Kelių daugiabučių gyventojai kaskart su baime dairosi į dangų, kai prognozuojama liūtis, nes vanduo vėl užlies rūsius. Tokia situacija kartojasi 30 metų, tačiau kauniečių pagalbos šauksmo niekas negirdi.

Balandžio 22-osios vakare Kaune smarkiai lijo – vanduo užtvenkė kai kurias gatves ir namų kiemus.

Bene labiausiai pirmosios šio pavasario liūties metu nukentėjo Panemunėje esančios Plento gatvės 14-ojo ir 16-ojo daugiabučių gyventojai. Vanduo apsėmė jų namų rūsius, sugadino sandėliuose buvusius elektrinius įrankius, apsėmė dviračius ir kitą turtą.

Kauniečiai skundėsi, kad liūčių metu taip nutinka nuolat, bet atvykstančios bendrovių „Kauno vandenys“ ir „Kauno švara“ avarinės tarnybos jiems nepadeda – situaciją tik įvertina ir išvyksta.

[[ge:lrytas:lrytas:37318404]][[ge:lrytas:lrytas:37311463]][[ge:lrytas:lrytas:37086940]][[ge:lrytas:lrytas:37100382]]

Pagalbos gyventojai nesulaukia ir iš šiuos namus administruojančios įmonės „Kauno butų ūkis“.

Plento gatvėje 11-os daugiabučių kvartalas buvo pastatytas sovietmečiu karinio dalinio teritorijoje.

Sovietmetis baigėsi daugiau negu prieš 30 metų, bet šių penkiaaukščių lietaus nuotekų tinklais niekas taip ir nepasirūpino.

Upelis virto purvina upe

Balandžio 22-osios, antradienio, vakare bendras Plento gatvės 14-ojo ir prie jo prijungto 16-ojo namų kiemas priminė sraunią purviną upę.

Vanduo pasipylė į daugiabučių rūsius ir užliejo ten laikomą kauniečių turtą.

Plento gatvės 14-ojo daugiabučio gyventojas Kęstutis Pranevičius pasakojo, kad nuo kalno žemyn prie jų namų į kiemą atiteka upelis.

„Jis suteka į kieme įrengtą pralaidą, kuri toliau driekiasi po mūsų namu, ir srovena į Nemuną. Tos pralaidos šulinys, esantis prie namo, nuo lapų, šakų ir dumblo užsikimšo.

Kai tądien pasipylė stiprus lietus, vanduo neturėjo kur nutekėti ir bėgo per kiemą, pradėjo veržtis per namų pamatus, rūsių langus ir apsėmė patalpas“, – aiškino vyras.

Tarnybos niekuo nepadėjo

K.Pranevičius tikino, kad gyventojai skambino namo administratoriui – įmonei „Kauno butų ūkis“.

„Jos atstovai pasakė, kad negali mums padėti, ir patarė kreiptis į „Kauno vandenis“.

Į šios įmonės avarinę tarnybą prisiskambinti nepavyko, tačiau atsiliepė dispečerinės, kuri rūpinasi tik vandentiekiu, darbuotojas. Tas malonus žmogus mums bandė padėti ir pats susiskambino su avarine tarnyba“, – pasakojo vyras.

Tačiau „Kauno vandenų“ atstovas pranešė, kad gyventojams reikia kreiptis į „Kauno švaros“ avarinę tarnybą.

„Ten prisiskambinti pavyko tik kitos dienos rytą.

Vakare prie daugiabučio atvyko ir „Kauno švaros“, ir „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos, tačiau, nors vanduo iš ištvinusio upelio toliau plūdo namo link, jų atstovai situaciją tik įvertino ir išvažiavo“, – piktinosi K.Pranevičius.

Gelbėtis bandė patys

Gyventojai patys bandė valyti pralaidą, bet jiems nelabai kas išėjo – rūsiuose, namo pamatuose nesėkmingai ieškojo plyšių, bandė nustatyti, per kur vanduo pateko į vidų.

„Panašu, kad paties skęstančiojo reikalas, kaip gelbėtis“, – apmaudą liejo K.Pranevičius.

Po dviejų dienų, jau ketvirtadienį, nustojus skverbtis vandeniui gyventojai rūsius kuopė, valė purvą, vėdino patalpas. Į atliekų konteinerius buvo prinešta daugybė įvairių sulietų, sugadintų daiktų.

Rūsiuose buvo gyventojų dviračiai, elektriniai įrankiai, kitas turtas.

„Jei kažkas sugedo, tikimės, kad pagelbės būsto draudimas. Bet juk tikrai ne visi yra apsidraudę“, – pažymėjo K.Pranevičius.

Kenčia kelis dešimtmečius

Plento gatvės 14-ajame name gyvenančios kaunietės pasakojo, kad per liūtis tokia pati situacija kartojasi.

