo perteklinių daiktų.
Taip pat vertiname galimybes įrengti priešgaisrines, nuotoliniu būdu atrakinamas duris, elektros energijos, šildymo, vandentiekio tiekimą, avarinius išėjimus, vėdinimą, priešgaisrinę signalizaciją.
Pasirūpinsime, kad būtų uždengti langai, aprūpinta pirmosios medicininės pagalbos rinkiniais, kitais evakuacijai reikalinga technika bei įrankiais“, – sakė M.Acutė.