Tampa svarbia miestų dalimi
Kol sulaukia naujų šeimininkų arba yra atnaujinami, valstybei priklausantys pastatai ne tik remontuojami ar tvarkomi, bet ir rūpinamasi jų saugumu, mat tokiuose pastatuose pamėgę nelegaliai lankytis jaunuoliai rizikuoja savo sveikata, o kartais – net gyvybe. Pastatai, rūpinantis praeivių, jaunuolių saugumu, aptveriami tvoromis, pažymimi specialiais įspėjamaisiais ženklais ir saugomi.
Ar apleisti, valstybės funkcijoms nebereikalingi pastatai gali būti vertingi visuomenei? Pasak urbanistės Justinos Muliuolytės, tušti sklypai ar apleisti pastatai miestuose dažnai formuoja pirmąjį įspūdį apie kvartalą ar rajoną, kuriame jie stovi. Jei pastatas apniokotas, netvarkingas, aplinkoje gausu šiukšlių, jame renkasi benamiai – tokios piktžaizdėmis laikomos vietos mažina saugumą, didina vietos gyventojų nepasitenkinimą. Visgi tai nereiškia, kad šiuos pastatus būtina griauti ir statyti naujus – nebenaudojami pastatai gali būti sėkmingai įveiklinti.
„Vertinga – viskas, kas buvo sukurta, su kuo susigyvenę vietos gyventojai, pastatai, turintys išskirtinę istoriją. Jų išsaugojimas – labai svarbus vietos dvasiai, kvartalo identiteto stiprinimui ir išlaikymui“, – neabejoja J.Muliuolytė.
Pritaiko naujai funkcijai
Norint išsaugoti laikinai šeimininkų neturinčius, apleistus, nenaudojamus pastatus, pašnekovės žodžiais, galima imtis minimalių intervencijų, pavyzdžiui, fasadus uždengti tentais, paverstais meno kūriniais, ar dailininkų piešiniais papuošti tvoras. Kai kurie pastatai laikinai, pavyzdžiui, keleriems metams, pritaikomi naujoms funkcijoms. Štai buvusiame Rasų specialiosios mokyklos pastate jau kelerius metus veikia kultūros kompleksas „Sodas 2123“, buriantis įvairių sričių tyrėjus ir kūrėjus.
Lukiškių kalėjimas taip pat jau kurį laiką kuria naują identitetą – ši vieta tapo patraukli visuomenei. Komplekso teritorijoje reziduoja didžiulė menininkų bendruomenė, vyksta muzikos koncertai ir meno festivaliai, parodos ir performansai, atviri kino seansai, šokių vakarai, pasivaikščiojimai nuteistųjų pėdsakais ir kitos veiklos.
Gerosios patirtys – iš užsienio
„Šiuolaikiniai urbanistai pritaria esamų pastatų panaudojimui, pritaikymui naujoms funkcijoms. Jei pastatai renovuojami ar vystomi naujai, vertinga palikti ankstesnių pėdsakų, pastatų dalių, nes tai išlaiko naujo pastato ar teritorijos ryšį su ankstesne aplinka“, – dėstė urbanistė.
J.Muliuolytė priminė pavyzdžius kitose šalyse. Vienas jų – „Komuna Warszawa“ teatras Varšuvoje. Pačiame miesto centre esantis pastatas, bendruomenės ir savivaldybės sutarimu, buvo skirtas kūrybinėms veikloms ir teatro veiklai – tapo kultūros židiniu, įsikūrusiu tarp dangoraižių.
Kopenhagoje buvo sėkmingai išvystyta buvusi alaus gamyklos teritorija. Dar vienas pavyzdys – Amsterdame įveiklintos buvusios laivų statyklos, sandėliai – juose vyksta kultūrinis gyvenimas, veikia kavinės.
Roterdamo centrinėse vietose išlikę nemažai 1950–1960 metų biurų pastatų, kuriuose taip pat įsikūrę menininkai, architektai ir dizaineriai.
Kartais pastatus įveiklinti imasi nedidelės įmonės: sutvarko aplinką, nepatrauklius pastatus paversdami išskirtiniais ir įdomiais.
Vienas daugiausia visuomenės dėmesio pastaraisiais metais sulaukiančių Turto banko prižiūrimų pastatų mūsų šalyje – Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.
Vyriausybės sprendimu, šiame išskirtinės architektūros pastate ir jo teritorijoje planuojama įkurti memorialą žydams. Kol projektas nepradėtas įgyvendinti, Turto bankas, kaip valdytojas, atliko būtiniausius pastato konservavimo darbus, tačiau tai neatgraso piktavalių, kurie bando nelegaliai į jį patekti.