„Taip yra jau 30 metų ir niekam nerūpi, kad gyventojai nukenčia, kad rūsiai vis drėgni“, – pasakojo po potvynio savo sandėlį tvarkiusi Ona Vaitiekūnienė.

Vanda Pranckevičienė taip pat tikino, kad liūties metu rūsiuose tyvuliavo vanduo.

„Gyvenu pirmame aukšte. Nors vanduo rūsiuose nuslūgo, namuose vis tiek labai drėgna ir šalta.

Čia gyvenu daugiau negu 20 metų, ir situacija kartojasi. Tiesa, pastaruosius dvejus metus potvynio nebuvo, bet štai ir vėl buvome užlieti.

O liūčių juk šią vasarą dar gali būti. Baisu, kad ilgainiui namo pamatai bus sugadinti ir jis net gali pradėti griūti“, – skundėsi moteris.

Kas gali padėti – nežinia

V.Pranckevičienės kaimynė Rūta Lubenskienė stebėjosi, kad namą administruojančios įmonės „Kauno butų ūkis“ atstovai tik ima mokesčius ir jie vis didėja.

„Ką jie už tuos pinigus daro, nežinome, jokių atliekamų darbų nematome. Geriau tuos pinigus panaudotų realiai ir vis besikartojančiai problemai spręsti – lietaus nuotekų tinklams atnaujinti“, – pažymėjo kaunietė.

Moteris piktinosi, kad daugiabučiuose „Kauno butų ūkio“ atstovai pakabino skelbimus su telefono numeriais, bet kai gyventojai skambino dėl semiamų rūsių, sakė, kad niekuo negali padėti.

„Tai kam tų telefono numerių reikia? Geriau paskelbtų tos įmonės, kuri gali padėti, numerius, nes dabar nežinome, kur kreiptis“, – piktinosi R.Lubenskienė.

Žinia gyventojus pribloškė

Plento gatvės 14-ojo daugiabučio gyventojos ir Plento gatvės 16-ajame daugiabutyje įsikūręs Andrius Grybauskas prisipažino, kad nežino, kas rūpinasi jų kvartalo lietaus nuotekų tinklais, ir kai iš žurnalistų sužinojo, kad niekas, labai stebėjosi.

„Kaip taip gali būti? Renovuoti namus savivaldybė vis siūlo, o lietaus nuotekų tinklu nesirūpina tiek metų?

Nežinia, kokios būklės yra namo pamatai. Gal nuo drėgmės jie jau pažeisti ir namas ims griūti“, – baisėjosi A.Grybauskas.

Apie kaimynų problemas žino ir kitų Plento gatvės kvartalo namų gyventojai. 18-ajame daugiabutyje gyvenantis Mykolas Andriuškevičius priminė, kad kvartalo namai yra nedidelėje įkalnėje.

„Aukščiau esančių namų rūsių ar kiemų lietaus ar greta tekančio upelio vanduo neužlieja. Labiausiai nukenčia žemiausiai esantys 14-asis ir 16-asis namai.

Bet jei požeminių nuotekų tinklais niekas ir toliau nesirūpins, nežinia, ar ir mums problemų ateityje nekils“, – svarstė vyras.

Namus statė patys kariai

Vienuolikos penkių aukštų daugiabučių kvartalas buvo pastatytas sovietmečiu, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Didesnė dalis pastatų sumūryti iš baltų silikatinių plytų.

Sovietmečiu Panemunėje, Vaidoto gatvėje, buvo dislokuotas 108-asis desantininkų pulkas.

Dabartinės Plento gatvės kvartalo gyventoja Albina Kelmonienė pasakojo, kad kariškiams reikėjo kažkur gyventi, todėl naujas daugiabučių kvartalas karinio dalinio teritorijoje ir buvo pastatytas.

„Namus statė paprasti kariai, todėl statyba nebuvo kokybiška.

Dalyje namų gyveno kariuomenės atstovai su savo šeimomis.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jie didesnę dalį butų pardavė ir išvyko. Tiktai kai kurie liko“, – prisiminė A.Kelmonienė.

Senieji kariškiai jau senokai mirę, buvo likusių jų našlių, tad kvartale būdavo galima išgirsti rusiškai ar lietuviškai su akcentu kalbančių gyventojų.

„Dabar gyvena šiek tiek buvusių kariškių palikuonių. Tačiau pastaruoju metu viskas keičiasi, kuriasi jaunos šeimos, nes vieta graži“, – pasakojo A.Kelmonienė.

Liko ir rusiškas užrašas

Vis dėlto sovietinių ženklų buvusio karinio dalinio teritorijoje dar galima aptikti.

Ant vieno daugiabučio tebėra rusiškai parašytas Plento gatvės pavadinimas.

Kiemuose po daugiabučių langais vienas kitas gyventojas vis dar yra įveisęs daržus, kuriuose auga svogūnai ir kitos gėrybės. Šie daržai apsupti surūdijusiomis metalinėmis tvorelėmis.

