Premjeras G.Paluckas siūlys rinkoje parduoti ministerijų miestelio, kurio statybos tarp Gynėjų ir A.Goštauto gatvių turėjo prasidėti jau šį mėnesį, projektą.
Už Vilniuje esantį projektą gautos lėšos būtų panaudojamos svarbesnėms reikmėms.
„Siūlysiu parduoti visą projektą rinkoje ir, sukaupus lėšas už pardavimą, galvoti, ką su jomis daryti, – galbūt nukreipti į gynybą, galbūt į kitus investicinius projektus“, – teigė G.Paluckas, kol kas nespėliodamas, už kokią sumą projektas galėtų būti parduotas.
„Tiek dėl bendros geopolitinės situacijos, tiek dėl saugumo sumetimų koncentruoti visas Vyriausybės ministerijas į vieno hektaro plotą nėra jokios logikos“, – akcentavo jis.
Pasak Vyriausybės vadovo, pradėtas pirmasis projekto statybų etapas bus užbaigtas, bet nė viena ministerija į miestelį nesikels.
„Tas etapas bus pabaigtas, nes jau yra sudaryta sutartis – rangos darbai, kiti įsipareigojimai.
Tačiau visas projektas su vienu atnaujintu korpusu gali būti parduotas rinkoje, jeigu bus susidomėjimas“, – aiškino premjeras.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad sprendimas parduoti ministerijų miestelio projektą turėtų būti pagrįstas ekonomiškai, nes šiuo metu viešųjų pastatų plotai, anot jo, taip pat yra naudojami neracionaliai.
„Šiuo metu vienam valstybės tarnautojui tenka vidutiniškai dviejų kambarių buto plotas, kurį reikia šildyti, prižiūrėti. Energinio efektyvumo klasė yra labai bloga.
Tiesiog reikia ekonomiškai pažiūrėti, ar verta tuos pinigus leisti per sienas, stogą, langus į orą, ar daryti kažkokius sprendimus. Yra įvairių modelių. Galima naudotis ir verslo pagalba. Bet palikti taip, kaip yra, taip pat neracionalu“, – aiškino Seimo pirmininkas.
Projektui dėl dalies A.Goštauto gatvėje esančių pastatų, kuriuose turėtų įsikurti ministerijų miestelis, atnaujinimo pritarė buvusi Vyriausybė.
Projekto rangos darbus vykdo viešąjį konkursą laimėjusi statybų bendrovė „Naresta“.
Planuota, kad po pertvarkos šiuo metu keturiais skirtingais adresais išsidėsčiusios ministerijos įsikurtų viename pastate. Viso ministerijų miestelio projekto preliminari vertė siekia 170 mln. eurų.
Į parengiamuosius darbus jau investuota pusė milijono eurų.
Mintis steigti kongresų centrą kilo prieš 10 metų
Planai vietoj 1971 m. statytų nebenaudojamų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015 metų, kai pastatą perėmė Turto bankas.
Pastarasis atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet konkursas buvo nutrauktas. Vėliau Turto bankas nutraukė ir pradėtas derybas su statybų bendrovių „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“), „LitCon“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumu.
Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, kad jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.
2018 metais skelbta, kad projektas kainuos iki 29 mln. eurų.
Paskui Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių, kurios čia veikė nuo XVI a., teritorijoje.
O prieš trejus metus tuometė premjerė I.Šimonytė nutarė vietoj Sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą. Darbai dar neprasidėjo, pastatas stovi apleistas.