Pašnekovė pritaria, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros pastatas. „Ne tik Vilniaus sporto rūmai, bet ir daugiau modernizmo pastatų mums asocijuojasi su sovietmečiu, nors iš tiesų tuo laikotarpiu buvo sukurta išskirtinė architektūra. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai visiems architektams ir urbanistams – išskirtinės architektūros pavyzdys, kurį verta išsaugoti. Šiuolaikiniai pastatai dažnai supanašėja. Modernizmo, betono architektūros pastatų turime nedaug, todėl juos būtina saugoti ateities kartoms“, – apibendrino pašnekovė.
Aukcionuose – skirtingi pastatai
Turto bankas vertina valdomų pastatų eksploatacijos galimybes, o objektai, kurie nebus naudojami valstybės reikmėms, parduodami aukcionuose. Už aukcionuose parduotą valstybės turtą surinktos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą – jos skiriamos Turto banko atnaujinimo projektams finansuoti.
Turto bankas kasmet aukcionuose parduoda maždaug 400 objektų – tiek valstybės funkcijoms nebereikalingo, tiek paveldėto turto. Praėjusiais metais iš aukcionų surinkta 37 mln. eurų, šiemet pardavimui aukcionuose numatytų objektų vertė siekia apie 30,6 mln. eurų – rinkai planuojama pasiūlyti 462 objektus.
„Aukcionuose gautos lėšos reikšmingai prisideda ne tik kuriant šiuolaikiškas darbo erdves valstybės tarnautojams, bet ir formuojant bendrą miestovaizdį“, – komentavo Turto banko Turto valdymo departamento vadovė Modesta Acutė.
Vienas brangiausiai pastaraisiais metais parduotų objektų – statinių kompleksas su žemės sklypu Vilniuje, Rukainių g. 119 (12,39 mln. Eur be PVM). Už panašią kainą 2021 m. buvo parduotas ir infekcinės ligoninės pastatas Vilniuje, Birutės g. 1 (12,1 mln. Eur).
Neefektyviai valdomas valstybės turtas generuoja didesnes išlaidas, o tai neretai tampa finansine našta valstybei. Lietuvoje ir užsienyje egzistuoja keli būdai, kaip turtą paversti efektyvesniu – atnaujinti, parduoti arba išnuomoti.
Turto bankas atlieka visas šias funkcijas. Įvertinus, jog turtas reikalingas valstybės funkcijoms atlikti, tačiau nėra energiškai efektyvus – suplanuojamas tokio objekto atnaujinimo projektas. Jei turtas nebus reikalingas valstybės funkcijoms, jis ruošiamas parduoti aukcione arba siūlomas nuomai komercinės nuomos rinkoje.
Panaši praktika taikoma ir užsienyje, tačiau kai kuriose šalyse ji dar palyginti nauja. Pavyzdžiui, Ukrainoje tik praėjusiame dešimtmetyje pradėti organizuoti vieši aukcionai.
„Ukrainos kolegos praėjusiais metais lankėsi Lietuvoje, kur konsultavosi su Turto banko specialistais, kaip galėtų dar labiau patobulėti organizuodami aukcionus. Efektyviai valdomas valstybės turtas gali padėti reikšmingai sumažinti sąnaudas, o sutaupytos lėšos skiriamos prioritetinėms sritims“, – komentavo M.Acutė.
Daugiausia išlaidų – miestų centruose esančiam turtui
Pašnekovės žodžiais, daugiausia investicijų reikalauja miestų centruose esantys didelio ploto, seni pastatai, kurių energinis efektyvumas per visą eksploatacijos laiką pastebimai suprastėjo. Įvertinus tokio pastato būklę, kai kuriais atvejais gali būti gerokai racionaliau statyti naują modernų pastatą, o ne organizuoti atnaujinimo projektą.
Turto banko ir valstybės institucijų pastangomis valstybės funkcijoms nenaudojamo turto kasmet mažėja apie 4–5 proc. „Kiekvienais metais valstybės įstaigas ir institucijas raginame peržiūrėti turimą turtą, įvertinti, ar jis bus reikalingas ateityje. Praėjusiais metais savo turtą įsivertinusios valstybės įstaigos ir institucijos Turto bankui perleido daugiau nei 46 tūkst. kv. m ploto nenaudojamo turto. Galima sakyti, kad nenaudojamo turto skaičius nuosekliai mažėja, tačiau bendromis pastangomis galime pasiekti dar geresnius efektyvumo rodiklius“, – įsitikinusi pašnekovė.
Parengti objektą aukcionui gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Viskas priklauso nuo to, kokias procedūras būtina atlikti parengimo stadijoje, pavyzdžiui, ar reikia iš naujo suformuoti sklypą ir pan.
Aukcionas laikomas įvykusiu, jei bent vienas aukciono dalyvis pateikia statymą. Pirmąjį šių metų ketvirtį įvyko 59 proc. Turto banko skelbtų aukcionų, o tai yra 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Aukcionų rezultatyvumą lemia tiek ekonominė situacija rinkoje, tiek pardavimui siūlomo objekto lokacija, būklė.