Tokius vaizdus būdavo galima pamatyti ir Aukštuosiuose Šančiuose prie daugiabučių, kuriuose sovietmečiu taip pat gyveno kariškių šeimos.

Plento gatvės kvartalo daugiabučiais ir jų aplinka besirūpinančios įmonės „Kauno švara“, „Kauno vandenys“ ir namų administratorius „Kauno butų ūkis“ yra savivaldybės įmonės.

Situaciją žada aiškintis

Pradėjus domėtis, kodėl gyventojai susiduria su lietaus nuotekų tinklų problemomis, paaiškėjo, kad šios įmonės atsakomybę stumia viena kitai.

„Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė sakė, kad įmonės avarinės tarnybos darbuotojai reaguoja į gyventojų iškvietimus ir jau nuvykę pas juos pamato, ar spręsti problemą privalo ši bendrovė.

„Šiuo atveju gyventojai turi kreiptis į namo administratorių“, – tikino K.Parachomikienė.

Kitos įmonės turėjo savo paaiškinimus, kodėl Plento gatvės gyventojams nepadėjo.

O Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis teigė, kad aiškinasi situaciją dėl Plento gatvės daugiabučių kvartalo lietaus nuotekų tinklų.

„Tai aiškinamės drauge su įmone „Kauno vandenys“.

Problema bus sprendžiama, gyventojams padėsime“, – pažadėjo A.Pakalniškis.

Tinklų neperėmė

Ligita Čeponytė, Bendrovės „Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistė:

„Avarinė situacija Plento gatvėje susidarė dėl iškritusio gausaus kritulių kiekio, kai upelio, tekančio nuo šlaito, įtekėjimo žiotys užsinešė nešmenimis. Vanduo nespėjo pasišalinti ir užliejo Plento gatvės 14-ojo namo teritoriją bei rūsį.

Plento gatvės kvartale esantys tinklai buvo pakloti sovietmečiu, kai šis kvartalas buvo karinio dalinio teritorijoje. Šie tinklai nėra įmonės „Kauno vandenys“ turtas, jie nebuvo perduoti bendrovei, todėl jų neaptarnaujame.

Gyventojams dėl problemos sprendimo patariame kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių.

Plento gatvės gyventojai paviršinių nuotekų problemą turėtų spręsti kompleksiškai – įrengiant naujas dangas, naujus lietaus nuotekų tinklus iš savo sklypo, jei toks yra suformuotas, į Vaidoto gatvėje esančius paviršinių lietaus nuotekų tinklus.

Kauno mieste ir rajone yra atvejų, kai kvartalo tinklai nėra perduoti bendrovei „Kauno vandenys“. Tokie tinklai dažniausiai yra pastatyti plėtotojo ir priklauso tik konkrečiam kvartalui.

Pavyzdžiui, tokia situacija yra „Piliamiestyje“, gyvenamajame kvartale „Šilo namai“, taip pat Austėjos, Lentainių gatvėse, Pievų gatvėje Garliavoje, Korių ir Medaus gatvėse Jonučių kaime.“

Daugiabučių rūsius užlieja dėl kelių priežasčių

Arnas Menciūnas, įmonės „Kauno butų ūkis“:

Pastatų administravimo poskyrio vadovas

„Po smarkios liūties gavome keletą pranešimų dėl paviršinio lietaus vandens patekimo į Plento gatvės daugiabučių rūsius.

Daugiabučių rūsiai užliejami dėl dviejų priežasčių.

Pirmoji – dėl aplinkos reljefo ir namo statybos ypatumų: daugiabučiai pastatyti žemiau gatvės lygio, šalia kalvų, neįrengtos apsauginės tvorelės, netinkami nuolydžiai.

Intensyvių liūčių metu vanduo natūraliai kaupiasi daugiabučių kiemuose, todėl ir suteka į rūsius.

Antroji priežastis – netinkama arba pasenusi lietaus kanalizacijos sistema. Jei lietaus vandens nuotekų sistema yra užsikimšusi, susidėvėjusi, o kritulių kiekis labai didelis, vanduo nespėja pasišalinti ir patenka į rūsio patalpas.

„Kauno butų ūkis“ yra daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lauko drenažiniai tinklai dažniausiai, taip pat ir šiuo atveju, nėra pastato inžinerinis tinklas ar priklausinys, todėl tinklų administratorius neprižiūri.

Lauko drenažiniai tinklai, jeigu tokie yra, dažniausiai būna įrengti ne vienam pastatui, o pastatų kompleksui arba tam tikrai teritorijai.

Šiuo atveju gyventojams rekomenduojame kreiptis į „Kauno vandenis“, gali būti, kad problema kyla dėl lauko lietaus tinklų.“

Po kiekvienos liūties – tas pats košmaras: kauniečių namai skęsta kasmet, jau 30 metų